Tokių atvejų leis išvengti statybos sektoriaus skaitmeninimas, paveldosaugos ir gamtosaugos funkcijų sinchronizavimas, institucijų atsakomybės didinimas ir kitos priemonės, rašoma Aplinkos ministerijos pranešime.

2014 m. pradėjo veikti Teritorijų planavimo dokumentų registras (TPDR), 2015 m. lapkritį – Teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinė sistema (TPDRIS).

Nuo 2018 m. Seimas pakeistu Teritorijų planavimo įstatymu įpareigojo „persidengiančioms“ gamtos ir paveldo teritorijoms rengti ne atskirus planus, o vieną bendrą tvarkymo planą.

2021 m. priimti Statybos įstatymo pakeitimai apibrėžė statinių projektus tikrinančių subjektų kompetenciją. Taip užtikrintas aiškesnis institucijų įsitraukimas ir atsakomybės patikrinant statinio projekto atitiktį teisės aktų reikalavimams ir teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams.

Pernai įsigalioję Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimai numatė patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų automatinį perkėlimą ir registravimą Teritorijų planavimo dokumentų registre (TPDR). Tai skaidrina ir spartina patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų registravimo procesą, mažina atskirų teritorijų planavimo dokumentų „pasimetimo“ riziką.

Visuomenei suteikta galimybė susipažinti su prasidėsiančiu statybos procesu. Informacinėje sistemoje „Infostatyba“ viešai skelbiami statybą leidžiančių dokumentų duomenys, pridedami visi susiję dokumentai ir projektus tikrinusių institucijų išvados,

Teritorijų planavimo ir statybos (TPS) vartuose iki šių metų pabaigos bus sukurta aktualios informacijos gavimo ir pokyčių prenumeratos paslauga, kuri suteiks vartotojui galimybę pasirinktoje teritorijoje gauti aktualią informacija apie joje vykstančius teritorijų planavimo, statinių projektavimo ir statybos procesus. Per suteiktą nuorodą juos galima peržiūrėti tiek žemėlapyje, tiek TPS vartų sistemose.

2020 m. patvirtinus Saugomų teritorijų specialiųjų planų rengimo taisykles, nustatyta aiškesnė ir paprastesnė šių teritorijų specialiųjų planų rengimo, koregavimo, keitimo, derinimo, tikrinimo, tvirtinimo tvarka. Be to, atsirado nuostata, kad saugomose teritorijose esančių nekilnojamojo kultūros paveldo objektų ir vietovių ribos pažymimos saugomų teritorijų planavimo dokumentuose.

Taip išvengiama dvigubo tos pačios teritorijos planavimo ir taupomos valstybės lėšos, nes iki tol buvo rengiami atskiri planai, pavyzdžiui, valstybiniams parkams ir kultūros paveldo objektams, patenkantiems į tų parkų teritorijas. Šios taisyklės leidžia greičiau pakoreguoti ir saugomų teritorijų specialiuosius planus.

Nuo 2016 m. Pajūrio juostos įstatyme numatyta, kad visų naujai statomų statinių pajūrio juostoje pateiktiems projektiniams pasiūlymams turi pritarti aplinkos ministras, gavęs pasiūlymų įvertinimą iš statybų priežiūrą vykdančių institucijų.

Vyriausybė trečiadienį, vasario 23 d., patvirtino Aplinkos ministerijos ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos parengtus Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) tvarkymo plano pakeitimus, kurie leis sustiprinti šio unikalaus Lietuvos kampelio apsaugą ir ištaisyti neteisėtomis pripažintų statybų klaidas.

Šie pakeitimai įgyvendina Konstitucinio teismo nutarimą ir atstato tinkamą šios saugomos teritorijos apsaugos lygį, atitinkantį įsiteisėjusius teismų sprendimus 5 žemės sklypuose Nidoje, Juodkrantėje ir Preiloje.

Atkuriami KNNP tvarkymo plano sprendiniai, patvirtinti Vyriausybės 2012 m., pripažinti atitinkantys Konstituciją. Prieš trejus metus priimti šio parko tvarkymo plano sprendiniai, pagal kuriuos būtų sudarytos sąlygos įteisinti neteisėtus statinius, netenka galios.