Ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas pabrėžia, kad Lietuvos verslas šiandien neapsiriboja vienkartinėmis iniciatyvomis – formuojama nuosekli ekonominė partnerystė, kuri stiprina abiejų šalių verslo ryšius ir kuria ilgalaikį pagrindą eksporto plėtrai.

Ankstyvas įsitraukimas – konkurencinis pranašumas augančioje rinkoje

Pasak Inovacijų agentūros l.e.p. vadovo Pauliaus Kamaičio, ankstyvas įsitraukimas į Ukrainos atstatymo projektus suteikia Lietuvos įmonėms reikšmingą strateginį pranašumą. Kol konkurencija dar nėra intensyvi, verslai gali formuoti patikimų partnerių tinklą, geriau pažinti rinkos specifiką ir įsitvirtinti prioritetiniuose sektoriuose.

Ukrainos atstatymas grindžiamas „Build Back Better“ principu – atkurti infrastruktūrą aukštesnės kokybės, efektyvesnę ir tvaresnę nei iki karo. Tai reiškia, kad auga inovatyvių sprendimų poreikis: nuo energetinio efektyvumo iki skaitmeninių technologijų. Skaičiai patvirtina šią tendenciją – 2025 m. Lietuvos paslaugų eksportas į Ukrainą augo daugiau nei 40 proc., o žinioms imlios paslaugos jau sudaro reikšmingą eksporto struktūros dalį. Tai rodo, kad Lietuvos verslas vis aktyviau dalyvauja ne tik fizinės infrastruktūros, bet ir pažangių sprendimų kūrime.

Vietos partneriai – kritinis sėkmės veiksnys

Viena iš projekto partnerių – SoliTek – prisidėjo ne tik technologine įranga, bet ir kompetencijomis. Įmonė, Lietuvoje gaminanti saulės modulius ir energijos kaupimo sistemas, dalijosi praktinėmis žiniomis su vietos specialistais, siekiant užtikrinti maksimalų sistemų efektyvumą.

Įmonės atstovų teigimu, jau turima patirtis Ukrainos rinkoje leido sklandžiai įgyvendinti projektą. Vis dėlto svarbiausias aspektas, planuojant veiklą šalyje, išlieka aiškus atsakomybių pasiskirstymas ir patikimi vietos partneriai. Lokalus užnugaris tampa ne tik operaciniu, bet ir strateginiu veiksniu, lemiančiu projekto sėkmę. Be to, dalyvavimas tokiose iniciatyvose turi ir vidinę vertę – stiprina darbuotojų motyvaciją, kuria prasmingos veiklos jausmą ir skatina ilgalaikį įsipareigojimą rinkai.

Nuo statybinių medžiagų iki aukštųjų technologijų

Lietuvos verslo indėlis į „Bucha Forest Classroom“ buvo kompleksinis – nuo konstrukcinių elementų, langų ir apdailos medžiagų iki baldų bei elektros įrangos. Prie projekto prisidėjo 43 verslai, savanoriai ir privatūs rėmėjai, tarp jų – „BT Invest“, „Jūrės medis“, „Modulina“, „Narbutas“, „Energy Green“, „Brolis Timber“, „Doleta“ ir kitos bendrovės.

Šių metų vasario 21 d. atidaryta edukacinė erdvė tapo praktiniu „Build Back Better“ principo pavyzdžiu. Pastatas gali veikti autonomiškai net ir nutrūkus elektros tiekimui – jame įrengtos saulės baterijos, akumuliacinė sistema ir šilumos siurblys. Planuojama, kad ekologinio švietimo programas čia baigs daugiau nei 12 tūkst. vaikų, todėl projektas turi ne tik ekonominę, bet ir ilgalaikę socialinę reikšmę.

Ukrainos rinka – aukštųjų technologijų ir žinioms imlių paslaugų kryptis

Nors Ukrainos atstatymas dažnai siejamas su statybų sektoriumi, realus poreikis yra kur kas platesnis. Sparčiai auga paklausa švietimo technologijų, sveikatos apsaugos sprendimų, kibernetinio saugumo, energetikos bei gynybos srityse. Lietuvos verslas vis aktyviau reaguoja į šias galimybes.

Be reikšmingo paslaugų eksporto augimo, ryškus kokybinis pokytis matomas aukštųjų technologijų prekių kategorijoje – 2025 m. šios grupės eksportas į Ukrainą išaugo daugiau nei 40 proc. ir pasiekė beveik 182 mln. eurų. Taip pat didėjo lietuviškos kilmės prekių eksportas, kas rodo stabilų vietos gamintojų įsitvirtinimą rinkoje.

Šie rodikliai patvirtina struktūrinę transformaciją: Ukraina Lietuvos verslui tampa ne tik paramos kryptimi, bet ir modernia, inovatyvių sprendimų reikalaujančia rinka. Ankstyvas įsitraukimas, technologinė kompetencija ir stiprūs vietos partneriai šiame kontekste tampa kertiniais ilgalaikės sėkmės elementais.