Tvarumo specialistų skaičiavimais, 10 tūkst. kv. m ploto verslo centras, kuriame įsikūrusios energijai imlios įmonės, per metus vien šildymui ir apšvietimui gali sunaudoti iki 3,11 mln. kilovatvalandžių (kWh) elektros energijos. Vadinasi, jei už elektrą mokama po 0,24 eurus už kWh, per metus galima sumokėti virš 746 tūkst. eurų.

„Jau praėjusių metų šildymo sezonas buvo nemenkas išbandymas verslo valdytojams. Vien Vilniuje kainos už šildymą augo iki 60 proc., dabar turime naują iššūkį – brangią elektros energiją. Išaugusios energijos kainos privertė pastatų savininkus ne tik dar labiau atkreipti dėmesį į savo valdomų pastatų sistemų efektyvumą, bet ir jų valdymo nustatymus, veikimo principus ir laiką“, – pranešime cituojama „Vesta Consulting“ Poveikio aplinkai ir pastatų analizių skyriaus vadovė Gintarė Laukytė.

Pasak jos, verslo centrų valdytojų susidomėjimą energiniu efektyvumu išduoda rinkoje pastebimas pastatų energijos vartojimo auditų poreikio suaktyvėjimas.

„Pastato energijos vartojimo audito metu nustatoma, kurios pastato sistemos yra eksploatuojamos neefektyviai, kas neveikia teisingai, o kur trūksta pačių sistemų energijos vartojimų apskaitų, siekiant detaliai sekti energijos vartojimą. Detalus auditas padeda suprasti, kur ir kodėl pastate yra suvartojama daugiausiai energijos ir į ką reikia koncentruotis renkantis bei diegiant efektyvumo didinimo priemones“, – aiškina G. Laukytė.

Taupyti padeda išmanus pastato valdymas

Skaičiuojama, kad energiškai efektyvus pastatas vartoja ženkliai mažiau elektros energijos.

Įmonės nuotraukoje –

„Vesta Consulting“

Poveikio aplinkai ir pastatų analizių skyriaus

vadovė Gintarė Laukytė

„Mažesnes elektros energijos sąnaudas lemia efektyvus apšvietimas, apšvietimo valdymas pagal būvio ir judesio daviklius. Biuruose ne mažai energijos suvartoja prietaisai, kuriuos paliekame įjungtus išeidami namo – įvairūs kompiuteriai, spausdintuvai, kavos aparatai gali sunaudoti apie 5 proc. visų elektros sąnaudų. Tuo tarpu apšvietimas gali sudaryti iki 30 proc. pastato elektros energijos naudojimo. Dėl šios priežasties labai svarbi sistemų veikimo priežiūra ir valdymas“, – sako G. Laukytė.

Kaip rašoma pranešime, vienas pagrindinių akcentų, siekiant efektyvaus pastato valdymo, tampa jo automatika, kai sistemų veikimą prižiūri ne techninis personalas, bet išmanios sistemos.

„Tokios sistemos, valdančios inžinerines sistemas, apšvietimą, el. prietaisus realiu laiku pagal žmonių skaičių ir pastato veikimo laiką, ženkliai prisideda prie efektyvaus sistemų naudojimo ir energijos taupymo. Pavyzdžiui, vien neteisingai veikiančių sistemų perprogramavimas ir priežiūra gali leisti sutaupyti nuo 10-15 proc. elektros energijos“, – cituojama „Vesta Consulting“ Poveikio aplinkai ir pastatų analizių skyriaus vadovė.

Vis dėlto žmogiškasis faktorius išlieka svarbus – pastato energetinis efektyvumas priklauso ir nuo jame dirbančių darbuotojų elgesio: „Įvairūs tyrimai parodė, jog darbuotojų apmokymai, kaip efektyviai naudotis pastatu, ir nuolat rengiamos energijos taupymą skatinančios kampanijos padeda sutaupyti iki 10-20 proc. energijos.“

Auga noras atitikti tvarumo standartus

Anksčiau į pastatų energinį efektyvumą investavę verslo centrų valdytojai jau turėjo pajausti šių investicijų rezultatus – nauji pastatai šildymo sąskaitoms išleidžia iki 20-30 proc. mažiau, tad ir prasidėjęs šildymo sezonas neturėtų bauginti. Mažesnes sąskaitas užtikrinti padeda tiek naujos statybos pastatų reikalavimai pastato sandarumui ir apšiltinimo sprendimams, tiek aukštesnio efektyvumo šildymo, vėdinimo ir vėsinimo sistemos bei tinkamas jų valdymas.

„Deja, ne visi senos statybos verslo centrų valdytojai gali skirti tiek investicijų į pastato energinio efektyvumo gerinimą. Neretai pasiekti naujai statybai keliamus reikalavimus yra neįmanoma. Vis dėlto racionalus apšiltinimo sprendimų parinkimas, inžinerinių sistemų efektyvumo didinimas ir atnaujinimas bei valdymo sistemų įdiegimas gali ženkliai sumažinti energijos vartojimo sąnaudas ir senuose pastatuose“, – sako pašnekovė.

Jos teigimu, taikomos skirtingos energijos taupymo priemonės gali sutaupyti iki 20-30 proc. renovuojamo pastato energijos sąnaudų, o senesnių nei 20 metų verslo centrų – net iki 40-50 proc.

Brangstantys energijos ištekliai neišvengiamai augina ir tarptautinius tvarumo standartus atitinkančių naujų verslo centrų statybas bei senų pastatų atnaujinimą.

„Sertifikuotų pastatų kiekis nuosekliai auga, nes vis daugiau pastatų valdytojų atkreipia dėmesį į tvarumą, skatinantį atsižvelgti ne tik į energijos išteklių naudojimą, pastato daromą poveikį aplinkai, bet ir darbuotojų gerovę bei komfortą. Naujų ir jau eksploatuojamų verslo centrų įvertinimas pagal tarptautinius tvarumo vertinimus su trečiosios šalies patvirtinimu tampa rinkos higiena“, – teigia G. Laukytė.