Tvarumo transformacijos versle: lietuviai dar dairosi, o suomiai rodo pavyzdį
2023-02-13 13:36
Europos Tarybos ir Parlamento sprendimu, įmonių, kurios, turės teikti tvarumo ataskaitas, netrukus padaugės bene penkis kartus. Per pusmetį turėtume sulaukti ataskaitoms teikiamų reikalavimų, o per 1,5 metų direktyva bus perkelta į šalių narių nacionalinę teisę. Tai reiškia, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų, atliekų perdirbimo, priklausomybės nuo iškastinių išteklių ir kiti klausimai Lietuvos ir visos ES įmonėms taps dar aktualesni. Kol šalyje vietiniai verslai dar suka galvą, kaip reikės siekti tvaresnio gamybos ir įmonių valdymo procesų, pasauliniai prekių ženklai gali parodyti gerųjų pavyzdžių.

S. Erdmannas. „Outokumpu“ nuotr.
Minimos įmonės
Lietuvos atsakingo verslo asociacija (LAVA),
„Tam tikra prasme galima sutikti, nes ilgalaikę vertę turi tik tas verslas, kuris sugebės veikti be neigiamo poveikio aplinkai ir žmonėms. Tvarumu laikyčiau gebėjimą uždirbti pelną darant kiek įmanoma mažesnį poveikį socialinei ir gamtinei aplinkai, atsižvelgiant į poveikius visoje tiekimo grandinėje. Tvarumas – tai kompromisas, kai bandoma ieškoti sprendimų. Ateities verslas turėtų dairytis į gamtines sistemas ir integruoti vertybinius aspektus į visą verslo strategiją“, – cituojama A.Alijošiutė-Paulauskienė.
LAVA vadovė svarsto apie tai, kad visgi tvaraus verslo mūsų ekonominėje sistemoje nėra.
„Poveikį aplinkai darome visi – ir kaip verslas, ir kaip vartotojai. Lietuvoje įmonės kaip ir visame pasaulyje ima pripažinti, kad tvarumo siekti būtina ir ieško būdų, kaip tai padaryti. Verslo įmonės domisi, vis dažniau rengia tvarumo ataskaitas, kurios yra svarbios poveikių identifikavimui. Didžiausias motyvatorius šiandien – tai teisinės aplinkos pokyčiai. Informacijos apie poveikius, savo tvarumo strategijų ir rodiklių atskleidimas laipsniškai tampa privalomas visoms įmonėms, tad įmonės ruošiasi. Ar tikrai vyksta tvarumo transformacijos versle, ar pergalvojami veikimo būdai – pamatysime ateityje“, – sako A. Alijošiutė-Paulauskienė.
Sunkiosios pramonės atstovai rodo pavyzdį
Vienas iš sudėtingiausių gamybos procesų tvarumo kontekste – nerūdijančio plieno gamyba.
Nerūdijantį plieną galima laikyti šiuolaikinės visuomenės pagrindu, mat jis naudojamas kone visur kasdieniame gyvenime: ne tik pastatų ir infrastruktūros statybai, bet ir gaminant automobilius, skalbimo mašinas, chirurginius peilius ar paprasčiausius šaukštus.
Tačiau, kaip ir daugelis pramonės šakų, plieno pramonė susiduria su dideliu iššūkiu tapti tvaresne. Šiuo metu visa plieno gamyba visame pasaulyje išskiria apie 7 proc. viso išmetamo CO2 kiekio, o kiekviena pagaminta tona vidutiniškai susijusi su maždaug 1,85 tonomis išmetamo CO2.

„Outokumpu“ nuotr.
Be išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, gaminant plieną susidaro atliekų, teršiamas oras ir prisidedama prie nuolatinės iškastinių žaliavų priklausomybės. Didėjant šios medžiagos paklausai, didės ir jos poveikis aplinkai – nebent pramonė sugebėtų sukurti ir pritaikyti tvaresnius metodus.
