VGTU mokslininkas: „Pastatai yra didžiausi planetos teršėjai – laikas imtis tvarios statybos“
2019-10-15 10:50
„Statyba ir pastatai sudaro apie 40 proc. viso išskiriamo anglies dioksido kiekio. Taigi, pastatai iš esmės yra didžiausi planetos teršėjai“, – liūdną statistiką atskleidžia Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Statybos fakulteto Metalinių ir kompozicinių konstrukcijų katedros docentas Tomas Gečys. Kadangi klimato kaita jau yra nenuginčijamas ir itin grėsmingas reiškinys, reikia kuo skubiau rūpintis tvaria, aplinką tausojančia statyba.

VGTU Statybos fakulteto Metalinių ir kompozicinių konstrukcijų katedros docentas Tomas Gečys. VGTU nuotr.
Minimos įmonės
VILNIUS TECH Statybos fakultetas,
Tvari statyba tai yra procesas, kai su statyba susijusi veikla atitinka įprastos statybos procesui keliamus reikalavimus, tačiau kartu tenkina aplinkosaugos reikalavimus. Atskiros šalys turi skirtingus tvarios statybos vertinimo kriterijus, kurie apima atsinaujinančių medžiagų panaudojimą, atsinaujinančios energetikos šaltinių numatymą eksploatacijos metu, pastato sąnaudų minimizavimą per visą eksploatacijos laiką bei daugybę kitų. Apibendrinant, tvari statyba – veikla, nekenksminga aplinkai, taip pat kiek įmanoma mažiau jai daranti neigiamą poveikį.
Kodėl tvari statyba yra svarbi? Kaip tai gali prisidėti prie aplinkosaugos klausimų sprendimo?
Klimato kaita yra nenuginčijamas ir mokslu įrodytas reiškinys. Statyba bei pastatai sudaro apie 40 proc. viso išskiriamo anglies dioksido kiekio. Tvarūs ar pasyvūs pastatai leistų stipriai sumažinti šį skaičių, kuris apima ne tik pastatų eksploatacijos metu sunaudojamą energijos kiekį, tačiau ir patį statybos procesą bei pastatų statybai naudojamų medžiagų gamybą.
Iš esmės didžioji dalis tvarią statybą apibrėžiančių kriterijų yra orientuoti į racionalų sąnaudų naudojimą bei jų mažinimą – tai apima tiek energiją, tiek statybos atliekas. Iškastinių statybinių medžiagų kiekiai mažėja, o jų išgavimas reikalauja didelių energijos sąnaudų. Vienas iš sprendimo būdų būtų kiek galima daugiau statyboje panaudoti atsinaujinančių statybinių medžiagų, tokių kaip mediena ar jos pagrindu sukurti produktai.
Kokie didžiausi iššūkiai kyla tvarios statybos srityje?
Ko gero, vieną iš didžiausių iššūkių įvardyčiau žmonių požiūrį į tvarią statybą – ne kiekvienas joje įžvelgia investiciją į ateitį. Žmonėms labai nesunku suskaičiuoti, kiek jie investuoja šiandien ir kada ta investicija atsipirks. Tai labai paprastai gali būti pritaikoma renkantis šildymo sistemą, langų profilius ar sienos ir stogo izoliacijos kiekį. Šie sprendimai paprastai skaičiuojami įvertinant, kiek jie sumažins pastato energijos sąnaudas bei kaip greitai gausime grąžą. Kai kurie sprendimai neatneša labai greito atsiperkamumo, tačiau, jeigu pradėtume vertinti ir poveikio aplinkai faktorių, pamatytume, kad tai iš esmės yra investicija į ateitį, prisidėsianti ir prie kokybiško ateities kartų gyvenimo. Laimei, pastaruoju metu požiūris keičiasi ir šiandien į tvarų pastatą nebežiūrime kaip prieš 10 metų žiūrėjome į hibridinį ar elektromobilį.
