2024 gegužės 20 d. pirmadienis, 2:00
Reklama  |  facebook

Urbanistinis forumas. Kaip užtikrinti tvarumą, kai visuomenė nenori nieko atsisakyti

2023-11-10 06:05
XVII Lietuvos urbanistiniame forume diskutuojama, kaip siekiant tvarumo urbanistikoje teoriją paversti praktika, kokių įrankių, kompetencijų trūksta, kad miestų erdvės būtų sparčiau ir efektyviau transformuojamos į tvarias ir geriau atspindinčias kasdienius gyventojų poreikius. Aptarti iššūkiai, su kuriais susiduriama plėtojant miestus.
nuotrauka
Aplinkos ministerijos nuotr.


Minimos įmonės
SSVA (Statybos sektoriaus vystymo agentūra),
VILNIUS TECH / Vilniaus Gedimino technikos universitetas,
Office de Achitectura, MB
LNTPA (Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija),
Vilniaus m. savivaldybė,
Tauragės r. savivaldybė,

„Svarbiausia, ką daro Aplinkos ministerija – ieškoti būdų, kad sprendimus priimančios institucijos, visuomenė ir profesionalų bendruomenė galėtų diskutuoti, keistis nuomonėmis. Politikos sektorius gali duoti įrankius, suteikti platformą diskusijoms, nes tik tada, kai kyla ginčas, atsiranda galimybė priimti subalansuotus sprendimus“, – pažymėjo ministerijos pranešime cituojama aplinkos viceministrė dr. Daiva Matusevičė.

Tvarkant viešąsias erdves prie gyvenamųjų daugiabučių namų nesutampa projektuotojų ir gyventojų lūkesčiai

Architektas, „Office De Architectura“ biuro partneris Andrius Ropolas atkreipė dėmesį, kad sudėtingiausia suderinti interesus, projektuotojui tenka atsižvelgti į užsakovo interesus, o kalbant apie urbanistiką tai dažniausiai yra viešosios įstaigos, savivaldybės. Didžiausias paradoksas, kad tvarkant viešąsias erdves prie gyvenamųjų daugiabučių namų nesutampa projektuotojų ir gyventojų lūkesčiai. „Architektai sako, kad siūlo suformuoti daugiau žaliųjų zonų, o gyventojai teigia, kad reikia parkavimo vietų“, - sakė A. Ropolas.

VILNIUS TECH Urbanistikos katedros docentė Giedrė Ratkutė akcentavo, kad siekiant ilgaamžiškumo, tvarumo, labai svarbu pereiti nuo kiekybės prie kokybės. Tai reiškia, kad reikės nelengvų sprendimų, laikytis tam tikrų taisyklių. Jaučiama tendencija, kad mes visi norime gyventi geriau, ir tai suprantame ne tik kaip pavalgymą, bet ir kitokią gyvenimo, aplinkos kokybę.

„Norint, kad tvarumas urbanistikoje virstų praktika reikia skirti daug laiko, kad įvyktų dialogas tarp visų suinteresuotų pusių – savivaldos institucijų, nekilnojamojo turto plėtotojų, gyventojų, reikia suderinti jų visų interesus, susodinti už vieno stalo. Jeigu kalbame apie tvarumą, tai reikia suprasti, kad viskas vyks lėčiau“, – sakė Vilniaus miesto vyriausioji architektė Laura Kairienė.

Statybos sektoriaus plėtros agentūros Urbanistinio padalinio vadovas Mindaugas Pakalnis pabrėžė, kad šiandien mes turime kalbėti ne apie urbanistinę plėtrą, o apie tvarų mažėjimą. Kurią mokyklą nugriauti, ar ligoninę uždaryti, ką daryti su Lietuvos miestais, kurie turi mažėti, bet išlikti gyvybingais. Reikia ieškoti balanso sostinės ir visos šalies lygiu.