Pasak vieno iš didžiausių plieno gamintojo pasaulyje – „Outokumpu“ – vyriausiojo technologijų vadovo ir grupės tvarumo vadovo Stefan Erdmanno, susirūpinimas aplinkosauga yra vienas iš dviejų pagrindinių veiksnių, lemiančių nerūdijančio plieno gamintojų tendenciją siekti tvarumo.Antrasis veiksnys, sako S. Erdmannas, yra ekonominė būtinybė. Tvaresnių produktų paklausa auga, o verslo vadovai privalo priimti sprendimus, kurie prisidėtų ne tik prie jų įmonių pelningumo, bet ir ilgaamžiškumo. Klientus, darbuotojus ir investuotojus vis labiau traukia įmonės, kuriose taikomi tvarūs sprendimai. Taip pat ir vyriausybės bei reguliavimo institucijos vis dažniau jų reikalauja.
Trumpai tariant, nerūdijančio plieno gamintojai, tokie kaip „Outokumpu“, turi imtis veiksmų jau šiandien, kad užtikrintų savo verslo, darbuotojų ir planetos ateitį. Pagrindinis jų tikslas šiuo atžvilgiu turėtų būti anglies dioksido išmetimo mažinimas, kuris gali vykti remiantis tarpusavyje susijusiais veiksniais, tokiais kaip žiediškumas, technologijos ir bendradarbiavimas.
Taip pat gyvybiškai svarbu suprasti skirtumus tarp anglies ir nerūdijančio plieno, kurie dažnai laikomi 1:1 alternatyvomis. Nerūdijantis plienas dėl savo unikalių savybių, pavyzdžiui, ilgaamžiškumo, paprastos priežiūros ir atsparumo korozijai, yra ne tik tvirčiausias, bet ir ekonomiškai tvariausias pasirinkimas.
Žiediškumas ir technologija
Tvarumo kontekste terminas „žiediškumas“ apibūdina sistemas, kuriose ištekliai pakartotinai naudojami tam pačiam ar panašiam tikslui, taip maksimaliai padidinant jų vertę ir sumažinant atliekų susidarymą. Nerūdijančiojo plieno gamyboje aukštą žiediškumo lygį galima pasiekti naudojant perdirbtas žaliavas – tai padaryti lengviau dėl to, kad nerūdijantįjį plieną galima perdirbti neribotą kiekį kartų neprarandant kokybės.
Pavyzdžiui, „Outokumpu“ nerūdijantį plieną dažniausiai gamina naudodama daugiau kaip 90 proc. perdirbtų medžiagų. Tačiau pasaulinis vidurkis yra tik apie 44 proc., todėl perdirbimas turi didžiulį potencialą padaryti didelį poveikį pramonei.
Dar viena galimybė nerūdijančio plieno gamyboje įdiegti didesnį žiediškumą yra biokuras, kurį natūraliai sekvestruoja dirvožemis, medžiai ir kiti augalai. Biokuras yra atsinaujinantys ištekliai, juo galima prekiauti kaip atliekomis ir likučiais, pavyzdžiui, iš medienos ir popieriaus fabrikų. Šiuo metu didžioji dalis tiesioginių išmetamųjų teršalų, susidarančių gaminant nerūdijantįjį plieną, susidaro dėl anglies kiekio mūsų žaliavose ir kuro naudojimo, taip pat dėl koksavimo naudojant ferochromą – vieną iš pagrindinių nerūdijančiojo plieno žaliavų. Tačiau iškastinį koksą galima pakeisti biokoksu, kuris gali gerokai sumažinti išmetamų teršalų kiekį.
