Psichologinio smurto darbe prevencijos skyriaus patarėja Gina Pečiulytė, cituojama VDI pranešime, akcentuoja, kad viena iš darbdaviui numatytų pareigų – organizuoti darbuotojams mokymus apie smurto ir priekabiavimo pavojus, prevencijos priemones, darbuotojų teises ir pareigas smurto ir priekabiavimo srityje. Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos darbo kodeksas nenumato šių mokymų atlikimo būdo, formos ir dažnumo, todėl šis organizacinis klausimas sprendžiamas darbdavio nuožiūra. Svarbiausias šios prevencijos priemonės tikslas – darbuotojų gebėjimas atpažinti smurtą ir priekabiavimą ir užkirsti jam kelią.

Siekdamas įvykdyti šią pareigą, darbdavys, anot patarėjos G. Pečiulytės, mokymus apie smurto ir priekabiavimo pavojus, prevencijos priemones, darbuotojų teises ir pareigas smurto ir priekabiavimo srityje turi organizuoti pasitelkdamas vidinius arba išorinius žmogiškuosius išteklius. Svarbu, kad darbdavio organizuoti mokymai būtų tinkamai užfiksuoti įmonės, įstaigos, organizacijos vidiniuose dokumentuose, kadangi kilus ginčui arba Valstybinei darbo inspekcijai atliekant patikrinimą smurto ir priekabiavimo prevencijos srityje tokiu atveju darbdavys galėtų įrodyti Darbo kodekse numatytos pareigos vykdymą.

Svarbu pastebėti, rašoma VDI pranešime, kad darbdavys šią pareigą turi vykdyti ne vien formaliai, o turi užtikrinti, kad visi įmonės, įstaigos, organizacijos darbuotojai sudalyvautų tokiuose mokymuose, taigi pareiga organizuoti mokymus taikoma visiems darbdaviams, neatsižvelgiant į darbuotojų skaičių. Be to, svarbu neužmiršti, kad tokie mokymai turi būti organizuojami ir naujiems įmonės, įstaigos, organizacijos darbuotojams.

Kaip jau minėta, Darbo kodeksas nenumato šių mokymų vykdymo dažnumo, tačiau, anot G. Pečiulytės, kiekvienas darbdavys tokius mokymus turėtų atnaujinti atsižvelgdamas į tuo metu įmonėje, įstaigoje, organizacijoje nustatytą psichosocialinių veiksnių riziką, gautus darbuotojų skundus, pranešimus apie patirtą / patiriamą smurtą ar priekabiavimą darbe ir kt.