2024 birželio 17 d. pirmadienis, 17:13
Reklama  |  facebook

Tvarumo ekspertai: kompensuoti CO₂ nepakanka – metas siekti nulinių emisijų

2023-11-06 09:39
Nuo 20-ojo amžiaus pradžios pasaulyje vykstantis globalinis atšilimas neleidžia atsikvėpti ne tik mokslininkams ar politikams, bet ir verslui. Šis raginamas aktyviau imtis konkrečių veiksmų mažinant anglies dvideginio emisijas. Ekspertų teigimu, laikai, kai pakako kompensuoti į aplinką išskiriamą taršą, baigėsi – metas siekti nulinės emisijos.
nuotrauka
Pastaraisiais metais Europoje didėjo potvynių mastas. Čekijos Respublikos aplikos ministerijos nuotr.


Minimos įmonės
VESTA Consulting, UAB
Vilniaus universitetas (VU),

Mokslininkų skaičiavimu, šiuo metu anglies dioksido (CO₂) koncentracija yra 50 proc. didesnė nei ikiindustriniu laikotarpiu, azoto suboksido – 24 proc., o metano – 2,62 karto. Tokio didelio ir spartaus šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) koncentracijos didėjimo nebuvo per pastaruosius 800 tūkst. metų.

Klimatui žalingiausios – šešios pasaulio ekonomikos

„Šiuo metu iškastinio kuro deginimo metu išsiskiriantis CO₂ yra pats svarbiausias klimato kaitos veiksnys. Per pastaruosius 60 metų pasaulinės anglies dioksido metinės emisijos padidėjo daugiau kaip 3,5 karto, nuo 10,9 milijardo tonų 20 amžiaus 7-ajame dešimtmetyje iki maždaug 36,6 milijardo tonų 2022 metais", – komentuoja parnešime pacituotas Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros profesorius Arūnas Bukantis.

Pasak jo, už 60 proc. pasaulyje išmetamo ŠESD atsakingos tik šešios ekonomikos, tarp kurių ir Europos Sąjunga (ES). Didžiausi teršėjai yra Kinija (apie 28 proc. išmetamo ŠESD), JAV (11 proc.), Indija (7,1 proc.), ES (6,9 proc.), Rusijos Federacija (4,5 proc.) ir Japonija (2,4 proc.).

„ŠESD emisijos nuosekliai mažėja tik keturiose ekonomikose iš jų – ES, JAV, Japonijoje ir Rusijoje. Tačiau kitose šalyse tarša didėja – Kinijoje ir Indijoje pastaraisiais metais ŠESD auga po 1-2 proc. per metus. ŠESD emisijos taip pat auga Brazilijoje, Indonezijoje, Malaizijoje, Vietname, Jungtiniuose Arabų Emyratuose ir dar daugybėje kitų valstybių. Taip yra todėl, kad CO₂ emisijos yra susijusios su energijos vartojimu, kuris kol kas yra pagrindinis ekonomikos pažangos veiksnys daugelyje šalių – kuo daugiau auga šalies ekonomika, tuo daugiau energijos ji vartoja", – teigia prof. A. Bukantis.

Dėl šios priežasties, vien ES pastangų mažinti ŠESD emisijas ir įsipareigojimo sukurti klimatui neutralią ekonomiką iki 2050 m. nepakanka. Tuo tarpu kitos šalys neutralumo klimatui planus yra atidėjusios gerokai vėlesniam laikui: Kinija, Saudo Arabija ir Nigerija – iki 2060 m., Indija – iki 2070 m. ir t. t. Vis dėlto nieko nedaryti nėra geriausias sprendimas, įsitikinęs pašnekovas.

„Pokyčiai visų pirma turėtų apimti technologijas, energijos gamybą, skirstymą ir valdymą planetos mastu, bet esminių pokyčių turi įvykti ir mūsų mąstyme. Kaip Einšteinas kadaise pastebėjo, mes negalime išspręsti problemų naudodami tą patį mąstymą, kurį taikėme joms sukurti. Šis pastebėjimas šiandien yra dar aktualesnis. Įprastinė augimu pagrįsta ekonomika ribotus išteklius turinčioje ir nuolat kaistančioje planetoje yra pasmerkta žlugti, todėl būtinas fundamentalus pagrindinio ekonominės plėtros modelio pertvarkymas. Jam pradžią galėtų duoti ir investicijos į žaliąsias inovacijas bei technologijas.