„Dėmesio sutelkimas į visą žiediškumą ne tik padeda mums sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį, – sako S. Erdmannas, – bet ir suteikia mūsų klientams galimybę daryti pažangą siekiant savo tvarumo tikslų.“
Technologijos yra dalis to, kas daro žiediškumą įmanomą, tačiau jos taip pat atlieka svarbesnį vaidmenį dekarbonizacijos procese. Pavyzdžiui, gamybos procesuose galima panaudoti dirbtinio intelekto taikomąsias programas, kurios, pasitelkus duomenų mokslą, padeda priimti žmogiškuosius sprendimus, pašalina žmogiškųjų klaidų poveikį ir dėl to gerokai padidina efektyvumą bei sumažina atliekų kiekį. Dar svarbiau yra tai, kad technologijos leidžia rinkti ir analizuoti duomenis apie išmetamųjų teršalų kiekį, o tai padeda didinti informuotumą, skatina tvarių produktų paklausą ir suteikia pagrindą visos pramonės lyginamiesiems rodikliams.
Besikuriančios ekosistemos ir drąsūs užmojai
Siekdami išnaudoti technologijų ir žiediškumo teikiamą potencialą, nerūdijančio plieno gamintojai turės užmegzti novatoriškas partnerystes, taip kurdami naujas daugiašales ekosistemas. S. Erdmannas pabrėžia, kad be partnerystės praktiškai neįmanoma įgyvendinti strategijų, kurios apima tokius dalykus kaip biokokso diegimas ar papildomų nerūdijančio plieno atliekų utilizavimas. Kadangi pramonėje vis dažniau naudojami pažangiausi procesai ir medžiagos, partnerystė reikalinga siekiant užpildyti žinių spragas ir išardyti kompetencijos spragas.
„Atvirai kalbant, mes patys neturime visų reikiamų žinių apie tokius dalykus kaip biokoksas, biokuras ir panašiai“, – sako S. Erdmannas. „Be to, labai naudinga bendradarbiauti ne tik su didelėmis institucijomis, kurios turi išteklių, tarkime, „Microsoft“ ar MIT, bet ir su mažomis įmonėmis, pasižyminčiomis dideliu veržlumu ir verslumo vizija.“
Užmezgant tokias partnerystes, organizacijos lygmeniu reikia ir nuolankumo, ir drąsos. „Inovacijų pajėgumai, – priduria S. Erdmannas, – nekrenta iš medžių.“ Priešingai, reikia sunkaus darbo, ilgalaikės vizijos ir noro pradėti naujas strategijas, net jei dėl to trumpuoju laikotarpiu sumažėja marža.
„Mums tenka didžiulis vaidmuo žengti drąsius žingsnius siekiant nerūdijančiojo plieno gamybos su kuo mažesniu anglies pėdsaku“, – pastebi ir Lietuvoje veikiančios plieno pramonės gigantės atstovas.
Naujo identiteto puoselėjimas
Nerūdijančiojo plieno pramonė ilgą laiką buvo laimingai paprasta: įsigyti žaliavų, gaminti plieną ir parduoti jį klientams. Tačiau šiandienos pasauliniai iššūkiai ragina gamintojus priimti naujus tapatumus ir reikšmingai prisidėti prie besiplečiančios tvarių ir žiedinių sprendimų ekonomikos.
„Mūsų darbas nebėra tik gaminti plieną, – teigia S. Erdmann. – Mūsų darbas – panaudoti visus savo gebėjimus ir išteklius, kad galėtume geriau tarnauti visiems ir kurti geresnę ateitį mūsų įmonei ir mūsų planetai.“
Nerūdijančio plieno įmonės, kurios šiandien atsižvelgia į anglies dioksido išmetimo mažinimo poreikį, bus atsparesnės ir geriau pasirengusios ateičiai, kai anglies dioksido neutralumo poreikį pakeis anglies dioksido neigiamo poveikio poreikis arba kai į pirmą vietą iškils kiti darnaus vystymosi tikslai, pavyzdžiui, biologinės įvairovės skatinimas ar skurdo panaikinimas.
„Dekarbonizuoti nerūdijančiojo plieno pramonę įmanoma, o „Outokumpu“ yra pasiryžusi būti tvaraus nerūdijančiojo plieno pirmūnė. Plieno įmonės turi atlikti didžiulį vaidmenį sprendžiant klimato kaitos problemą, imantis ryžtingų žingsnių siekiant plieno gamybos su kuo mažesniu anglies pėdsaku. Vėl ir vėl naudodami medžiagas galime sukurti pasaulį, kuris galėtų gyvuoti amžinai. Mūsų planetai nereikia naujų daiktų – jai pirmiausia reikia pakartotinai naudojamų ir ilgaamžių daiktų“, – įsitikinęs S. Erdmannas.
