2024 vasario 25 d. sekmadienis, 1:05
Reklama  |  facebook

Tvarumo ekspertai: kompensuoti CO₂ nepakanka – metas siekti nulinių emisijų

2023-11-06 09:39
Nuo 20-ojo amžiaus pradžios pasaulyje vykstantis globalinis atšilimas neleidžia atsikvėpti ne tik mokslininkams ar politikams, bet ir verslui. Šis raginamas aktyviau imtis konkrečių veiksmų mažinant anglies dvideginio emisijas. Ekspertų teigimu, laikai, kai pakako kompensuoti į aplinką išskiriamą taršą, baigėsi – metas siekti nulinės emisijos.
nuotrauka
Pastaraisiais metais Europoje didėjo potvynių mastas. Čekijos Respublikos aplikos ministerijos nuotr.


Minimos įmonės
VESTA Consulting, UAB
Vilniaus universitetas (VU),

Mokslininkų skaičiavimu, šiuo metu anglies dioksido (CO₂) koncentracija yra 50 proc. didesnė nei ikiindustriniu laikotarpiu, azoto suboksido – 24 proc., o metano – 2,62 karto. Tokio didelio ir spartaus šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) koncentracijos didėjimo nebuvo per pastaruosius 800 tūkst. metų.

Klimatui žalingiausios – šešios pasaulio ekonomikos

„Šiuo metu iškastinio kuro deginimo metu išsiskiriantis CO₂ yra pats svarbiausias klimato kaitos veiksnys. Per pastaruosius 60 metų pasaulinės anglies dioksido metinės emisijos padidėjo daugiau kaip 3,5 karto, nuo 10,9 milijardo tonų 20 amžiaus 7-ajame dešimtmetyje iki maždaug 36,6 milijardo tonų 2022 metais", – komentuoja parnešime pacituotas Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros profesorius Arūnas Bukantis.

Pasak jo, už 60 proc. pasaulyje išmetamo ŠESD atsakingos tik šešios ekonomikos, tarp kurių ir Europos Sąjunga (ES). Didžiausi teršėjai yra Kinija (apie 28 proc. išmetamo ŠESD), JAV (11 proc.), Indija (7,1 proc.), ES (6,9 proc.), Rusijos Federacija (4,5 proc.) ir Japonija (2,4 proc.).

„ŠESD emisijos nuosekliai mažėja tik keturiose ekonomikose iš jų – ES, JAV, Japonijoje ir Rusijoje. Tačiau kitose šalyse tarša didėja – Kinijoje ir Indijoje pastaraisiais metais ŠESD auga po 1-2 proc. per metus. ŠESD emisijos taip pat auga Brazilijoje, Indonezijoje, Malaizijoje, Vietname, Jungtiniuose Arabų Emyratuose ir dar daugybėje kitų valstybių. Taip yra todėl, kad CO₂ emisijos yra susijusios su energijos vartojimu, kuris kol kas yra pagrindinis ekonomikos pažangos veiksnys daugelyje šalių – kuo daugiau auga šalies ekonomika, tuo daugiau energijos ji vartoja", – teigia prof. A. Bukantis.

Dėl šios priežasties, vien ES pastangų mažinti ŠESD emisijas ir įsipareigojimo sukurti klimatui neutralią ekonomiką iki 2050 m. nepakanka. Tuo tarpu kitos šalys neutralumo klimatui planus yra atidėjusios gerokai vėlesniam laikui: Kinija, Saudo Arabija ir Nigerija – iki 2060 m., Indija – iki 2070 m. ir t. t. Vis dėlto nieko nedaryti nėra geriausias sprendimas, įsitikinęs pašnekovas.

„Pokyčiai visų pirma turėtų apimti technologijas, energijos gamybą, skirstymą ir valdymą planetos mastu, bet esminių pokyčių turi įvykti ir mūsų mąstyme. Kaip Einšteinas kadaise pastebėjo, mes negalime išspręsti problemų naudodami tą patį mąstymą, kurį taikėme joms sukurti. Šis pastebėjimas šiandien yra dar aktualesnis. Įprastinė augimu pagrįsta ekonomika ribotus išteklius turinčioje ir nuolat kaistančioje planetoje yra pasmerkta žlugti, todėl būtinas fundamentalus pagrindinio ekonominės plėtros modelio pertvarkymas. Jam pradžią galėtų duoti ir investicijos į žaliąsias inovacijas bei technologijas.