Taip pat turime transformuoti pasaulinę ir kiekvienos šalies ekonomikos sistemą į būseną, kurioje viso ūkio vystymasis būtų atsietas nuo ŠESD emisijų didėjimo. Paprastai kalbant, įmonės produkcija ar šalies BVP turėtų didėti, o ŠESD emisijos – mažėti, tad verslo vaidmuo kovojant su globaliniu atšilimu yra itin reikšmingas", – sako prof. A. Bukantis.

Painiojamos sąvokos

Tvarumo principais besivadovaujantis verslas neretai ŠESD emisijų mažinimo imasi skirtingais būdais, tačiau daugiau neaiškumo įneša pati terminologija. Pasak tvarumo specialistų, dažniausiai painiojamos nulinės emisijos (angl. net zero carbon) ir anglies neutralumas (angl. carbon neutral). Nors abi sąvokos susijusios, jos skiriasi savo taikymo sritimi ir keliamais tikslais.

„Norint pasiekti nulines emisijas, būtina išsikelti ŠESD mažinimo tikslus, kurie atitiktų Paryžiaus susitarimo nuostatas dėl temperatūros kilimo. Nulinių emisijų reikalavimai keliami visai organizacijai ir jos vertės grandinei, siekiama ne tik tiesioginio, bet ir netiesioginio CO₂ išmetimo mažinimo nuo pirmųjų tiekėjų iki galutinių vartotojų. Tuo tarpu anglies neutralumas apima pastangas subalansuoti ir kiek įmanoma sumažinti sukuriamą pėdsaką. Vis dėlto siekiant anglies neutralumo, skirtingai nei nulinių emisijų, nėra keliami tokie griežti tikslai ir leidžiama lanksčiai mažinti išmetamų teršalų kiekį, likutinę emisijų dalį tiesiog kompensuojant", – komentuoja pranešime cituojama „Vesta Consulting" Poveikio aplinkai ir pastatų analizių skyriaus vadovė Gintarė Laukytė.

VESTA Consulting, Gintarė Laukytė
Gintarė Laukytė,
VESTA Consulting nuotr.

Pašnekovės teigimu, siekti nulinių emisijų yra gerokai ambicingesnis ir aplinkai palankesnis tikslas, tačiau tai gali būti gana sudėtingas sprendimas.

„Nors nulinės emisijos yra tvaresnė galimybė kovoti su klimato kaita, ne visi subjektai gali pasiekti reikšmingų rezultatų, ypač trumpuoju laikotarpiu. Dėl šios priežasties kai kurioms organizacijoms yra patrauklesnis anglies neutralumo metodas, leidžiantis derinti emisijų mažinimą su kompensavimo priemonėmis. Juo labiau, kad neretai įmonės kaip atspirties tašką pasirenka CO₂ neutralizavimą ir tada galiausiai pasiekia nulines emisijas", – sako G. Laukytė.

CO₂ kompensavimas ar leidimas teršti?

Nuo 2005 m. ES veikianti apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ATLPS) laikoma pagrindine ir net viena veiksmingiausių ES priemonių kovoje su klimato kaita. Įprastai kompensavimas vyksta investuojant į atsinaujinančią energiją, energijos vartojimo efektyvumą ar kitas švarias, mažai CO₂ į aplinką išskiriančias technologijas. Nors teigiama, kad ATLPS paremta ekonomiškai efektyviu siekiu sumažinti ŠESD apribojant jų kiekį, skeptikų nuomone, tai tėra galimybė įmonėms nusipirkti leidimą teršti aplinką.

„Idealiu atveju veiklos vykdytojai, kurie rūpinasi aplinkosauginėmis iniciatyvomis, diegdami aplinką tausojančias priemones ir technologijas, išmes kur kas mažesnį ŠESD kiekį, tačiau realybėje apyvartinių taršos leidimų įsigijimas įmonėms atsieina pigiau nei naujų technologijų diegimas. Akivaizdu, kad ATLPS neatnešė ir negalėjo atnešti esminio lūžio mažinant ŠESD emisijas pasauliniu mastu", – sako prof. A. Bukantis.

Pasak G. Laukytės, pastaraisiais metais pasauliui ieškant klimato kaitos mažinimo sprendimų, emisijų kompensavimas tapo išties prieštaringa koncepcija.

