Naujoji įranga leido ne tik gerokai padidinti produkcijos kokybę ir gamybos pajėgumus, bet ir ženkliai sumažinti energetinių išteklių poreikį. Dabar produkcija gaminama naudojant mažiau garo, elektros energijos, vadinasi, ir mažiau teršiant aplinką.

Žengia koja kojon su pažanga

Bendrovės „Ukmergės gelžbetonis“ rinkodaros direktorius Tadas Larinas pasakoja, kad per pastaruosius ketverius metus įmonė įsigijo automatizuotą blokų gamybos formą, ciklinį polistireninio putplasčio granulių išpūtėją, automatinę putplasčio blokų pjovimo ir plokščių frezavimo linijas.

„Naujos polistireninio putplasčio blokų pjovimo staklės užtikrina plokščių matmenų stabilumą ir paviršiaus lygumą. Tai yra labai svarbu, siekiant gaminti kokybe išsisikiriančią produkciją. Naujoji įranga taip pat padidino gamybos lankstumą ir sutrumpino užsakymo įvykdymo terminus“, – sako T. Larinas.

Anot jo, didėjant pastatų energinio efektyvumo ir termoizoliacinių medžiagų šilumos laidumo reikalavimams bei nuolat storėjant pastatų termoizoliaciniam sluoksniui, įmonėje sumontuota nauja plokščių frezavimo linija, užtikrinanti didesnį plokščių frezavimo greitį ir leidžianti frezuoti iki 30 cm storio plokštes.

„Ukmergės gelžbetonis“ savo išskirtinumo siekia gerindamas gaminių kokybę, gamybos efektyvumą, didindamas lankstumą ir užsakymų įvykdymo greitį. Tai leidžia kelis metus iš eilės būti didžiausiu polistireninio putplasčio gamintoju Lietuvoje“, – pabrėžia bendrovės rinkodaros direktorius.

Pastarųjų metų investicijos į visą produkcijos gamybos ir tiekimo grandinę „Ukmergės gelžbetoniui“ leido žengti koją kojon su technologine pažanga ir atitikti sparčiai besikeičiančius rinkos poreikius ir reikalavimus.

Pilkasis putplastis – ant bangos

„Iš esmės putplastis kaip medžiaga – per daug nekinta nuo tada, kai 1950 metais ją sukūrė ir užpatentavo Vokietijos chemijos koncernas BASF. Europos Sąjungoje nuolat augant pastatų energinio efektyvumo reikalavimams, natūraliai didėjo ir medžiagos storis, augo reikalavimai šilumos laidumui. Jei fasado apšiltinimui anksčiau būdavo naudojamos 5 cm storio plokštės, tai šiais laikais įprasta praktika – 20 ir 25 cm“, – sako T. Larinas.

Prieš šešerius metus bendrovė „Ukmergės gelžbetonis“ pradėjo gaminti pilkąjį polistireninį putplastį – „Neoporą“, kuris dėl 20 proc. geresnių termoizoliacinių savybių medžiagos sluoksnį leido suploninti maždaug iki 20 proc. Rezultatas akivaizdus – tam pačiam energiniam efektyvumui pasiekti pakanka kur kas plonesnio sluoksnio šiltinimo medžiagos. Pavyzdžiui, vietoj 20 cm storio, pakanka ir 16 cm storio plokštės.

„Neoporas“ – tai tas pats klasikinis baltasis polistireninis putplastis, kurio termoizoliacinės savybės yra pagerintos žaliavą papildant grafitu, kuris ir suteikia medžiagai pilką spalvą. Grafito dalelės atspindi arba absorbuoja infraraudonuosius spindulius, žymiai sumažindamos šilumos nuostolius.

„Dėl geresnių šiluminių savybių pastato atitvaros varžą galima pasiekti su mažesniu nei kitų termoizoliacinių medžiagų kiekiu. Tuo pačiu, mažėja energijos išteklių sąnaudos, aplinkos tarša“, – pilkojo polistireninio putplasčio privalumus pabrėžia T. Larinas.

Kaip ant mielių augant pilkojo polistireninio putplasčio „Neoporo“ populiarumui, šiemet „Ukmergės gelžbetonis“ išplėtė jo asortimentą ir šalia plokščių fasadams (EPS 70), rinkai pasiūlė „Neoporo“ plokštes stogams bei grindims ir pamatams šiltinti (EPS 80, EPS 100).

