2022 gegužės 28 d. šeštadienis, 5:16
Reklama  |  facebook

Tvaresnių statybų link: „YIT Lietuva“ ėmėsi skaičiuoti savo projektų CO2 pėdsaką ir ketina jį sumažinti perpus

2021-05-28 11:02
Europai siekiant Žaliajame kurse numatyto siekio iki 2050 m. tapti klimato požiūriu neutraliu žemynu, prie šio tikslo vis didesne dalimi siekia prisidėti ir verslas. Ypač svarbiu tampa statybų sektoriaus indėlis. Skaičiuojama, kad būtent jam tenka maždaug 38 proc. pasaulinės CO2 emisijos.
nuotrauka
„YIT Lietuva“ nuotr.


Minimos įmonės
YIT Lietuva, UAB

Darnios miestų plėtros ir statybų bendrovė „YIT Lietuva“ kartu su visa YIT korporacija teigiamų pokyčių siekia pradėdami nuo savęs. Grupė užsibrėžė tikslą savo veiklos COemisiją iki 2030 metų sumažinti mažiausiai perpus.

Skaičiuoja projektų COpėdsaką

Anot „YIT Lietuva“ vadovo Kęstučio Vanago, norint to pasiekti pirmiausiai svarbu įsivertinti, kiek šiltnamio dujų statant bei eksploatuojant naujus pastatus yra išmetama į atmosferą ir kuriems procesams tenka didžiausia jų dalis. Dėl to bendrovė įgyvendindama naujus projektus jau kurį laiką skaičiuoja pastatų COpėdsaką.

„Situacija dėl klimato kaitos tampa vis grėsmingesnė, o siekiant išvengti ekologinės katastrofos ir norint apsaugoti planetą, jos bioįvairovę bei palankią gyvenamąją aplinką ateities kartoms, pastangas svarbu dėti visiems – ir daryti tai dabar. Tvari veikla YIT įmonėms visuomet buvo vienas svarbiausių prioritetų, todėl nuosekliai siekiame įvertinti savo poveikį aplinkai ir jį mažinti“, – cituojamas K. Vanagas.

Skaičiavimams pasitelkia naujas kompetencijas

Jo teigimu, pastato statybų ir būsimos eksploatacijos sukeliamos COemisijos įvertinimas šiuo metu yra atliekamas įgyvendinant visus bendrovės būsto projektus. Tokie skaičiavimai taip pat numatyti ir statant komercinės paskirties pastatus bei įgyvendinant infrastruktūros projektus. Tam jau rengiamos metodologijos ir atliekami bandomieji skaičiavimai.

COemisijos skaičiavimai atliekami trijuose projekto etapuose – statinį planuojant, projektuojant ir vykdant statybos darbus. Tokiems skaičiavimams pirmiausiai reikalinga tam tikra pirminė informacija – pastato paskirtis, aukštingumas, numatomi architektūriniai, konstrukciniai ir inžineriniai sprendimai. Tuomet atliekami detalūs skaičiavimai naudojant specialius skaitmeninės statybos modelius. Galiausiai, skaičiavimams užbaigti reikalinga energinio modeliavimo informacija – prognozuojamos metinės pastato elektros bei šilumos energijos sąnaudos. Šis etapas kol kas yra sudėtingiausias“, – pasakoja K. Vanagas.

Anot vystytojų atstovo, norint atlikti tokius skaičiavimus reikalingos papildomos kompetencijos – ne tik inžinerinės žinios, bet ir duomenų analizės įgūdžiai, geras BIM modelių ir COskaičiavimo metodologijų išmanymas. K. Vanago teigimu, įmonės darbuotojai tam yra specialiai ruošiami. Jo manymu, tokios kompetencijos statybos sektoriuje taps vis svarbesnės.