„Kai kurios šalys teigia, kad CO₂ kompensavimas švelnina klimato kaitą, kitos mano, kad tai tam tikra „žaliojo smegenų plovimo" forma – įtikinant vartotojus, kad įmonės produktai ar paslaugos yra ekologiškesni, nei yra iš tikrųjų. Nepasitikėjimas atsiranda, kai įmonės nesugeba teikti pirmenybės vidiniam emisijų mažinimui arba investuoja į nepatvirtintus kreditus. Šie veiksmai yra žalingi, nes sudaromas įspūdis, kad tokios įmonės yra įsipareigojusios mažinti CO₂ išmetimą. Todėl labai svarbu prieš pradedant naudoti emisijų kompensavimą yra realus CO₂ emisijų sumažinimas bei aiškus atskleidimas, į kokius konkrečius projektus yra investuojama", – sako „Vesta Consulting" Poveikio aplinkai ir pastatų analizių skyriaus vadovė. 

Statybunaujienos.lt



Žaliasis kursas

nuotrauka
2024-06-17 10:40
Šiuo metu statomame naujajame Vilniaus oro uosto išvykimo terminale – baigti saulės energijos modulių montavimo darbai. Saulės moduliai dengia 5 tūkst. kv. metrų plotą ant pastato stogo ir ateityje patenkins apie trečdalį viso naujojo išvykimo terminalo elektros poreikio.
nuotrauka
2024-06-14 10:42
„Ruukki Construction“, priklausanti SSAB, pasirašė sutartį su kelionių bendrove „Experience Pyhä Oy“ dėl „Ruukki® Classic LowCarbon“ stogo dangos, pagamintos iš SSAB „Fossil-free™“ plieno, tiekimo investicinės bendrovės ekologinių atostogų vilų projektui Pyhätunturi, Suomijos Laplandijoje. Ateityje ...
nuotrauka
2024-06-13 08:21
Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) birželio 11 d. paskelbusi 4 paramos kvietimus gyventojams, norintiems įsirengti saulės elektrines arba padidinti jau turimų saulės elektrinių galią, jau sulaukė arti 11 tūkst. gyventojų paraiškų. Toks kiekis gaminančių vartotojų generuos kiek daugiau nei 90 ...
nuotrauka
2024-06-12 13:42
Prekybos ir pramogų centras „Ozas“ laikydamasis aplinkosauginių įsipareigojimų žengė dar vieną žingsnį didesnio tvarumo link ir ant savo pastato stogo įsirengė 480 kW galios saulės elektrinę. Planuojama, kad ji sugeneruos beveik dešimtadalį pastate sunaudojamos elektros energijos. Be to, ant prekybo...
nuotrauka
2024-06-06 09:30
„Vilniaus duona" pradėjo įgyvendinti šilumogrąžos sistemos projektą Panevėžio kepykloje. Duonos gamybos metu susidaranti energija, anksčiau leidžiama per kaminus vėjais, virs nauda: šildys karštą vandenį ir patalpas. Taip bus taupoma šilumos reikmėms skirta energija ir mažinama CO2 emisija. Į projek...
nuotrauka
2024-06-05 11:05
Pasvalio rajone veikianti bioetanolio ir biodujų gamintoja „Kurana“ įrengs gamyklą, kurioje iš maisto ar pašarų tiekimo grandinėje netinkamų naudoti pramoninių atliekų, pavyzdžiui, krakmolo suspensijos atliekų bei maisto atliekų, bus gaminamas antros kartos bioetanolis. Gamykla turėtų pradėti veikti...
nuotrauka
2024-06-04 08:51
Šiandien visame pasaulyje tvarumo klausimai tampa neatsiejama modernaus verslo dalimi. Dėl augančio vartotojų sąmoningumo ir tarptautinių teisinių reikalavimų, įmonės vis dažniau įdiegia tvarumo strategijas – Lietuvoje ši tendencija taip pat įgauna pagreitį.
nuotrauka
2024-06-03 09:33
Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) duotas oficialus startas biodyzelino gamintojos UAB „Mestilla“ 60 mln. Eur investicijai į naują modernią rapsų perdirbimo gamyklą ir pažangių biodegalų technologiją esamos gamyklos teritorijoje. Iki 2025 m. pabaigos įgyvendinus šiuos projektus, „Mestilla...
nuotrauka
2024-05-28 10:22
Europos Sąjunga didina kovos su klimato kaita apsukas. Dar 2023 m. priimta nauja Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos (ENEF) versija gerokai išplečia šios taikymo ribas, taip pat kelia ambicingesnius tikslus dėl energetinių išteklių nešvaistymo. Įgyvendinti reikalavimus lieka ne tiek ir daug la...