Kokias inovacijas galėtumėte išskirti tiek šalies, tiek pasauliniu mastu?
Mano manymu, vienas iš didžiausių proveržių tvarios statybos srityje yra medienos atgimimas arba sugrįžimas į statybą. Mediena yra vienintelė savaime atsinaujinanti statybinė medžiaga ir, be abejonės, ekologiška. Medienos gamybai suvartojamas energijos kiekis yra kelis ar net keliolika kartų mažesnis, palyginti su analogiškomis konstrukcijomis, pagamintomis iš betono, plieno ar aliuminio. Medinės konstrukcijos pasižymi labai geru laikomosios galios ir masės santykiu, reiškiančiu lengvesnę konstrukciją, palyginti su kitomis medžiagomis. Lengvesnės konstrukcijos transportavimas lemia mažesnes transportavimo į statybos objektą sąnaudas, paprastesnius pamatų sprendinius. Pjautinė mediena dažniausiai naudojama individualių namų konstrukcijoms, tačiau medienos pagrindu sukurti produktai labai sėkmingai gali būti taikomi tiek daugiaaukščių pastatų, tiek didelio tarpatramio konstrukcijoms.
Išskirčiau kelis produktus, kurie šiandienėje tvarioje statyboje vis labiau įsitvirtina: klijuotoji sluoksninė mediena (angl. Glulam); kryžmai sluoksniuota mediena (angl. CLT Cross laminated timber) bei sluoksniuota lukšto mediena (angl. LVL Laminated veneer lumber). Klijuotoji sluoksninė mediena naudojama kolonų bei sijų gamyboje. Suklijavus pjautinės medienos elementus, gali būti pasiekti reikiami konstrukcijos skerspjūvio matmenys bei elementų ilgiai. Kryžmai sluoksniuota mediena yra plokštės tipo elementai, kurie naudojami sienų, perdangų bei stogų laikančiosioms konstrukcijoms. Gaminant kryžmai sluoksniuotos medienos elementus, atskiri medienos sluoksniai orientuojami 90 laipsnių kampu vieni kitų atžvilgiu – taip gaunamas plokštės tipo elementas, gebantis perimti apkrovas abejomis elemento kryptimis. Kryžmai sluoksniuotos medienos konstrukcijos plačiai taikomos tiek individualių namų statyboje, tiek visuomeninių pastatų: vaikų darželių, mokyklų, viešbučių bei kt.
Puikus medienos pagrindu sukurtų produktų bendro pritaikymo pavyzdys yra šiais metais baigtas statyti šiuo metu aukščiausias pasaulyje medinis 84 metrų aukščio 18 aukštų pastatas Brumundalyje, Norvegijoje. Šis pastatas pastatytas naudojant klijuotosios medienos kolonas, sijas bei ryšinius elementus, o laiptinių, liftų šachtos bei dalis perdangų įrengtos iš kryžmai sluoksniuotos medienos plokščių. Didžioji dalis elementų buvo pagaminami gamykloje, o statybvietėje tik sumontuojami, tad statybų procesas buvo iš tiesų greitas. Tai yra objektas, parodantis medienos konstrukcijų galimybes bei pritaikymą šiuolaikinėje tvarioje statyboje.
Kokią tvarios statybos srities ateitį matote?
Tvarios statybos ateitį matau tikrai šviesią, kadangi tai yra neišvengiamas procesas, siekiant sumažinti ar pristabdyti klimato kaitos padarinius, kuriuos daugelis pasaulio valstybių jaučia jau šiandien. Džiugu, jog pasaulinės tendencijos bei didieji investuotojai į nekilnojamąjį turtą rodo didelį susidomėjimą tvaria statyba.
Parengta pagal VGTU inf.
Žaliasis kursas
2026-05-06 14:25
Lietuvos elektros perdavimo sistemos tinklui prijungtas Anykščiuose įrengtas Danijos atsinaujinančios energetikos bendrovės „European Energy“ baterijų parkas (BESS). Naujojo objekto galia siekia 25 MW, o talpa – 65 MWh. Tai pirmasis bendrovės energijos kaupimo projektas Baltijos šalyse ir vienas pir...