Ieško tvaresnių sprendimų

„YIT Lietuva“, kaip rašoma pranešime, atlikti skaičiavimai rodo, kad didžiausia dalis pastato COemisijos tenka statybinėms medžiagoms, kurioms pagaminti sunaudojama daug energijos. Energijai ypač imlios tokios medžiagos kaip betonas, taip pat armatūra ir kitos metalo konstrukcijos. Skaičiuojama, kad šioms pagrindinėms statybų medžiagoms tenka iki 35 proc. visų statyboms naudojamų medžiagų sukeltos COemisijos.

„Iki šiol jau esame atlikę dešimties pastatų COemisijos skaičiavimus. Analizuodami projektų COpėdsako informaciją stengiamės pamatyti tam tikras tendencijas – kurie sprendimai ir procesai lemia daugiausiai šiltnamio dujų, o kurie šiuo požiūriu yra efektyvesni. Pavyzdžiui, matome, kad emisija yra didesnė tuose projektuose, kuriuose gamybiniai procesai yra atliekami vietoje. Gamyklose procesai yra labiau optimizuoti, todėl jiems sunaudojama mažiau energijos, palyginus su darbais statybvietėse“, – sako K. Vanagas.

Anot jo, taip pat pastebima, kad didesnė COemisija išskiriama tuomet, kai statybos metu atliekama daugiau monolitinio gelžbetonio darbų. Tokių tendencijų įvertinimas, „YIT Lietuva“ vadovo teigimu, planuojant būsimus projektus leidžia pasirinkti aplinkai palankiausius sprendimus ir medžiagas.

„Pirmiausiai COemisiją siekiame mažinti ieškodami efektyvesnių projektinių sprendinių. Planavimo etape parinkus tvaresnius sprendimus emisijos kiekį galima sumažinti ir tolimesniuose projekto įgyvendinimo etapuose. Taip pat ieškome galimybių statybose naudoti mažesnę emisiją sukeliančias medžiagas. Be to, siekiame įvertinti galimybę tam tikriems pastato elementams panaudoti antrines medžiagas“, – sako K. Vanagas.

Sektoriuje skatina tvaresnes praktikas

Tiesa, jis pažymi, kad reikšmingą įtaką galutiniam pastato COpėdsakui bendrovė gali daryti tik įgyvendindama savo, o ne pagal užsakovų poreikius, vystomus projektus. Tuomet jau ankstyvuose projekto etapuose galima planuoti būsimą rezultatą, optimizuoti projektinius sprendinius, o statybos etape taikyti COišmetimą mažinančias priemones statybų aikštelėse.

„Projektuose, kuriuose dalyvaujame kaip generalinis rangovas, tokios įtakos neturime, nes dėl daugelio sprendimų ir medžiagų pasirinkimo sprendžia užsakovas. Visgi mūsų siekis yra pirmiausiai pradėti nuo savęs ir savo pavyzdžiu skatinti tvaresnes praktikas visame sektoriuje. Esu tikras, kad mūsų pastangos per artimiausius dešimt metų duos apčiuopiamų rezultatų“, – sako K. Vanagas.

„YIT Lietuva“ atlikti skaičiavimai rodo, kad vienam kvadratiniam metrui pastato ploto tenkanti COemisijos apimtis skirtinguose projektuose svyruoja nuo 25 kg iki 30 kg. Pavertus pinigine išraiška vidutiniškai vieno projekto sukeltos COemisijos socialiniai kaštai (visuomenės dėl COpatekimo į aplinką ir emisijos sukeliamų padarinių patiriami kaštai) siekia apie 290 tūkst. eurų. Pasiekus tikslo iki 2030 metų įgyvendinamuose projektuose emisiją sumažinti mažiausiai perpus, atitinkamai sumažės ir šios sąnaudos.

„YIT Lietuva“ iliustr.