nuotrauka
2024-05-24 16:57
Ketvirtadienį Vilniuje INVEGOS iniciatyva surengta konferencija „Daugiabučių namų modernizavimo fondo ateitis". Joje, be kitų šios srities ekspertų, dalyvavo ir Europos Komisijos atstovas Andreas von Busch, pabrėžęs, kad iki 2030 m. bus siekiama padvigubinti pastatų renovacijos apimtis, ženklias inv...
nuotrauka
2024-05-22 17:09
Šiandien šalia Panevėžio aplinkkelio, ties Bliūdžių kaimu, oficialiai paskelbta didžiausio Baltijos šalyse elektromobilių parko statybų pradžia – įkasta laiko kapsulė. Projektą vystys elektromobilių įkrovimo stotelių operatorė UAB „Eldrive“.
nuotrauka
2024-05-22 09:17
Statybų sektorius vaidina svarbų vaidmenį darydamas įtaką klimato kaitai, nes jis sudaro didelę pasaulinės energijos naudojimo ir išmetamo anglies dioksido (CO2) dalį. Apytiksliai net 39 proc. pasaulinio išmetamo CO2 kiekio tenka statybos pramonei. Pasak Kauno technologijos universiteto Aplinkos inž...
nuotrauka
2024-05-20 10:51
Ekonomikos ir inovacijų ministerija investuoja į Lietuvoje veikiančių verslo paslaugų centrų modernizavimą. Skelbiamas 2,4 mln. eurų kvietimas teikti projektų įgyvendinimo planus verslo paslaugų centrams, norintiems automatizuoti savo veiklos procesus.
nuotrauka
2024-05-20 09:54
Civiliams, kariuomenei bei teisėsaugai šovinius gaminanti valstybės valdoma įmonė Giraitės ginkluotės gamykla (GGG) praėjusių metų pardavimo pajamas augino 47 proc. – iki 22,4 mln. Eur, grynąjį pelną – 45 proc. ir uždirbo beveik 3,4 mln. Eur. Nepamirštas ir tvarumas: gamykloje ruošiamasi netrukus įr...
nuotrauka
2024-05-17 06:14
Aplinkos ministerija kartu su Ekonomikos ir inovacijų ministerija parengė ir teikia derinti Medžiagų ar daiktų priskyrimo prie šalutinių produktų kriterijų nustatymo ir priskyrimo šalutiniams produktams tvarkos aprašą. Jame siūloma šalutiniams produktams priskirti visose ūkio šakose, ne tik apdirbam...
nuotrauka
2024-05-09 07:20
Įmonė „Ukmergės gelžbetonis“ jau trečius metus gamina pilkąjį polistireninį putplastį BIOPORĄ. Šios termoizoliacinės medžiagos gamybai naudojamos ne iškastinės, o iš atsinaujinančių energijos šaltinių gaunamos žaliavos, t. y. nafta keičiama biodujomis, gautomis iš maisto atliekų.
nuotrauka
2024-05-08 09:13
Turto bankas Šiauliuose atidarė atnaujintą pastatų komplekso Vilniaus g. 265 korpusą. Po atliktų darbų 910 kv. m pastatas tapo draugiškesnis darbuotojams ir aplinkai. Projekto vertė beveik 1,2 mln. eurų. Šiuolaikiškuose biuruose įsikūrė Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (Šiaulių AV...
nuotrauka
2024-05-02 14:47
Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) ir UAB „Investicijų ir verslo garantijos" (INVEGA) informuoja apie patvirtintą finansavimą rangos darbams pirmiesiems 3 daugiabučiams Lietuvoje, kurie bus renovuojami pasitelkus skydinę (modulinę) technologiją. Visi trys daugiabučiai namai – vienas Utenoje i...
nuotrauka
2024-04-30 16:04
Žaliuoju kursu siekiama pertvarkyti Europos Sąjungą (ES) į modernią, efektyviai išteklius naudojančią ir konkurencingą ekonomiką, kurioje iki 2050 m. nebeliks grynojo išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. Reikšmingas vaidmuo šioje tvarumo transformacijoje tenka verslams, ypač dideliems,...
nuotrauka
2024-04-30 12:15
„OmnispowerEurope“ drauge su partneriais sukūrė unikalią bateriją, galinčią dirbti ir aukštoje, ir žemoje temperatūroje bei užtikrinti didžiausią įrenginio našumą. Ji ne tik dirba 24x7 režimu, kad maksimaliai sumažintų sąnaudas ir generuotų didžiausias vertes, bet ir yra besimokanti baterija. Ji nuo...

Statybunaujienos.lt » Žaliasis kursas