Atsižvelgti į tvaraus mažinimo, plėtros lėtinimo būtinybę siūlė ir Vilniaus universiteto Geografijos ir kraštotvarkos katedros prof. dr. Dovilė Krupickaitė. Jos teigimu, visuomenės vartojimo tendencijos rodo, kad ji nenori nieko atsisakyti, nes tai skausminga. Mokslininkė pateikė pavyzdį, kad per pastarąjį dešimtmetį nebetekome ketvirtadalio gyventojų, tuo metu negyvais paviršiais padengtų teritorijų padaugėjo dvigubai. Pusė vienam miesto gyventojui tenkančio ploto yra negyvas paviršius. Tačiau negalime užmiršti, kad miestuose be žaliųjų teritorijų nėra gyvybės, o jei nėra gyvybės, ir žmonių juose nebebus.

„Tvarumas – tai iš apačios kylančios iniciatyvos. Tačiau iki šiol sostinė neturi vizijos dėl Lukiškių aikštės: vyresnioji karta ją įsivaizduoja vienaip, jaunimas – kitaip. Turime suprasti, kad tas sutarimas yra reikalingas. O nėra tvaru tai, kaip praėjusio šimtmečio 6 dešimtmetyje buvo statomi Vilniaus mikrorajonai. Tas procesas turėjo būti lėtesnis ir geriau apgalvotas“, – renginyje kalbėjo Vilniaus miesto vyriausioji architektė L. Kairienė.

„Planuojant miestų ateitį turi būti priimti sprendimai išanalizavus žmonių poreikius. Urbanistikos uždavinys yra pažinti žmonių poreikius. Architektas, neišklausęs tų poreikių, nieko gero nesuplanuos, kaip ir gydytojas nenustatys diagnozės neišklausęs ligonio nusiskundimų“, – apie tvarumą kalbėjo aplinkos viceministrė dr. Daiva Matusevičė. 

Miestai turi būti projektuojami profesionalų, reikia sugrąžinti specialistus į plėtrą

„Lietuva seka Vakarų pasaulio tendencijomis – urbanizuotose teritorijose gyvena vis daugiau žmonių, miestai tampa gyvenimo gerovės centrais, tačiau Žaliasis Europos kursas akcentuoja juos kaip vartojimo, taršos, emisijų centrus. Dabartiniu laiku mes turime apsispręsti, kas yra tvari miestų aplinka, kaip ją matuoti. Tam šiuo metu rengiamos Tvarių miestų gairės ir naujas įrankis – tvarių miestų kompasas“, – sakė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Jau po kelių mėnesių Lietuvos savivaldybės turės gerokai daugiau teisių planuojant savo miestų ateitį.

Aplinkos ministro teigimu, nuo kitų metų Lietuvos savivaldybėms bus perduota 120 tūkstančių ha valstybinės žemės. Savivaldybės pačios galės spręsti, ką tose teritorijose daryti, nebereikės visų klausimų derinti su centrine valdžia. Savivaldos institucijos galės pačios planuoti rekreacines zonas, prie daugiabučių namų esančias automobilių stovėjimo aikšteles.

Daug naujovių laukiama ir Seime priėmus naują Statybos įstatymą, kuomet valstybė kontroliuos tik esminius statybos ir priežiūros klausimus. Paskaičiuota, kad įsigaliojus naujam teisiniam reikalavimui per metus administracinių teisės aktų dėl statybų sumažės 20-30 tūkstančių, gerokai sutrumpės statybų projektavimo darbai, bus atisakyta perteklinės kontrolės.

„Tikimės, kad šį svarbų įstatymų paketą Seimas priims dar šiais metais, o dauguma svarbiausių pataisų įsigaliotų nuo kitų metų pradžios“, – forume sakė aplinkos ministras.

Ministras pabrėžė, kad kitais metais planuojama peržiūrėti ir statybos techninius reglamentus, kuriuose bus atsisakyta perteklinių reikalavimų.

„Ateitis – skydinė renovacija, kadangi ji yra 3 kartus greitesnė. Jau skirtas finansavimas pirmiesiems namams, kurie bus atnaujinami šiuo būdu“, – apie Lietuvos miestų ateitį kalbėjo ministras.

Diskusijoje „Kaip visuomenė kuria miestą, o miestas – visuomenę?“ forumo dalyviai aptarė, kokią įtaką miesto planavimas turi vartotojų įpročiams, kaip jie keičiasi keičiantis miesto erdvėms, kaip tvari urbanistika gali prisidėti prie gerovės kūrimo.