Taip pat turime transformuoti pasaulinę ir kiekvienos šalies ekonomikos sistemą į būseną, kurioje viso ūkio vystymasis būtų atsietas nuo ŠESD emisijų didėjimo. Paprastai kalbant, įmonės produkcija ar šalies BVP turėtų didėti, o ŠESD emisijos – mažėti, tad verslo vaidmuo kovojant su globaliniu atšilimu yra itin reikšmingas", – sako prof. A. Bukantis.

Painiojamos sąvokos

Tvarumo principais besivadovaujantis verslas neretai ŠESD emisijų mažinimo imasi skirtingais būdais, tačiau daugiau neaiškumo įneša pati terminologija. Pasak tvarumo specialistų, dažniausiai painiojamos nulinės emisijos (angl. net zero carbon) ir anglies neutralumas (angl. carbon neutral). Nors abi sąvokos susijusios, jos skiriasi savo taikymo sritimi ir keliamais tikslais.

„Norint pasiekti nulines emisijas, būtina išsikelti ŠESD mažinimo tikslus, kurie atitiktų Paryžiaus susitarimo nuostatas dėl temperatūros kilimo. Nulinių emisijų reikalavimai keliami visai organizacijai ir jos vertės grandinei, siekiama ne tik tiesioginio, bet ir netiesioginio CO₂ išmetimo mažinimo nuo pirmųjų tiekėjų iki galutinių vartotojų. Tuo tarpu anglies neutralumas apima pastangas subalansuoti ir kiek įmanoma sumažinti sukuriamą pėdsaką. Vis dėlto siekiant anglies neutralumo, skirtingai nei nulinių emisijų, nėra keliami tokie griežti tikslai ir leidžiama lanksčiai mažinti išmetamų teršalų kiekį, likutinę emisijų dalį tiesiog kompensuojant", – komentuoja pranešime cituojama „Vesta Consulting" Poveikio aplinkai ir pastatų analizių skyriaus vadovė Gintarė Laukytė.

VESTA Consulting, Gintarė Laukytė
Gintarė Laukytė,
VESTA Consulting nuotr.

Pašnekovės teigimu, siekti nulinių emisijų yra gerokai ambicingesnis ir aplinkai palankesnis tikslas, tačiau tai gali būti gana sudėtingas sprendimas.

„Nors nulinės emisijos yra tvaresnė galimybė kovoti su klimato kaita, ne visi subjektai gali pasiekti reikšmingų rezultatų, ypač trumpuoju laikotarpiu. Dėl šios priežasties kai kurioms organizacijoms yra patrauklesnis anglies neutralumo metodas, leidžiantis derinti emisijų mažinimą su kompensavimo priemonėmis. Juo labiau, kad neretai įmonės kaip atspirties tašką pasirenka CO₂ neutralizavimą ir tada galiausiai pasiekia nulines emisijas", – sako G. Laukytė.

CO₂ kompensavimas ar leidimas teršti?

Nuo 2005 m. ES veikianti apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ATLPS) laikoma pagrindine ir net viena veiksmingiausių ES priemonių kovoje su klimato kaita. Įprastai kompensavimas vyksta investuojant į atsinaujinančią energiją, energijos vartojimo efektyvumą ar kitas švarias, mažai CO₂ į aplinką išskiriančias technologijas. Nors teigiama, kad ATLPS paremta ekonomiškai efektyviu siekiu sumažinti ŠESD apribojant jų kiekį, skeptikų nuomone, tai tėra galimybė įmonėms nusipirkti leidimą teršti aplinką.

„Idealiu atveju veiklos vykdytojai, kurie rūpinasi aplinkosauginėmis iniciatyvomis, diegdami aplinką tausojančias priemones ir technologijas, išmes kur kas mažesnį ŠESD kiekį, tačiau realybėje apyvartinių taršos leidimų įsigijimas įmonėms atsieina pigiau nei naujų technologijų diegimas. Akivaizdu, kad ATLPS neatnešė ir negalėjo atnešti esminio lūžio mažinant ŠESD emisijas pasauliniu mastu", – sako prof. A. Bukantis.

Pasak G. Laukytės, pastaraisiais metais pasauliui ieškant klimato kaitos mažinimo sprendimų, emisijų kompensavimas tapo išties prieštaringa koncepcija.

