Finansavimo priemonės kuriamos neįvertinus realaus verslo poreikio

Audito duomenimis, 2022–2025 m. pirmąjį pusmetį buvo įgyvendinamos 174 inovacijų finansavimo priemonės, kurioms skirta 3,02 mlrd. eurų, tačiau panaudota tik 1,5 mlrd. eurų. Vertinant 28 priemones paaiškėjo, kad tik šešios buvo pagrįstos realaus verslo poreikio analize.

Iš 1,68 mlrd. eurų, skirtų vertintoms priemonėms, daugiau kaip 1 mlrd. eurų liko nepanaudota, o daugiau nei pusėje priemonių nepavyko paskirstyti bent 90 proc. numatyto finansavimo. Valstybės kontrolės vertinimu, naujos finansavimo priemonės turėtų būti kuriamos tik įvertinus faktinį verslo poreikį, o nepanaudotos lėšos operatyviau nukreipiamos kitoms, didesnio susidomėjimo sulaukiančioms iniciatyvoms.

ES parama mažės, tačiau ilgalaikės strategijos vis dar nėra

Šiuo metu apie 70 proc. inovacijų finansavimo Lietuvoje sudaro Europos Sąjungos fondų ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano lėšos. Tačiau artimiausiais metais ši parama sparčiai mažės – 2027 m. sumažės 226 mln. eurų, o 2028 m. – dar 58,6 mln. eurų.

Kartu mažės ir valstybės biudžeto finansavimas inovacijoms – nuo 221,2 mln. eurų 2026 m. iki 99,7 mln. eurų 2028 m. Auditas parodė, kad valstybė dar nėra apsisprendusi, kaip po 2028 m. bus finansuojamos prioritetinės inovacijų sritys. Valstybės kontrolė pabrėžia, kad būtina iš anksto nustatyti strategines kryptis ir pereiti prie nuoseklios inovacijų grandinės – nuo mokslinių tyrimų iki produkto pateikimo rinkai.

Mokesčių lengvatos išlieka mažai naudojamos

Valstybė inovacijas skatina ne tik tiesioginiu finansavimu, bet ir mokestinėmis paskatomis. 2022–2024 m. jos valstybės biudžetui vidutiniškai kainavo 179 mln. eurų per metus. Didžiausią dalį sudarė investicinio projekto lengvata, taip pat mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) lengvata bei lengvatinis pelno mokesčio tarifas pajamoms iš intelektinės nuosavybės komercializavimo.

Vis dėlto MTEP lengvata naudojasi tik 41 proc. įmonių, gavusių tiesioginę paramą inovacijoms. Verslas nurodo, kad pagrindinės kliūtys – sudėtingas administravimas, neaiškūs reikalavimai ir rizika, jog patirtos išlaidos nebus pripažintos MTEP veikla. Valstybės kontrolė siūlo supaprastinti lengvatų administravimą ir mažinti administracinę naštą.

Inovacijų infrastruktūra valdoma fragmentiškai

Auditas atskleidė, kad valstybė neturi išsamios informacijos apie inovacijų infrastruktūrą. Inovacijų agentūra stebi tik septynis mokslo ir technologijų parkus, nors audito metu identifikuoti dar 53 panašią veiklą vykdantys subjektai. Iš stebimų parkų net trys pastaruosius dvejus metus nevykdė MTEP veiklos.

Dar prastesnė situacija verslo inkubatorių ir klasterių srityse – ministerija turi duomenų tik apie vieną Europos kosmoso agentūros inkubatorių, o nacionalinės klasterių registravimo ir stebėsenos sistemos iki šiol nėra. Valstybės kontrolė rekomenduoja nustatyti aiškius mokslo ir technologijų parkų, verslo inkubatorių bei klasterių identifikavimo ir veiklos vertinimo kriterijus.

Patentuojama per mažai, inovatyvūs viešieji pirkimai vystosi lėtai

Lietuvoje patentavimo aktyvumas tebėra vienas mažiausių Europos Sąjungoje – 2024 m. milijonui gyventojų teko tik 45 patentų paraiškos, kai Europos Sąjungos vidurkis siekė 152. Audito metu iš 30 analizuotų projektų patentuotas buvo tik vienas, nors dauguma jų sukūrė arba komercializavo naujus produktus.

Lėtai auga ir inovatyvių viešųjų pirkimų mastas. Nepaisant to, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerija metodinei pagalbai skyrė 5 mln. eurų ir įsteigė kompetencijų centrą, inovatyvių pirkimų skaičius padidėjo tik nuo 34 pirkimų 2022 m. iki 52 pirkimų 2025 m. Valstybės kontrolė pabrėžia, kad vien metodinių rekomendacijų nepakanka – būtinos finansinės paskatos ir rizikos pasidalijimo mechanizmai.

Gynybos inovacijoms reikia ne tik finansavimo, bet ir rezultatų vertinimo

Didėjant investicijoms į gynybą, auga ir inovacijų poreikis. Auditas parodė, kad finansavimo sistema vis dar orientuota į atskiras priemones, o ne į vientisą inovacijų kūrimo procesą. Daugiausia lėšų – 1,83 mlrd. eurų – skiriama jau sukurtų produktų plėtrai ir eksportui, o moksliniams tyrimams tenka gerokai mažesnė dalis.

Didelio verslo susidomėjimo sulaukė priemonė „Gynybos inovaciniai čekiai“, tačiau tikrinant projektus nustatyta, kad nebuvo vertinama, ar sukurti produktai atitiko paraiškose deklaruotus kriterijus. Valstybės kontrolė pabrėžia, kad inovacijų politika turi būti vertinama ne pagal išleistų lėšų dydį, o pagal realiai sukurtą ekonominę ir technologinę vertę.

Svarbiausia – ne išleisti pinigus, o įvertinti jų poveikį

Valstybės kontrolės vertinimu, Lietuvai labiausiai trūksta ne naujų finansavimo priemonių, o vientisos inovacijų sistemos, kuri sujungtų finansavimą, mokestines paskatas, inovacijų infrastruktūrą, talentų ugdymą ir inovatyvius viešuosius pirkimus į vieną nuoseklią grandinę. Tik taip bus galima objektyviai įvertinti, kurios investicijos kuria didžiausią naudą valstybei ir užtikrina ilgalaikį šalies konkurencingumą.