„Lietuvos didieji miestai po nepriklausomybės atkūrimo skubėjo griauti sovietinių laikų betonus, juos keitė Europos Sąjungos betonai, trinkelizacija. Tik dabar einame tikrojo tvarumo keliu, supratimo, kaip urbanizacija turi sugyventi su gamta, kad po 30-50 metų nereikėtų vėl visko griauti ir statyti iš naujo“, – pabrėžė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

Jam pritarė Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius, sakydamas, kad tvarumas yra dėmesys ne tik sau, bet ir aplinkai, tam, ką paliksime po savęs. Atsakingi nekilnojamojo turto plėtotojai ateina į teritorijas, miestus ilgam, todėl laikosi šio principo. Aplinkos ministro teigimu tvarus miestas yra toks, iš kurio nesinori išsikraustyti, nes jame švaru, saugu, patogu, galima pragyventi, jis prieinamas visiems tiek gyvenimo kokybės, tiek gerovės prasme.

Diskusijos dalyviai pasikeitė nuomonėmis apie vieną didžiausių šių dienų iššūkių – miestų plėtrą, kaip jai vykstant išsaugoti esamą miestų struktūrą, žaliąsias erdves, kai gyventojų daugėja, kaip užtikrinti, kad būstas jiems būtų įperkamas.

Pasak V. Benkunsko, tai ypač aktualu Vilniui, kuriame kasmet apsigyvena po 8-10 tūkst. naujų gyventojų, tačiau, jo nuomone, sostinėje pavyksta išlaikyti sveiką balansą – miesto centre neleidžiama statyti aukštų pastatų, siekiant išlaikyti jo struktūros unikalumą. Vietoje to investuojama į seniūnijų gyvenamųjų kvartalų plėtrą, jų infrastruktūrą, viešąsias paslaugas. Vilniuje nėra nė vieno gyvenamojo kvartalo, į kurį iš miesto centro ne piko metu nebūtų galima nuvykti per 15-20 minučių.

Ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė akcentavo, kad šiandien tvarumas daro įtaką ir verslo modelius, keičia finansų sektoriaus strategiją ir tai yra reikšmingas pokytis daugeliui verslų.

Jos teigimu, sudėtingoje daugialypėje mietų funkcijoje persipina ir pelnas, ir darbo vietos, ir tvarumas, darnumas keičia situaciją. Ekonomistė atkreipė dėmesį, kad kai kuriuose mažesnių miestų savivaldybės turėtų pagalvoti apie paramą verslui, kad šiuose miestuose būtų kuriama daugiau darbo vietų ir jie taptų patrauklesni gyventojams.

Tauragės miesto meras Dovydas Kaminskas įsitikinęs, kad turime sukurti taisykles, kai remdamasis tvarumo principais žmogus rastų laimę, ar gyvendamas tankiai apgyvendintame Vilniaus centre, ar Tauragėje, kad jis turėtų pasirinkimo laisvę: „Tai nėra paprasta ir norint pritraukti žmones gyventi į regionus tenka sakyti, o gal tu nori gyventi miške? Bet tai nereiškia, kad bet kur galima leisti statyti vilą. Kitas klausimas, ar keliuose kvadratiniuose metruose žmogus gali jaustis gerai? Miestai turi būti pastatyti žmonėms“.

Diskusijoje dalyvavusi geografė, sociologė dr. Rūta Ubarevičienė atkreipė dėmesį, kad miestai stipriai diferencijuojasi ir kai kurios erdvės tampa nelabai gyvenamomis, nes vieni įperka butą tik Fabijoniškėse ar Karoliniškėse, o kiti ir Senamiestyje. Ubanistinis iššūkis, pasak sociologės, kaip gyvenimo kokybę pakankamai gerą užtikrinti visiems, nepriklausomai nuo vietos.

Aplinkos ministras pabrėžė, kad laikai, kai kiekvienas sau buvo architektas, pats sau projektavo ir statė namą nuosavame sklype turi likti praeityje. Net priemiesčiai turi būti statomi profesionalų, kad būtų išvengta klaidų. To iki šiol Lietuvos urbanistinėje plėtroje, jo teigimu, trūko.

