Stabilumas – pagrindas investicijoms

„Prognozuojama mokestinė aplinka ir geopolitinis stabilumas yra esminės prielaidos investicijoms. Apie mokesčių reformą kalbama jau nuo rudens, o pastaruoju metu – itin aktyviai. Esminis klausimas šiuo metu – neapibrėžtumas dėl būsimų pokyčių. Naujų mokesčių įsigaliojimo terminai, tikėtina, bus pakankamai greiti, tad laiko pasiruošimui bus nedaug ir tai kelia nerimą", – sako pranešime cituojama Leda Iržikevičienė, „OP Corporate Bank" Lietuvos filialo vadovė.

Karo grėsmę ir geopolitinį nestabilumą Lietuvoje kaip rizikos veiksnį įvardijo daugiau nei pusė apklaustų įmonių (52%). Tuo metu Latvijoje apie tai kalba tik kiek daugiau nei trečdalis (39%), Estijoje – daugiau nei du penktadaliai verslų (42%).

Geopolitiniai iššūkiai Lietuvoje atsiduria tik šeštoje pozicijoje – jie nusileidžia mokesčiams, darbuotojų stygiui, vartotojų elgesio pokyčiams, galimoms reputacijos krizėms bei finansinio sukčiavimo baimei. Vis dėlto Lietuvoje galimo karo rizika vertinama aukščiausiai tarp Baltijos šalių.

Pexels nuotr.

Rūpesčiai dėl darbuotojų

Po mokesčių didėjimo, dauguma įmonių vadovų išskiria kompetentingų darbuotojų trūkumą. Lietuvoje šią problemą įvardijo 82% apklaustųjų, Latvijoje – trys ketvirtadaliai (75%), o Estijoje šį iššūkį kaip reikšmingą įvertino 65% įmonių.

„Kvalifikuotos darbo jėgos ir kompetencijų trūkumas išlieka iššūkiu verslams. Tai ypač aktualu inovacijų, technologijų, inžineriniuose, gamybos sektoriuose veikiančioms įmonėms, kurios siekia pranašumo konkurencingose rinkose, o paruošti patyrusius darbuotojus užtrunka. Dirbtinis intelektas šiek tiek padeda šį trūkumą sumažinti, bet visiškai problemos neišsprendžia", – sako L. Iržikevičienė.

Nežino, ko tikėtis iš vartotojų

Tyrimas atskleidė, kad verslai vis daugiau nerimauja dėl vartotojų elgsenos pokyčių. Apie tai daugiausia kalba Estijos verslininkai, iš kurių trys ketvirtadaliai (75%) pritaria, jog sparčiai besikeičianti vartotojų elgsena apsunkina jų veiklą. Lietuvoje su šia rizika susiduria du trečdaliai (60%) įmonių, Latvijoje – mažiau nei pusė (43%).

Kaip atskira rizika buvo įvardyta atšaukimo kultūra (angl. cancel culture) – jos labiausiai baiminasi Lietuvos verslai. Tokią riziką išskyrė kas aštunta įmonė (12%). Latvijoje vartotojų boikotą kaip realią riziką vertina kas dvidešimta įmonė (5%), o Estijoje – dar mažiau, tik 3% verslų.

„Verslo aplinka sparčiai kinta, todėl įmonės susiduria su naujais iššūkiais. Vartotojų lūkesčiai turi didelį poveikį ekonomikai – Estijoje jie jau kelerius metus laikosi itin žemame lygyje, o tai slopina vartojimą ir ekonomiką. Nauja tendencija ta, kad vartotojų elgesys vienos ar kitos įmonės atžvilgiu gali pasikeisti labai greitai ir tai gali turėti didelį poveikį veiklos rezultatams. Todėl vartotojų elgesio prognozės tampa vis aktualesniu klausimu strateginiam planavimui", – pažymi L. Iržikevičienė.

Pexels nuotr.

Reputacija ir finansiniai nusikaltimai

Tyrimas parodė, kad Lietuvos verslai labiau nei karo ir geopolitinių nestabilumų baiminasi reputacijos praradimo ar prekės ženklo krizės. Visgi šis veiksnys tarp Baltijos šalių vertinamas nevienodai – Lietuvoje ši grėsmė išskiriama labiausiai.

Kol Latvijoje dėl reputacijos baiminasi mažiau nei penktadalis įmonių (17%), daugiau nei pusė Lietuvos įmonių tam skiria didelį dėmesį (57%), nes supranta, kad neigiama viešoji nuomonė gali turėti ilgalaikių pasekmių. Estijoje kiek daugiau nei trečdalis verslų atsižvelgia į tokią riziką (37%).

Dar vienas skirtumas tarp Baltijos šalių – tai finansinių nusikaltimų baimė. Lietuvoje įmonėms tokie nusikaltimai kelia didesnę riziką nei galimas karas – dėl pinigų išviliojimo nerimauja daugiau nei pusė šalies įmonių (54%). Šis rodiklis Lietuvoje smarkiai didesnis nei Latvijoje (18%) ar Estijoje (23%).

Pasak L. Iržikevičienės, verslo aplinka tampa vis dinamiškesnė, o rizikos, su kuriomis susiduria įmonės, virsta vis kompleksiškesnėmis ir greitai keičiasi. Įmonėms teks prisitaikyti prie tokios besikeičiančios aplinkos ir ieškoti naujų galimybių, kurias atveria pokyčiai.

„OP Corporate Bank" užsakymu atliktame tyrime dalyvavo 313 įvairaus dydžio įmonių iš skirtingų sektorių Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Apklausa atlikta šių metų vasario 11-25 dienomis. Apklausos duomenys padeda geriau suprasti verslo bendruomenės iššūkius, su kuriais ji susiduria dabartinėje ekonominėje bei geopolitinėje situacijose.