Didesnę šio produkto pasiūlą rinka įvertino labai greitai – pilkojo putplasčio pardavimai, palyginus su pernai metais, išaugo 10 proc. ir šiuo metu sudaro apie 25 proc. visų polistireninio putplasčio pardavimų įmonėje. 

Nors tradicinis baltas polistireninis putplastis yra pigesnis, vartotojai palaipsniui ima suprasti ir vertinti naudą, kurią gauna, pasirinkę efektyvesnį produktą.

Daugiau sandėlių ir nauji automobiliai

Kadangi polistireninio putplasčio gamybos procese šios medžiagos sandėliavimas yra itin svarbus etapas, „Ukmergės gelžbetonis“ šiemet ženkliai – 1,8 tūkst.kv. m – išplėtė polistireninio putplasčio blokų sandėlių plotą, kuris dabar siekia apie 4,2 tūkst kv. metrų.

Polistireninio putplasčio blokai, kurių net 98 proc. sudaro užsandarintas oras, privalo būti sandėliuojami kol baigiasi juose vykstančios reakcijos. Pavyzdžiui, pilkojo fasadinio polistireninio putpasčio blokai turi būti sandėliuojami ne trumpiau kaip 14 dienų. Nesilaikant technologijos, gali būti pažeista plokščių geometrija, supjausčius bloką pagal užsakovų reikalavimus, plokštės gali būti išlinkusios ir nelygios.
Tinkamai sandėliuojant, užtikrinama produkcijos kokybė: geresnis plokščių matmenų stabilumas, iki minimumo sumažinama plokščių išlinkių rizika.

Bet ne mažiau svarbu – laiku ir greitai vykdyti užsakymus, todėl iš esmės atnaujintas ir įmonės autoparkas, įsigyti 8 nauji automobiliai polistireninio putplasčio produkcijai vežioti.

Rinką teršia kaimynai

Šiuo metu svarbiausia įmonės rinka – vietinė. Čia nuolat auga polistireninio putplasčio poreikis, nors kokybiškai produkcijai nelygiomis sąlygomis tenka konkuruoti su neaiškios paskirties gaminiais.

„Lietuvos gamintojai aiškiai deklaruoja produktų savybes, paskirtį. Turime aiškią norminę bazę, putplasčio panaudojimo taisykles, apibrėžiančias, kokios medžiagos savybės turi būti deklaruojamos, kaip ir kokių savybių putplastis, priklausomai nuo pastato atitvarų, turi būti naudojamas. Lietuvos gamintojams, susibūrusiems į asociaciją, teko nueiti tikrai ilgą kelią, kol tai buvo pasiekta, – sako T. Larinas. – Tuo tarpu konkuruoti turime su visiškai neaiškios paskirties ir savybių įvežtine produkcija. Tarkim, ant pakuotės yra parašyta, kad tai yra fasadui šiltinti skirtas putplastis, tačiau iš tiesų jis tam nėra skirtas, yra gerokai prastesnių savybių. Vartotojas tiesiog atvirai klaidinamas. Bet kaip žinia, tam tikros dalies vartotojų pasirinkimą pirmiaisia lemia kaina. Ypač privatus vartotojas, kuris renkasi apšiltinimo medžiagas savo namui, ne visada sugeba tuos dalykus atskirti ir įvertinti.“ 

Kuo rizikuoja vartotojas, rinkdamasis neaiškios paskirties ir kokybės gaminius?

Pirmiausia, negauti to, ko tikėjosi. Kadangi polistireninis putplastis skirtas šilumos izoliacijai, nusipirkus produktą su prastesnėmis šilumos izoliavimo savybėmis, namuose nebus nei šilta, nei sąskaitos už šilumą sumažės, kaip to tikėtasi. 2016 metais naujai statomi gyvenamieji pastatai turės atitikti A energinio efektyvumo klasę. Norint pasiekti tokius rodiklius, būtina naudoti kokybiškas termoizoliacines medžiagas.

Yra ir kita šio reikalo pusė: nekokybiška ir ne pagal paskirtį naudojama šiltinimo medžiaga gali būti lengvai mechaniškai pažeidžiama, sutrūkinėti, atvipti, per siūles leisti drėgmę.  

Reklama