Žaliasis kursas
2023-12-08 10:50
90 proc. vadovų mano, kad tvarumas yra svarbus, tačiau tvarumo strategiją turi vos 60 proc. įmonių. Anot „Deloitte“, įtraukią kultūrą turinčios įmonės yra 27 proc. pelningesnės ir 22 proc. produktyvesnės. Tad kodėl kone pusė organizacijų vis dar atidėlioja tvarumo strategijos kūrimą ir integravimą?
2023-12-07 14:19
Aplinkos ministerijos iniciatyva parengtas informacinis leidinys „Miestų kvartalinė renovacija: esamos situacijos analizė" pristato svarbiausius faktus ir tendencijas apie šiandieninį miestų atnaujinimo progresą Lietuvoje ir supažindina su dabartiniu miestų atnaujinimo (modernizavimo) kvartalais mod...
2023-12-06 10:58
Finansų ministerija, Aplinkos ministerija ir UAB „Investicijų ir verslo garantijos" (INVEGA) pasirašė sutartį dėl Daugiabučių namų modernizavimo fondo papildymo. Daugiabučių namų atnaujinimui skirta 192 mln. eurų 2021-2027 m. Europos Sąjungos (ES) finansavimo laikotarpio investicinių fondų lėšų. Tai...
2023-12-05 12:16
Lietuvos valstybės nekilnojamojo turto portfelį šiuo metu sudaro kiek daugiau nei 9 mln. kv. metrų ploto iš kurio centralizuotai per Turto banką valdomas apie 1 mln. kv. m, daugiausiai biuro patalpų. Šio turto būklė, pasak Turto banko atstovų, iš esmės bus pagerinta per artimiausią dešimtmetį. Sieki...
2023-12-04 16:23
Aplinkos ministerija pirmadienį įteikė apdovanojimus žaliausioms Lietuvos savivaldybėms. Jomis tapo Utenos rajono, Vilniaus ir Klaipėdos miestų savivaldybės. Visos trys tapo jau antrą kartą sudaryto Lietuvos savivaldybių aplinkosaugos reitingo lyderėmis.
2023-11-24 09:35
„Ruukki Construction“, priklausanti „SSAB“ grupei, statybos bendrovė „Peab“ bei nekilnojamojo turto bendrovė „Wihlborgs“ Lunde (Švedija) pristato pirmąjį pasaulyje pastatą, kurio statyboms buvo naudojamas plienas, pagamintas nenaudojant iškastinio kuro. Pastato sienų ir stogo konstrukcijas suprojekt...
Dalius Gedvilas: Statybininkai turi statyti pagal techninį ir darbo projektą, o ne rašyti rašinėlius
2023-11-22 13:12
Lietuvos statybininkų asociacija (LSA) išreiškė susirūpinimą dėl žaliųjų pirkimų įgyvendinimo: dabartinės pirkimų sąlygos yra apipintos neįgyvendinamais reikalavimais, užkertančiais kelią statybos įmonių dalyvavimui juose.
2023-11-22 10:26
Įgyvendinant šiuos projektus, pirmą kartą Lietuvoje pastatams atnaujinti bus naudojami gamykloje pagaminti sienų ir stogų skydai, objekte sumontuojami be papildomo apdirbimo. Tai leis pagreitinti renovacijos procesą, sumažinti darbų apimtį statybvietėje, padidinti pastatų energinį efektyvumą, užtikr...
2023-11-17 09:51
Vyriausybė patvirtino 2022-2025 m. Klimato kaitos programos investicijų plano pakeitimus, kuriais naujoms finansavimo kryptims paskirstoma 111,7 mln. eurų. Šios lėšos bus naudojamos Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane 2021-2030 m. (NEKSVP) numatytoms šiltnamio efektą sukelian...