Statybunaujienos.lt



Architektūra. Interjeras

nuotrauka
2024-05-14 10:59
XX a. architektūros tyrimai Lietuvoje įgauna naujų atspalvių – Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Architektūros fakultete gegužės 9-10 dienomis vyko tarptautinė mokslinė konferencija „Netobulas Modernizmas".
nuotrauka
2024-05-09 08:58
Virtuvė sujungta kartu su valgomuoju ir svetaine jau seniai tapo norma naujuose būstuose. Tam priežasčių yra įvairių. Vieni tokį namų planą renkasi norėdami erdvesnės virtuvės zonos, o kiti – dėl galimybės vienu metu bendrauti su kitais šeimos nariais, kol ruošiamas maistas. Tad jeigu svarstote įren...
nuotrauka
2024-05-06 13:00
Į parodą atvežėte gerą gaminį, norėjote pristatyti įdomią naujovę, bet prie ekspozicijos priėjo vos vienas kitas žmogus. Priešais įsikūrusioje ekspozicijoje nebuvo nieko naujo, bet žmonės nuolat prie jos būriavosi. Kaip įminti buvimo parodos dalyviu mįslę, kad išleisti pinigai sugrįžtų padidėjusiu ž...
nuotrauka
2024-05-06 09:01
Išmanūs namai – tai pastatas ar butas, suprantantis savininko poreikius. Jame visos valdymo sistemos bendrauja tarpusavyje, o pats valdymas yra labai paprastas. Ar daugiau komforto suteikianti bei sutaupyti leidžianti moderni namų valdymo sistema yra tokia pat patikima ir saugi?
nuotrauka
2024-05-03 10:44
Dar aštuoni moksliniai tyrimai atvers iki šiol nepažintus Vilniaus istorijos sluoksnius. 45 tūkst. eurų šiemet paskirstyti vienuolikai mokslininkų, kurie tirs sostinės istorinę, architektūrinę praeitį. Per visą stipendijų istoriją mokslininkų tyrimams paskirstyta didžiausia paramos suma. Šiemet moks...
nuotrauka
2024-04-29 17:04
Lietuvos architektų rūmų Tarybos sprendimu šiais metais rūmų garbės ženklas „Žiedas" skiriamas architektui, architektūros istorikui, profesoriui Jonui Minkevičiui. Apdovanojimas įteiktas Vilniuje, visuotinio Lietuvos architektų rūmų susirinkimo metu.
nuotrauka
2024-04-29 16:05
Tyrimas apie gyvenimą namuose atskleidžia, kad kas penktam Lietuvos gyventojui vienas iš svarbiausių idealių namų aspektų yra ryšys su gamta. Deja, daugelis žmonių neturi nuosavos lauko erdvės. Todėl interjero dizainerė dalinasi praktiškais patarimais, kaip pajusti ryšį su gamta, būnant namuose.
nuotrauka
2024-04-26 10:08
Įsitikinti, kaip įvairiai interjerą mato ir kokias emocijas juo gali perteikti skirtingi žmonės, galima užsukus į LITEXPO parodos „Baldai ir dizaino sprendimai" garsių nuomonės formuotojų erdvę. Joje dizaineris Robertas Kalinkinas, menininkė Monika Dirsytė ir tinklaraščio susitvarkyk.lt autorė Toma ...
nuotrauka
2024-04-25 07:53
Kultūros ministerija paskelbė konkursą eiti naujai įsteigto Nacionalinio architektūros instituto direktoriaus pareigas.
nuotrauka
2024-04-23 07:26
Iki balandžio 30 d. vilniečiai kviečiami teikti paraiškas istorinių pastatų išorės tvarkymui. Savivaldybė remia nuo 60 iki 80 proc. istorinių pastatų tvarkybos darbų išlaidų. Vilniaus miesto savivaldybės Kultūros paveldo apsaugos skyriaus vedėja Donata Kabelkė pasakoja svarbiausius dalykus, kuriuos ...
nuotrauka
2024-04-22 14:19