Statybunaujienos.lt




Žalia statyba

nuotrauka
2022-01-28 09:17
Žaliuojantys parkai ne tik ant žemės, bet ir danguje – taip dažnai vadinama žaliųjų stogų, augalais apsivijusių fasadų tendencija pamažu skinasi kelią ir Lietuvoje. Jų funkcionalumą ir augantį lietuvių susidomėjimą aptaria Kauno mokslo ir technologijų parko inovacijų bendruomenės narių „Saulės grąža...
nuotrauka
2022-01-26 10:45
Sostinėje vystomas „Business Garden Vilnius“ verslo parkas tarptautiniu mastu įvertintas už įdiegtus tvarumo sprendimus. Surinkęs 95 tarptautinės pastatų vertinimo sistemos LEED sertifikato balus, verslo centras gavo aukščiausią – „Platinum“ įvertinimą. Visame pasaulyje yra vos 30, o Europoje – 10 p...
nuotrauka
2022-01-14 07:04
„Økern Portal“ biurų pastatas Osle tapo išskirtiniu projektu Norvegijoje ne tiek dėl savo didumo, kiek dėl tvarumo ir neįprasto dizaino. Šio pastato, pelniusio aukštą įvertinimą Norvegijoje ir apdovanoto „Lietuvos metų gaminio 2021“ aukso medaliu, statyboje dalyvavo įmonė „Staticus“.
nuotrauka
2021-12-17 10:45
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas sveikina Europos Komisijos paskelbtą pirmąjį Taksonomijos reglamento deleguotąjį aktą, kuriuo gyventojai ir įmonės galės aiškiai įsivertinti, kas yra tikroji žalioji investicija, o kas tik – „žaliasis smegenų plovimas“.
nuotrauka
2021-12-10 12:11
„Žalieji pastatai“ vis labiau įsitvirtina komercinio nekilnojamojo turto (NT) rinkoje. Šiuo metu Lietuvoje yra 126 tarptautiniais tvarumo sertifikatais įvertinti ar vertinami pastatai, iš kurių vien šiemet pagal BREEAM, LEED, WELL, LPTVS ar „Fitwel“ standartus buvo įvertinti 88.
nuotrauka
2021-10-29 07:39
Statybos pramonė ir visas sektorius stipriai veikia mus supančią aplinką, nes jo poreikiams sunaudojama net 40% viso pasaulio energijos ir generuojama net 30% visų atliekų. Norint daryti įtaką ir keisti, būtina imtis veiksmų, kurie užtikrintų ilgalaikius pokyčius, o ne vienadienius sprendimus.
nuotrauka
2021-10-18 07:08
Augantis vartotojų ir statytojų sąmoningumas ir vis griežtėjantys aplinkosauginiai reikalavimai skatina gamintojus pasiūlyti rinkai vis daugiau ekologiškų medžiagų, kad statyba būtų tvari. Viena higieniškiausių ir aplinkai draugiškiausių žaliavų – mediena. Tačiau nors statyba iš medienos sparčiai po...
nuotrauka
2021-10-11 07:12
Gaminant betoną, išmetama apie 7–8 proc. viso į aplinką patenkančio CO2 kiekio. Todėl statybos pramonė intensyviai ieško technologijų, kurios leistų statyti švariau, „žaliau“. Viena tokių – armavimo plienu keitimas polipropileno fibra. Pandeminis laikotarpis šią tendenciją dar labiau aktualizavo: tr...
nuotrauka
2021-09-17 13:30
NT plėtros bendrovė „Sirin Development“ užbaigė Kauno logistikos centro antrąjį statybų etapą. Martinavos kaime, Kauno rajone, greta automagistralės Vilnius-Kaunas, atidaryta 16 tūkst. kv. m ploto sandėlių su administracinėmis patalpomis.
nuotrauka
2021-09-16 10:00
Rugsėjo pradžioje rekonstrukcijai uždarytame Palangos oro uoste bus atnaujintas ne tik kilimo ir tūpimo takas, peronas ir riedėjimo takas – rekonstrukcijos metu diegiami tvarūs inžineriniai sprendimai, dėl kurių visi procesai taps draugiškesni aplinkai.
nuotrauka
2021-09-02 09:05