2023-11-13 09:31
Aplinkos ministerija parengė ir teikia derinti Aplinkos apsaugos kriterijų taikymo, vykdant žaliuosius pirkimus, tvarkos aprašo pakeitimus, kurie sudarys geresnes sąlygas žaliesiems pirkimams ir leis toliau siekti, kad visi viešieji pirkimai būtų tik žali.
2023-11-10 12:19
Diskutuojant aplinkos taršos temomis ekspertų akys krypsta į statybos sektorių. Europos komisijos duomenimis jis atsakingas už daugiau nei 35 proc. ES teršalų. Taršos problemos sprendimų ieško visi – nuo politikų ir nekilnojamojo turto vystytųjų iki statybos inžineriją studijuojančio jaunimo. Pasak ...
2023-11-08 11:32
Įvairių praktiškai pritaikomų žinių, galinčių padėti įkurti savo verslą ar sugalvoti naują problemos sprendimą, KTU studentai gali įgyti pasirinkę produkto vystymo projekto modulį. Šiemet KTU Statybos ir architektūros fakulteto (SAF) partneriai „YIT Lietuva“ ir „Peikko Lietuva“ studentams pasiūlė na...
2023-11-07 10:57
Kauno technologijos universitetas (KTU) toliau modernizuoja senus pastatus. Siekiant mažinti poveikį klimatui ir energijas sąnaudas, rekonstruotas Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakultetas (MIDF).
2023-11-06 09:39
Nuo 20-ojo amžiaus pradžios pasaulyje vykstantis globalinis atšilimas neleidžia atsikvėpti ne tik mokslininkams ar politikams, bet ir verslui. Šis raginamas aktyviau imtis konkrečių veiksmų mažinant anglies dvideginio emisijas. Ekspertų teigimu, laikai, kai pakako kompensuoti į aplinką išskiriamą ta...
2023-10-24 12:28
Elektros energetikos infrastruktūros būklę ir teikiamų paslaugų kokybę būtina gerinti, o atsinaujinančių energijos išteklių plėtra galėtų būti spartesnė. Tai rodo Valstybės kontrolės atliktas auditas „Elektros energetikos sektoriaus valdymas“.
2023-10-18 11:05
Beveik prieš 4 metus Europos Komisijos paskelbtas Europos žaliasis kursas iškėlė ambicingą tikslą: tapti pirmuoju neutralaus poveikio klimatui žemynu. Europos klimato teisės aktas – vienas iš pagrindinių Europos žaliojo kurso dokumentų – teisiškai įpareigojo ES šalis nares iki 2030 m. bent 55 proc. ...
2023-10-18 10:40
Ekonomikos ir inovacijų ministerija paskelbė 122,65 mln. eurų kvietimą, kurio lėšomis diegiant inovatyvią technologiją – elektrolizės integravimo į amoniako agregatą – bus mažinamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis pakeičiant šias dujas aplinkai draugišku vandeniliu.
2023-10-17 13:41
Europos Sąjungos valdžios institucijos jau ne pirmą dešimtmetį skatina valstybių narių indėlį į tvarumą ir įtakos aplinkai bei klimatui mažinimą. Tai atspindi ir verslui taikomi reikalavimai – ypač būtinybė metinėse verslo ataskaitose pateikti ne tik finansinius, bet ir nefinansinius verslo rodikliu...
2023-10-17 11:55
Pirmadienį vykusiame Europos Sąjungos Aplinkos tarybos posėdyje ministrai pasiekė bendrąjį požiūrį dėl Miesto nuotekų valymo direktyvos ir dėl atnaujinto Reglamento dėl sunkiųjų transporto priemonių išmetamo anglies dvideginio standartų.
2023-10-16 09:55
Norėdama pasivyti Europos Sąjungos vidurkį, Lietuva turi tris kartus padidinti atliekų perdirbimą ir jų panaudojimą naujų produktų gamybai, konstatuoja ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. Šiuo metu Lietuvoje tik maždaug 4 proc. atliekų virsta naujais gaminiais.