„Kai kurios šalys teigia, kad CO₂ kompensavimas švelnina klimato kaitą, kitos mano, kad tai tam tikra „žaliojo smegenų plovimo" forma – įtikinant vartotojus, kad įmonės produktai ar paslaugos yra ekologiškesni, nei yra iš tikrųjų. Nepasitikėjimas atsiranda, kai įmonės nesugeba teikti pirmenybės vidiniam emisijų mažinimui arba investuoja į nepatvirtintus kreditus. Šie veiksmai yra žalingi, nes sudaromas įspūdis, kad tokios įmonės yra įsipareigojusios mažinti CO₂ išmetimą. Todėl labai svarbu prieš pradedant naudoti emisijų kompensavimą yra realus CO₂ emisijų sumažinimas bei aiškus atskleidimas, į kokius konkrečius projektus yra investuojama", – sako „Vesta Consulting" Poveikio aplinkai ir pastatų analizių skyriaus vadovė. 

Statybunaujienos.lt



Žaliasis kursas

nuotrauka
2024-02-21 15:07
Antradienį, vasario 27 d., gyventojai sulauks naujo paramos kvietimo nuosavoms saulės elektrinėms iki 10 kW savo gyvenamajame būste įsirengti ir tapti gaminančiais vartotojais. Šiam kvietimui Energetikos ministerija skyrė 12 mln. Eur.
nuotrauka
2024-02-21 07:52
Lietuvos statybos sektorius, pakėlęs pastatų energinio efektyvumo lygį, vis daugiau dėmesio skiria, kad būtų sumažintas anglies dvideginio pėdsakas. Nors šalyje tai dar nėra reglamentuota, rinka nelaukia ir remiasi tarptautiniais standartais. Objektyviai palyginti skirtingų medžiagų ir gaminių povei...
nuotrauka
2024-02-19 10:37
Turto banko valdomuose pastatuose įsikūrusios valstybės įstaigos praėjusiais metais suvartojo 13 proc. mažiau elektros ir šilumos energijos. Mažinti sąnaudas energijos ištekliams valstybės pastatuose leido kompleksinės Turto banko investicijos į energinio efektyvumo priemones bei aktyvus pačių organ...
nuotrauka
2024-02-14 14:28
Aplinkos ir energetikos ministrai patvirtino Modernizavimo fondo finansavimo nacionalines kryptis 2024-2025 m. Parama numatyta daugiabučių, savivaldybių bei centrinės valdžios pastatams atnaujinti, pramonės dekarbonizacijai, elektros energijos saugojimo pajėgumams sukurti, kurie reikalingi iš atsina...
nuotrauka
2024-02-13 15:21
Naudojant medienos gaminius vietoje betono statybų sektoriuje per visą pastato gyvavimo etapą (nuo medžiagų gamybos iki pastato eksploatavimo) į aplinką patektų maždaug 50-75 proc. mažiau CO2. Tai atskleidė Aplinkos ministerijos parengta studija apie atliktus tyrimus dėl CO2 išmetamo kiekio statybos...
nuotrauka
2024-01-29 15:04
Nuo metų pradžios nemaža dalis verslų Europos Sąjungoje įgijo naują prievolę – teikti kasmetines tvarumo ataskaitas, atskleidžiančias įmonės poveikį aplinkai. Vadinamąsias ESG (angl. Environmental, Social and Governmental) ataskaitas privalės teikti daugiau nei 40 tūkst. ES bendrovių, dar daugiau ne...
nuotrauka
2024-01-29 09:41
Nuo 2023 m. rugsėjo 20 d. Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) kviečia vidutines ir dideles šalies įmones teikti paraiškas subsidijai gauti pagal Klimato kaitos programos priemonę „Iškastinio kuro naudojimo mažinimas įmonėse“.
nuotrauka
2024-01-26 07:48
Pradėjus svarstyti apie nuosavą atsinaujinančios energetikos šaltinį – saulės elektrinę, gyventojų žvilgsnis paprastai krypsta į gaminančio vartotojo modelį. Šiuo metu gyventojai, įmonės ir įstaigos turi ir dar vieną galimybę – burtis į Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijas arba Piliečių ener...
nuotrauka
2024-01-25 15:36
Nesprendžiami globalaus atšilimo iššūkiai atneš liūdnų pasekmių mūsų, ypač ateities kartų, aplinkai bei gyvenimo kokybei. Todėl tvarus transportas yra viena iš pagrindinių Europos Sąjungos Žaliojo kurso susitarimo dalių.
nuotrauka