2026-04-23 07:21
Šiuolaikiniame statybos sektoriuje tvarumas nebėra vien skambus lozungas ar teorinė vizija – tai tampa griežtu techniniu reikalavimu ir konkurenciniu pranašumu. Naujosios Akmenės gamykla „Eternit Baltic“ žengė itin reikšmingą praktinį žingsnį šia kryptimi: bendrovei pavyko perpus sumažinti plastikin...
2026-04-03 14:00
Ar įmanoma miestus padaryti atsparesnius klimato kaitai ne investuojant į sudėtingas technologijas, o atsigręžiant į gamtą? Šis klausimas vis dažniau keliamas tarptautinėje mokslo bendruomenėje. Sprendimų ieško ir Mykolo Romerio universiteto (MRU) Aplinkos valdymo laboratorijos podoktorantūros stažu...
2026-03-31 09:33
Vilniuje, šalia Visorių miško, sparčiai vystomas gyvenamasis projektas „Miško sprintas“, kurį plėtoja investicijų valdymo bendrovė „EIKA Asset Management“ (EAM), priklausanti „EIKA Group“. Projektas išsiskiria tuo, kad nuo pat pradžių vystomas remiantis tvarumo principais ir orientuojantis į ilgalai...
2026-03-31 07:41
Šiuolaikinė architektūra nebeįsivaizduojama be tvarumo, tačiau tradicinės, ant stogų montuojamos saulės elektrinės dažnai tampa kompromisu tarp funkcijos ir estetikos. „METSOLAR“ siūlo kitokį kelią – integruotus saulės sprendimus (BIPV), kurie ne tik generuoja švarią energiją, bet ir patys tampa pil...
2026-03-30 09:58
Šiuolaikinėje statybų rinkoje, kurioje dominuoja betono, plieno ir sintetinių medžiagų dominavimas, vis dažniau užduodamas klausimas: ar pasirinkdami „modernius“ sprendimus, mes neprarandame ryšio su ilgaamžiškumo bei ekologijos principais, kurie buvo būdingi mūsų protėvių statiniams? Nors atrodo, k...
2026-02-13 09:48
Žiemos metu neretai sulaukiama giedrų, saulėtų dienų, todėl natūraliai kyla klausimas – kodėl saulės parkas beveik negamina elektros energijos? Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad sistema neveikia, tačiau iš tiesų tai – prognozuojamas ir fiziškai pagrįstas reiškinys. Mažą arba visiškai nefiksuojam...
2026-02-06 09:51
Vilniaus kogeneracinę jėgainę (VKJ), kuri pagamina daugiau nei pusę sostinei tiekiamos centralizuotos šilumos, netrukus pasieks biokuras iš Latvijos. Šis sprendimas pasirinktas siekiant sumažinti įtampą Lietuvos biokuro rinkoje, diversifikuoti tiekimo šaltinius ir prisidėti prie biokuro kainų stabil...
2026-01-30 09:19
Nors pastaraisiais metais Europos Komisija pristatė iniciatyvas, kuriomis siekiama supaprastinti administracinę naštą verslui tvarumo srityje, pats ES Žaliojo kurso vektorius išlieka nepakitęs. Priešingai – reguliavimas tampa vis detalesnis ir labiau orientuotas į realų poveikį, o ne deklaracijas. T...
2025-12-19 09:56
„Royal Cosun“, pirmaujantis Nyderlandų žemės ūkio kooperatyvas, planuoja Lietuvoje statyti aukštos kokybės augalinės kilmės baltymų gamyklą. Joje žaliavos būtų perdirbamos netoli jų auginimo vietos, taip spartinant žaliąją ekonomikos transformaciją. Įgyvendintas šis pramoninių biotechnologijų projek...
