„Įvertinus darbo rinkos tendencijas, laisvų darbo vietų skaičių, prognozuojamą nedarbo lygį, įvedame ribojimus pigios darbo jėgos įvežimui, tačiau lieka galimybės atsivežti būtiną poreikį ir neribojame aukštos kvalifikacijos specialistų atvykimo“, – sako pranešime cituojamas laikinai einantis socialinės apsaugos ir darbo ministro pareigas Vytautas Šilinskas.

SADM siūlo nustatyti mažesnę užsieniečių kvotą

Įstatymu jau numatyta, kad užsieniečių įdarbinimo kvota turi būti ne daugiau kaip 1,4 procento Valstybės duomenų agentūros praėjusių kalendorinių metų liepos 1 dieną paskelbto Lietuvos nuolatinių gyventojų skaičiaus dydžio, t.y. apie 40 tūkst. asmenų. Tai maksimalus skaičius.

Įvertinus darbo rinkos duomenis, SADM siūlo nustatyti mažesnę, t.y. 24 830 dydžio užsieniečių kvotą. Kvota taikoma naujai atvykstantiems dirbti į Lietuvą užsieniečiams.

Kvota netaikoma aukštos kvalifikacijos asmenims, kuriems bus mokama virš 1,2 vidutinio šalies darbo užmokesčio. Šių asmenų atvykimas nebus ribojamas, nes jie moka daugiau mokesčių.

2024 m. sausio 1 d. duomenimis, iš viso Lietuvoje pagal darbo sutartį dirbo 131,5 tūkst. trečiųjų šalių piliečių, netoli 10 proc.. Daugiau kaip pusė (73 tūkst.) visų užsieniečių dirba transporto ir saugojimo sektoriuje. Toliau rikiuojasi statyba - apie 22 tūkst. ir apdirbamoji gamyba – beveik 13 tūkst.

„Verslas bus priverstas darbo vietas kurti ir investicijas kreipti į kitas šalis“

Jeigu bus patvirtintas drastiškai sumažintas kvotos dydis, verslas bus priverstas darbo vietas kurti ir investicijas kreipti į kitas šalis. Tokią poziciją valdžios institucijoms išplatino TTLA, siūlęs 2025 metams patvirtinti maksimalią pagal teisės aktus leistiną užsieniečių įdarbinimo kvotos dydį – 40 tūkst.

„Lietuvos tarptautinio transporto įmonės susiduria su dideliu vairuotojų trūkumu. Tam kad vykdyti įsipareigojimus klientams ir užtikrinti reikiamą transporto operacijų poreikį, neturėsime kitos išeities, kaip vairuotojus darbinti svetur. Įmonės tam ruošiasi – analizuojamos plėtros galimybės Lenkijoje, Latvijoje ir kitur“, – teigia Povilas Drižas, TTLA vadovas.

Skirtumas tarp galimo maksimalaus ir siūlomo kvotos dydžio – apie 15 tūkst. darbuotojų. TTLA skaičiavimais, toks skaičius tarptautinio transporto vairuotojų per 2025 metus valstybės biudžetą galėtų papildyti 112 mln. eurų.

P. Drižas primena, kad krovininio kelių transporto įmonės nuolat ieško palankesnių jurisdikcijų verslo plėtrai. 2020 metais dėl nepalankios mokestinės politikos transporto įmonės verslo investicijas perkėlė į Lenkiją, kurioje įregistravo 7 tūkst. transporto priemonių ir įdarbino apie 11 tūkst. vairuotojų.

Pasak P. Drižo, pastaraisiais metais transporto sektorius susiduria su virtine verslo suvaržymų. Nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigalioja Užsieniečių teisinės padėties įstatymo ribojimai apimantys griežtą kvotos mechanizmą, bet ir kitus sugriežtinimus, kurie taip pat stabdys vairuotojų iš užsienio pritraukimą ir naujų darbo vietų kūrimą. Be to, pasigendama argumentų dėl verslą ribojančių priemonių tikslingumo, teigia P. Drižas.

Pavyzdžiui, Vidaus reikalų ministerija skelbia informaciją apie užsieniečių, įskaitant ir atvykstančių darbo pagrindais, srautus mažinančių griežtinamųjų priemonių teigiamą poveikį. Tačiau verslas pasigenda išaiškinimo ir argumentuoto įvertinimo, ar poveikis yra teigiamas visais atžvilgiais ir ar taikomi apribojimai yra proporcingi siekiamiems tikslams. „Nacionalinis saugumas yra esminis valstybės prioritetas ir verslas palaiko siekius užkardyti kylančias grėsmes. Transporto sektoriuje dirba didžiausia dalis trečiųjų šalių piliečių – atitinkamai mums tenka ir didžiausia atsakomybė spręsti kylančius iššūkius. Esame pasirengęs rodyti iniciatyvą, tačiau ribojantys sprendimai grindžiami nekonkretizuojant nei kylančių grėsmių pobūdžio, nei reikalingų sprendimų“ – teigia TTLA vadovas

TTLA vertinimu, užsieniečių įdarbinimo kvotos dydis turėtų būti priimtas kompleksiškai, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo, darbo rinkos, verslo konkurencingumo ir ekonominių argumentų visumą. Krovininio kelių transporto eksporto apimtys, sudarančios trečdalį viso šalies paslaugų eksporto, tiesiogiai priklauso nuo galimybių pritraukti vairuotojus iš užsienio. 2014-2023 m. krovininio kelių transporto eksportas išaugo nuo 1,6 mlrd. iki 5,8 mlrd. eurų arba 3,6 karto, o vairuotojų skaičius didėjo 42,7 tūkst. arba 1,9 karto.

Remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, 2023 m. transporto ir saugojimo sektorius sumokėjo 867 mln. eurų mokesčių, o vien per 2024 m. pirmuosius tris ketvirčius – beveik 792 mln. eurų. TTLA prognozuoja, kad 2024 m. transporto ir saugojimo sektoriaus sumokami mokesčiai perkops 1 mlrd. eurų ribą, o kitais metais galėtų sunešti 1,2 mlrd. eurų mokesčių.