2013 m. įkurta Dizaino katedra įgalina integruoti VGTU technologijos mokslų ir studijų potencialą (taikomųjų mokslų sritis) ir menų (taikomieji menai) studijas, absolventams po ketverių metų studijų suteikiant dvigubą inžinerinio projektavimo ir pramoninio dizaino bakalauro kvalifikacinį laipsnį.

Studentai orientuojami dirbti rinkoje

Lavinant studentų įgūdžius, diegiamos 3D projektavimo technologijos. Studijų programoje naudojama pasaulyje žinoma dizaino projektavimo sistemų „SolidWorks" programinė įranga. Kalbėdamas apie studijų programos ypatumus, VGTU Architektūros fakulteto dekanas prof. R.Buivydas pastebi, kad „dizaino ir šios srities specialistų rengimas buvo suprantamas gana siaurai, pagrindinė spraga – inžinerinio išsilavinimo tradicijų praradimas. Atsižvelgdami į Lietuvos pramonininkų konfederacijos pastabas ir pažangią užsienio patirtį, dizaineriams suteiksime kompleksinių meno, verslo ir inžinerijos žinių, kurios reikalingos industrinių produktų gamybai“.

Įgyvendinant VGTU naująją studijų programą, pramonės estetinio projektavimo dvasia pradėti rengti plataus profilio pramonės gaminių inžinieriai dizaineriai. Jie įgis gebėjimų ne tik kurti gaminio formos idėją, bet ir suderinti jo funkciją, mechaninius objekto veikimo ypatumus. Studentai gebės analizuoti ir pritaikyti jau sukurtus prototipus. Naudojant novatoriškus mokymų metodus ir šiuolaikiškas priemones studentai orientuojami dirbti rinkoje. Pramonės gaminių dizaino studijų programoje diegiami nauji probleminio mokymo ir tęstinio kompleksinio projektavimo metodai. Taikant juos ne tik skatinama semtis fundamentaliųjų mokslų žinių, bet ir formuojami piešimo, spalvotyros, kompozicijos, modeliavimo, konstravimo bei daugelio kitų meninių bei praktinių įgūdžių.

Bendradarbiauja su verslu

VGTU Dizaino katedra savo būsimus absolventus regi kaip konkurencingus, aukštos kvalifikacijos, kūrybingus ir išradingus pramonės gaminių dizaino kūrėjus. Katedra siekia jaunus specialistus sėkmingai ir tikslingai integruoti į gamybos darbo rinką. Siekiama bendradarbiauti su įvairių pramonės sričių įmonėmis, miestų ir kraštovaizdžio planavimo organizacijomis, galerijomis, savivaldos institucijomis bei bendruomenėmis. VGTU, kaip Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) narys, įgyvendindamas šią studijų programą, pakvietė LPK narius – verslo organizacijas – įvairiomis formomis plėtoti partnerystės ryšius su Dizaino katedra ir ypač studentų integravimo į gamybinę aplinką srityje. Studijose ir praktinės veiklos procese siekiama pasiūlyti novatoriškų pramoniniu būdu gaminamos produkcijos idėjų, sukurti praktiškai pritaikomų modelių ir gaminti realiai pritaikomus, mechaniškai funkcionuojančius gaminius, gilintis į teisinę pramonės gaminių dizaino aplinką.

Partnerystės ir bendradarbiavimo tikslas – formuoti ilgalaikius abiem pusėms naudingus, sinergiškai veikiančius partnerystės ryšius, padėsiančius įgyvendinti individualizuotus partnerystės dalyvių uždavinius pramonės gaminių dizaino srityje.

Vertinant svarstomus 2014–2020 m. ES paramos prioritetus dėl mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir naujovių skatinimo, pagrindinis Lietuvos tikslas – plėsti konkurencingų ne tik vietos, bet ir pasaulinės rinkos pramonės gaminių kūrėjus bei gamintojus. Savito pramonės gaminių dizaino vaidmuo akivaizdus siekiant išlaikyti nacionalinį tapatumą, užtikrinti etnokultūros tęstinumo tradicijas, tuo pačiu amortizuojant šiuolaikinio žmogaus kuriamos kosmopolitinės aplinkos įtaką.

Dizainas ir plėtra teikia konkurencinio pranašumo

Dizaino kokybės, kaip konkurencinio šalių ekonomikos veiksnio, aktualiją rodo daugelio pasaulio valstybių patirtis. Didžiosios Britanijos dizaino tarybos teigimu, dizaino projektų investicijos atsiperka vidutiniškai per 20 mėn. Prancūzijos ekonomikos, finansų ir pramonės ministerijos duomenimis, šalies smulkiojo ir vidutinio verslo kompanijų investicijos, neviršijančios 50 000 eurų, į dizainą 60 proc. atvejų atsiperka mažiau kaip per dvejus metus. Didžiosios Britanijos pramonės konfederacijos 2008 m. atlikto tyrimo duomenimis, 55 proc. kompanijų dizainą ir plėtrą per 5 artimiausius metus mato kaip pagrindinį konkurencinio pranašumo šaltinį.

Tyrimų duomenys rodo, kad, pavyzdžiui, Suomijoje 2000 m. įtvirtinta strategija 2010 m. pasiekti, kad 50 proc. suomių kompanijų naudotųsi profesionaliu dizainu kaip sudėtine verslo operacijų dalimi, išpildyta su kaupu. Šiuo siekiu akcentuotas ypatingas šalies įvaizdžio, kultūros ir nacionalinio identiteto svarbos klausimas. Danijos dizaino politikoje pabrėžti gerovės siekimo, konkurencingumo, darbo vietų kūrimo aspektai, Švedijoje siekiama prioritetų pagerinti gyvenimo kokybę, Norvegijos dizaino politikos siekiai – padidinti uždarbį užtikrinant rinkos plėtra. Pietų Korėja savo dizaino politiką siejo su tuo, kad 2010 m. dizaino veikla sudarytų 3 proc. BVP. Kinijoje dizaino veikla suprantama kaip priemonė pramonei augimui spartinti.

Lietuvos dizaino politika kitų šalių patirties kontekste – dezintegruota kaip atskirų dizaino veiklos sričių mažai koordinuotas veikimas. Dabar bene sparčiausiai plėtojamos dizaino srities – interjero, baldų dizaino Lietuvai, akivaizdu, per maža.

Pripažįstant, kad ir Lietuvoje dizaino politika turės įgyti prioritetinę ūkinės veiklos padėtį, ją būtina orientuoti link aiškaus šalies prekės ženklo, identifikuojančio lietuviško gaminio dizaino pristatymą tarptautinėse rinkose. Ypač svarbu konkurencingumui vertinti naudoti ir kokybinius rodiklius, tarp kurių minėtini - produkcijos kokybė, klientų aptarnavimo lygis, produkcijos realizavimo galimybės, produktų dizainas, žmogiškasis kapitalas ir kiti.