2024-01-18 13:03
Pasaulį lydintys iššūkiai dėl vis gilesnės klimato krizės verčia išteklius naudoti tikslingai, sąmoningai ir efektyviai. Veiksmų klimato tikslams įgyvendinti ėmėsi ir miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovė „YIT Lietuva“. Tvarumą iškėlusi strategijos prioritetu, ji buvo sertifikuota pagal ISO 500...
nuotrauka
2024-01-17 13:54
Didžiausia Lietuvoje vandentvarkos bendrovė „Vilniaus vandenys" iš nuotekų dumblo pernai jau pasigamino beveik ketvirtadalį – 23 proc. įmonės veiklai reikalingos elektros energijos, o siekdama apsisaugoti nuo elektros ir gamtinių dujų kainų šuolių, bendrovė iki 2032 m. ketina tapti nepriklausoma nuo...
nuotrauka
2024-01-16 14:22
Daugiau nei 2 mlrd. eurų vertės Norvegijos sostinėje Osle kylantis Vyriausybės kvartalas savo šalyje sulaukia ne mažiau dėmesio ir diskusijų nei A. Goštauto kvartalo transformacijos projektas Lietuvoje. Iššūkiai ir klausimai, kuriuos sprendžia norvegai panašūs: susisiekimas, saugumas, siekis kurti n...
nuotrauka
2024-01-16 14:11
Gyventojai, ketinantys modernizuoti savo individualų gyvenamąjį namą, nuo kovo 1 d. galės kreiptis į Aplinkos projektų valdymo agentūrą (APVA) ir gauti finansinę paramą. Iš Klimato kaitos programos šiai priemonei iki 2025 m. skirta 44 mln. eurų. 2024 m. kovo mėn. kvietimui bus skirti 22 mln. eurų. S...
nuotrauka
2024-01-15 14:22
Aplinkos projektų valdymo agentūra (toliau – APVA) primena, kad dar vyksta kvietimas teikti paraiškas daugiabučiams atnaujinti, kurio pagrindinė sąlyga – po renovacijos pasiekti ne mažesnę kaip A pastato energinio naudingumo klasę ir šiluminės energijos sąnaudas sumažinti ne mažiau kaip 40 proc. Kvi...
nuotrauka
2024-01-08 09:53
Nuo sausio 8 d. ūkininkai, pripažinti žemės ūkio kooperatyvai ir įmonės, norinčios įsirengti biodujas ar biometaną naudojančias grūdų džiovyklas, galės teikti paraiškas ir gauti subsidijas.
nuotrauka
2024-01-05 10:03
Šiandien būtinybę puoselėti tvarią, darnią, aplinkai draugišką ir dėmesingą kiekvieno mūsų kasdienybę suvokia visi. Aukštojo mokslo institucijos atsakingos visuomenės ugdymo kontekste vaidina itin svarbų vaidmenį, tad nenuostabu, kad ir aukštąsias mokyklas vertinantys reitingai šiai temai ima skirti...
nuotrauka
2024-01-04 10:05
Europos dujų perdavimo sistemos operatoriai „Gasgrid Finland“ (Suomija), „Elering“ (Estija), „Conexus Baltic Grid“ (Latvija), „Amber Grid“ (Lietuva), „GAZ-SYSTEM“ (Lenkija) ir „ONTRAS“ (Vokietija), dalyvaujantys tarptautiniame Šiaurės ir Baltijos šalių vandenilio koridoriaus projekte pasirašė sutart...
nuotrauka
2023-12-21 14:10
Inovacijų agentūra pasirašė bendradarbiavimo sutartis su trimis Lietuvos universitetų suburtais konsorciumais. Jie įgyvendins misijomis grįstas mokslo ir inovacijų programas, kurios svariai prisidės prie aktualių visuomenės problemų sprendimo. Bendra trijų projektų vertė siekia 94,7 mln. eurų, didži...
nuotrauka
2023-12-20 10:30
Besikeičiantis klimatas neišvengiamai paliečia tiek asmenis, tiek valstybines institucijas, tiek verslą. Tačiau kai kurioms ekonomikos šakoms kylanti grėsmė yra didesnė nei kitoms. Konsultacijų bendrovės „Deloitte" vertinimu, šiuo metu yra penki verslo sektoriai, kurie yra pažeidžiamiausi dėl klimat...
nuotrauka
2023-12-11 11:52
Lietuva pagal energijos intensyvumo progresą 2022 m. buvo tarp penkių geriausių Europoje, rodo Tarptautinės energetikos agentūros (IEA) ataskaita „Energijos efektyvumas 2023“. Lietuvos energijos intensyvumo pagerėjimas 2022 m. buvo beveik 12 proc. ir lenkė Europos Sąjungos vidurkį (8 proc.).

Statybunaujienos.lt » Žaliasis kursas