2025-12-18 13:54
Saulės elementų populiarumas tiek tarp verslininkų, tiek tarp privačių gyventojų vis dar didėja – tai greičiausiai auganti atsinaujinančių energijos šaltinių šaka. Tačiau jau eksploatuojamų saulės elementų efektyvumas laikui bėgant dėl įvairių išorės veiksnių paprastai mažėja: tyrimai rodo, kad šie ...
2025-12-15 10:11
Net 69 proc. šalies gyventojų teigia, kad renkantis būstą jiems yra svarbūs tvarumo sprendimai. Tokius duomenis atskleidžia „Darnu Group“ užsakymu atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa. Tyrimas rodo, kad tvarumo reikšmė auga ir kone pusė (45 proc.) šalies gyventojų pastaraisiais metais ...
2025-12-10 09:58
Kol pasaulis vis dar priklausomas nuo iškastinio kuro, Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai žvelgia į patį paprasčiausią energijos šaltinį – vandenį. Iš jo jie siekia išgauti žaliąjį vandenilį, ateities kurą, kuris galėtų energija aprūpinti pramonę, transportą ir miestus, nepalikdamas...
2025-12-05 10:03
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) Vilniui šilumą ir karštą vandenį tiekiančiai bendrovei „Miesto gijos“ skyrė 13,8 tūkst. Eur baudą už įstatymų nesilaikymą perkant dujas. VERT nustatė, kad 2024 m. bendrovė nesilaikė Energijos išteklių rinkos įstatyme įtvirtinto reikalavimo ne mažiau k...
2025-12-05 09:32
Savivaldybių specialistai drauge su Aplinkos apsaugos departamento atstovais pradėjo reguliarius aplinkosauginius reidus, kuriais siekiama užtikrinti, kad gyventojai tinkamai tvarkytų nuotekas ir neterštų aplinkos, degindami kieto kuro katiluose neleistinas medžiagas.
2025-12-02 15:09
Nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „SBA Urban“ kuriami verslo ir prekybos miesteliai „Urban HUB“ Vilniuje ir Kaune įvertinti vienu aukščiausiu BREEAM International New Construction tvarumo sertifikatu. Šiuo metu „Urban HUB“ savo kategorijoje Lietuvoje, kuri jungia biuro, sandėlio ir prekybos erdv...
2025-11-26 12:28
Aplinkos ir energetikos ministrų patvirtiname įsakyme dėl Modernizavimo fondo nacionalinių finansavimo krypčių 2026-2027 metams numatyta savivaldybėms priklausantiems viešiesiems pastatams skirti 30 mln. eurų. Taip pat numatyta finansuoti pramonės ir energetikos sritis, kurių priemonės prisidės prie...
2025-11-19 10:06
Atliekos nebėra tik problema – jos tampa vertingu ištekliumi. Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai tyrinėja kaip tekstilės atliekas paversti energija arba įtraukti į cemento ir betono gamybą. Tokie sprendimai mažina aplinkos taršą, skatina žiedinę ekonomiką ir suteikia naujų galimybių...
2025-11-13 14:36
Lapkričio 11 d. Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) kvietė pasidalinti nuomonėmis, ką galime padaryti, kad miestai taptų geriau pritaikyti žmogui ir kaip prie to gali prisidėti daugiabučių renovacija. Konferencijoje „Miestai, kurie veikia“ APVA, Aplinkos ministerijos ekspertai, Europos Komisij...
2025-11-12 09:48
Vakar, lapkričio 11 d., vyko Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) organizuotoje 10-ojoje jubiliejinė konferencija apie daugiabučių namų renovaciją „Miestai, kurie veikia“. Renginyje aptarti aktualiausi modernizacijos klausimai, ateities tendencijos; buvo dalijamasi gerąja savivaldybių patirtim...


























































| www.julija.eu