Auditoriai negalėjo patvirtinti daugiau nei 19 mlrd. eurų turto duomenų

Nacionaliniame ataskaitų rinkinyje nurodyta viešojo sektoriaus turto vertė siekia 90,87 mlrd. eurų, tačiau daugiau nei penktadalio šio turto duomenų auditoriai negalėjo patvirtinti. Valstybės ataskaitose abejonių kelia 2,15 mlrd. eurų vertės turto duomenys, o savivaldybių ataskaitose – net 16,94 mlrd. eurų.

Valstybės kontrolės vertinimu, problema susijusi ne su faktiniu turto trūkumu, bet su nepatikima apskaita, nesuderintais registrais ir ilgus metus neišsprendžiamais procesiniais trūkumais. Pasak valstybės kontrolierės Irenos Segalovičienės, tokia situacija kuria terpę piktnaudžiavimui, neracionaliems sprendimams ir neefektyviam valstybės turto valdymui.

Didžiausios problemos – apskaitant žemę ir kitą ilgalaikį turtą

Didžiausi duomenų iškraipymai nustatyti savivaldybių sektoriuje apskaitant žemę. Auditoriai negalėjo patvirtinti net 15,8 mlrd. eurų vertės žemės duomenų, nes dalies savivaldybių apskaitoje registruotos vertės reikšmingai skyrėsi nuo VĮ Registrų centro duomenų.

Audito metu taip pat nustatyta reikšmingų trūkumų apskaitant miškus ir medynus, mineralinius išteklius, kultūros vertybes, infrastruktūros statinius bei kitą valstybės turtą. Dalis turto vis dar nėra tinkamai inventorizuota, kai kur naudojami nepakankamai pagrįsti vertinimai, o taikomi apskaitos procesai neužtikrina finansinių ataskaitų patikimumo.

Valstybės kontrolė pabrėžia, kad šios problemos nėra pavienės. Analogiški trūkumai nustatomi jau ne vienerius metus, todėl tai vertinama kaip sisteminė viešojo sektoriaus apskaitos ir kontrolės problema.

Abejonių sukėlė ir daugiau nei milijardo eurų skolos korekcija

Audito metu vertinta ir valdžios sektoriaus skola, kuri 2025 metų pabaigoje siekė 33,3 mlrd. eurų. Per metus ji išaugo 3,3 mlrd. eurų, o skolos ir bendrojo vidaus produkto santykis padidėjo iki 39,5 proc.

Skaičiuojant valdžios sektoriaus skolą iš bendros sumos buvo eliminuota 1,28 mlrd. eurų tarpusavio įsiskolinimų. Tačiau Valstybės duomenų agentūra nepateikė pakankamų įrodymų, pagrindžiančių šią korekciją, todėl auditoriai negalėjo patvirtinti, kad skola buvo sumažinta pagrįstai ir teisingai.

Pirmą kartą audituotą rezultatų ataskaitą siūloma tobulinti

Pirmą kartą į nacionalinį metinių ataskaitų rinkinį buvo įtraukta Pagrindinių rezultatų valstybės veiklos srityse ataskaita. Joje pateikiama informacija apie valstybės veiklos rezultatus ir šiems rezultatams pasiekti panaudotus finansinius išteklius.

Nors reikšmingų finansinių klaidų šioje ataskaitoje nenustatyta, auditoriai pažymi, kad jos rengimo metodiką būtina tobulinti. Dalis rodiklių nepakankamai tiksliai atspindi faktinę pažangą, o rodiklių ir panaudotų lėšų sąsajos nėra pakankamai nuoseklios. Valstybės kontrolė Vyriausybei jau pateikė siūlymus, kaip stiprinti šios ataskaitos kokybę ir viešojo sektoriaus atskaitomybę.

Konsoliduotasis biudžetas vis dar neparodo realios finansinės situacijos

Auditas taip pat atskleidė problemas vertinant konsoliduotojo biudžeto duomenis. Nuo 2024 metų Lietuvoje planuojamas ir tvirtinamas konsoliduotasis biudžetas apima valstybės, savivaldybių, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas.

Vis dėlto auditoriai nustatė, kad dalis institucijų netiksliai grupuoja išlaidas, kai kurios lėšos išmokamos avansu ir nepanaudojamos iki metų pabaigos, todėl bendras valstybės finansų vaizdas iškraipomas. Tokia situacija gali apsunkinti viešųjų finansų planavimą ir efektyvų lėšų paskirstymą.

Valstybės kontrolė atkreipia dėmesį, kad šiuo metu valstybė vienu metu naudoja du apskaitos principus – pinigų ir kaupimo. Dėl to institucijos priverstos rengti dvi skirtingas ataskaitas, atlikdamos iš esmės tą patį darbą du kartus.

Siūloma pereiti prie kaupimo principu grindžiamos sistemos

Auditorių vertinimu, Lietuva turėtų svarstyti viso biudžeto planavimo ir atsiskaitymo modelio pertvarką. Kaupimo principu grindžiama sistema leistų tiksliau atskleisti valstybės finansinę būklę, įsipareigojimus, fiskalines rizikas ir pinigų srautus.

Pasak valstybės kontrolierės Irenos Segalovičienės, Finansų ministerija turėtų pradėti diskusijas dėl perėjimo prie vieningos kaupimo principu grindžiamos sistemos. Tai sumažintų administracinę naštą, atsisakytų dvigubos atskaitomybės ir sudarytų galimybes objektyviau vertinti tikrąją valstybės finansinę padėtį.

Reikia skubių sprendimų dėl turto apskaitos kokybės

Valstybės kontrolės teigimu, audito rezultatai rodo, kad dalis viešojo sektoriaus finansinių duomenų vis dar nėra pakankamai patikimi, o daugelis nustatytų problemų kartojasi jau daugelį metų. Todėl būtina spartinti rekomendacijų įgyvendinimą, stiprinti vidaus kontrolę, modernizuoti apskaitos procesus ir užtikrinti, kad valstybės finansiniai sprendimai būtų priimami remiantis tiksliais bei patikimais duomenimis.