Nuo balandžio pabaigos vyksta medinių Šnipiškių pastatų vertybinis inventorizavimas ir fotogrametriniai matavimai. Šių matavimų prireikia siekiant išsaugoti šio rajono identitetą, restauruojant pastatus ir pretenduojant gauti paveldo apsaugos programų finansavimą. Šnipiškių senų pastatų savininkai k...
nuotrauka
2024-04-19 13:25
Kino filmų vakarai – tai ypatingas atokvėpis nuo varginančios rutinos. Nėra nieko geriau nei patogiame fotelyje įsitaisius žiūrėti mėgstamiausius filmus su šeima arba draugais. Ypač patogu, kai nereikia niekur eiti, o sparčiai gerėjant ir filmų žiūrėjimo namuose galimybėms, namuose žiūrėti filmus ga...
nuotrauka
2024-04-19 07:38
Nekilnojamojo turto pirkėjai šalyje – vis reiklesni, žinantys, ko nori, ir išsianalizavę rinką, pastebi ekspertai. Jie atidžiai renkasi patikimus vystytojus ir jų projektus. Daugėja ir tokių pirkėjų, kurie nori įsigyti pilnai įrengtą būstą gyvenimui čia ir dabar. Tačiau vis dar vyrauja įsitikinimas,...
nuotrauka
2024-04-18 10:42
Išrinktas architektūrinio konkurso nugalėtojas Pavilnio bibliotekos ir aplink ją esančios teritorijos prikėlimui naujam gyvenimui. Avarinės būklės biblioteka bus rekonstruojama – joje įsikurs bendruomenės namai, edukacijų erdvės, vaikų kambarys, skaitykla. Kartu čia įsikurs ir Naujosios Vilnios seni...
nuotrauka
2024-04-16 12:31
Interjero dizaineriai unisonu kalba – namų dekoro įrengimas nėra tik tinkamas daiktų išdėstymas. Tai buities dvasios ir malonios, jaukios erdvės kūrimas, kuris yra ypač aktualus, nes namai yra intymiausia ir artimiausia aplinka, kurioje leidžiame sau būti visiškai atsipalaidavusiems. Ne veltui inter...
nuotrauka
2024-04-15 14:08
Pirmuosiuose Lietuvos architektų rūmų mokymuose apie priedangų projektavimą nuotoliniu būdu dalyvavo beveik 250 dalyvių. Profesionalams skirtuose mokymuose architektas Tumas Mazūras pristatė darbo grupės parengtas rekomendacijas padidinto saugumo patalpoms (priedangoms), supažindino dalyvius su pana...
nuotrauka
2024-04-15 10:06
Apgyvendinti skirtingo amžiaus vaikus viename kambaryje daugeliui tėvų skamba kaip rimtas iššūkis. Ypač, kai vaikų amžius ir poreikiai yra skirtingi, o vietos reikia ne tik namų darbams ruošti, bet ir žaidimams. Kaip padaryti, kad kambaryje vyrautų tvarka, o vietos pakaktų visiems, pademonstravo int...
nuotrauka
2024-04-09 16:37
Aplinkos ministras patvirtino Architektūros kokybės vertinimo metodiką, kuri leis sukurti aiškesnę ir skaidresnę architektūros kokybės vertinimo sistemą, iš anksto žinomą visiems, dalyvaujantiems statinių projektavimo ar teritorijų planavimo procesuose. Tai sudaro dar palankesnes sąlygas kokybiškai ...
nuotrauka
2024-04-04 07:39
Šviesos jungiklis nėra tik dar vienas elektros instaliacijos prietaisas ar nereikšminga interjero detalė. Kūrybingiems žmonėms jungiklių ir protingų namų sistemų centras „JUNG Vilnius“ suteikia galimybę patiems dekoruoti jungiklius: parinkti jiems spalvą, norimą grafinį elementą ar nuotrauką ir taip...
nuotrauka
2024-04-02 14:39
Jau šį savaitgalį – balandžio 5-7 dienomis – visus svajojančius atsinaujinti ar statančius savo namus, norinčius pagyvinti namų interjerą, susikurti jaukias ir patogias lauko erdves ar ieškančius modernių ir stilingų interjero dekoro elementų, į Kauno „Žalgirio" areną apsilankyti pakvies net dvi par...

Statybunaujienos.lt » Architektūra. Interjeras