Jau kurį laiką pasaulyje yra diskutuojama ir ieškoma sprendimų, mažinančių taršą ir triukšmą statybvietėse – siekiama saugoti žmones ir aplinką.
nuotrauka
2021-08-31 08:20
Norint išsaugoti planetą ateities kartoms, svarbu visose žmonių veiklos srityse siekti tvarumo. Viena iš šių sričių – statyba ir NT projektų vystymas. Europos Komisijos duomenimis, pastatai suvartoja maždaug 40 proc. visos pagaminamos energijos ir lemia daugiau nei trečdalį visos šiltnamio dujų emis...
nuotrauka
2021-08-27 15:52
Vilniaus, Klaipėdos ir Šiaulių „Akropoliai“ pelnė BRE Global organizacijos įvertinimą – prekybos ir pramogų centrams ir Vilniaus „Akropolio“ verslo centrui suteikti tarptautiniai „BREEAM In-Use“ pastatų tvarumo sertifikatai.
nuotrauka
2021-05-13 16:27
Vilniuje, Lvovo g. 37 duris jau atvėrė vienas inovatyviausių verslo centrų Lietuvoje. Šiuolaikiškiems A+ energinės klasės pastato reikalavimams, užsakovo bei nuomininkų poreikiams ir lūkesčiams atliepti, „Caverion Lietuva“ 8 aukštų, 23.000 kv. m bendro ploto pastate įrengė didelės apimties ateities ...
nuotrauka
2021-05-13 14:15
Rekonstravus Vilniaus nuotekų valyklą, numatomas ilgalaikis teigiamas poveikis Neries upės ekologijai, o sumontuoti modernūs įrengimai sulaikys net smulkiausias plastiko, plaušo ir kitas fizines daleles (iki mažiausio 0,05 mm dydžio).
nuotrauka
2021-05-05 09:59
Studentų laisvalaikio klubo „Kolegos“ vietoje iškilsiantis naujas unikalus tarpdisciplininis prototipavimo laboratorijų centras KTU „M-Lab“ Kaune skelbia statybų pradžią – šiuo metu čia prasidėjo griovimo darbai. Planuojama, kad KTU Studentų miestelio vaizdą pakeisiantis inovatyvių laboratorijų komp...
nuotrauka
2021-04-13 10:23
Cemento gamybos apimtis visame pasaulyje 2019 m. jau siekė apie 4,2 mlrd. tonų, kai 1995 m. – tik 1,39 mlrd. Tai rodo labai spartų ir globalų statybos pramonės augimą. Šiandien pasaulyje yra vienintelė medžiaga, kurios žmonės sunaudoja daugiau nei betono, tai – vanduo.
nuotrauka
2021-04-07 12:07
Nemažai gyventojų savo būstuose pasirenka naudoti saulės elektrinės energiją. Nekilnojamojo turto savininkams, nusprendusiems pasirinkti saulės energiją, pirmiausia aktualu žinoti, ar šis energijos šaltinis priskirtinas prie atsinaujinančių energijos šaltinių ir ar su saulės elektrinėmis galima pasi...
nuotrauka
2021-04-01 10:22
Nors gali pasirodyti, kad pandemijos metu tokie globalūs iššūkiai kaip klimato kaitos mažinimas ar investicijos į tvarų vystymąsi atsiduria antrame plane, šie klausimai niekur nedingo. Didžiausią poveikį aplinkai darantys maisto, statybos ir transporto sektoriai išlieka po Vyriausybių ir visuomenės ...
nuotrauka
2021-03-31 13:46
Vyriausybė pritarė Ilgalaikei renovacijos strategijai, pagal kurią iki 2050 m. visi Lietuvos vieši ir privatūs pastatai bei gyvenamieji namai turės tapti visiškai nepriklausomi nuo iškastinio kuro, o jų anglies dvideginio pėdsakas būti lygus nuliui.

Statybunaujienos.lt » Žalia statyba

nuotrauka

Lietaus nuotekų valdymo sistema: kaip išvengti vandens taršos, didesnių mokesčių ir panaudoti lietaus vandenį

Tinkamas lietaus nuotekų srautų suvaldymas lietaus vandens kaupimosi vietose gali užkirsti kelią potvyniams. Universali Pipelife lietaus nuotekų valdymo sistema „Raineo“ – tai galimybė ne ti...