Reikalavimai dėl tvarumo rizikų valdymo tiekimo grandinėje

Iki šių metų liepos į ES valstybių, įskaitant Lietuvą, teisės aktus turės būti perkelta direktyva dėl įmonių informacijos apie tvarumą teikimo (angl. Corporate Sustainability Reporting Directive, CSRD). Vadovaujantis šios direktyvos reikalavimais, didelės įmonės ir įmonių grupės (turinčios daugiau kaip 25 mln. eurų turto, didesnę kaip 50 mln. eurų apyvartą, 250 ir daugiau darbuotojų: pakanka atitikti bent du kriterijus iš trijų) privalės finansinėse ataskaitose bei interneto svetainėse skelbti informaciją, skirtą suprasti, kokį poveikį įmonė daro tvarumui, ir kaip įvairios su tvarumu susijusios rizikos gali paveikti įmonę. Reikalavimai taip pat taikomi kai kurioms finansų sektoriaus įmonėms bei daugeliui įmonių, kurių akcijomis prekiaujama biržoje.

Vienas iš atskleidžiamos informacijos elementų – neigiamas poveikis tvarumui, susijęs su įmonės veikla ir jos vertės grandine, bei veiksmai, kurių imtasi tokiam poveikiui nustatyti ir stebėti. CSRD detalizuojantys Europos tvarumo atskaitomybės standartai (angl. European Sustainability Reporting Standards, ESRS) nustato, kad įmonė turi atskleisti savo verslo modelio ir vertės grandinės aprašymą, įskaitant pagrindinių verslo subjektų (pvz., pagrindinių tiekėjų) ir jų ryšio su įmone aprašymą.

Vitalija Impolevičienė.

„Sorainen“ nuotr.

 

„Atlikus vadinamąjį dvejopo reikšmingumo vertinimą ir nustačius, kad poveikis tvarumui yra reikšmingas, reikia atskleisti, kaip įmonė reagavo arba planuoja reaguoti į tą poveikį, pvz. ar padarė strategijos ar verslo modelio pakeitimus, kokių veiksmų ėmėsi ar imsis, siekdama spręsti reikšmingo poveikio tvarumui klausimus arba pasinaudoti konkrečiomis reikšmingomis galimybėmis“, – dėsto pranešime cituojama  teisės firmos „Sorainen“ ekspertė Vitalija Impolevičienė.

Pasak jos, ES taip pat yra svarstomas pasiūlymas dėl įmonių tvarumo išsamaus patikrinimo direktyvos (angl. Corporate Sustainability Due Diligence Directive, CS3D). CS3D projektas apibrėžia, kad vertės grandinė – tai su įmonės prekių gamyba arba paslaugų teikimu susijusi veikla, apimanti produkto ar paslaugos kūrimą ir produkto naudojimą, taip pat susijusi gamintojų grandies ir vartotojų grandies veikla. Įmonės, kurioms bus taikomi CS3D reikalavimai, turės nustatyti faktinį arba galimą neigiamą poveikį žmogaus teisėms ir aplinkai savo veikloje ir vertės grandinėse, bei imtis priemonių neigiamam poveikiui užkirsti kelią arba jį sušvelninti. Planuojama, kad CS3D bus taikoma nuo 2027 metų.

Ar nepažeisite konkurencijos teisės?

Natūralu, jog didelės įmonės, besiruošdamos tvarumo informacijos atskleidimui ir siekdamos prisidėti prie žaliosios transformacijos, jau dabar imasi įvairių aktyvių veiksmų, vienas iš jų – tvarumo bei socialinės atsakomybės reikalavimų nustatymas verslo partneriams (pavyzdžiui, medžiagų, prekių, paslaugų tiekėjams).

„Ir nors siekis edukuoti bei žaliojo kurso link nukreipti verslo partnerius yra sveikintinas, reikėtų nepamiršti su kvalifikuotais konkurencijos teisės specialistais pasitarti, ar tam tikri veiksmai nebus laikomi piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi. Vienas iš tipinių piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi pavyzdžių – sutarties sudarymas, kai kitai sutarties šaliai primetami papildomi įsipareigojimai, kurie pagal komercinį pobūdį ar paskirtį nėra tiesiogiai susiję su sutarties objektu. Be to, konkurenciją pažeisti gali ir susitarimai sudaromi tarp tam tikro sektoriaus įmonių, net jei jie sudaromi siekiant aukštesnių tvarumo standartų. Tai vadinamieji konkuruojančių įmonių (horizontalieji) bendradarbiavimo susitarimai, kurie priklausomai nuo situacijos gali būti leidžiami ir prisidėti prie praktinės patirties telkimo, produktų kokybės gerinimo ir jų įvairovės didinimo, greitesnio naujovių diegimo, tačiau kita vertus – gali pažeisti konkurenciją“, – svarsto  pranešime pacituotas D. Švirinas.

Dr. Daivis Švirinas.

„Sorainen“ nuotr.

 

 

Jis pabrėžia, kad ES komunikate „Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio taikymo horizontaliesiems bendradarbiavimo susitarimams gairės“ pateikiami tokios rūšies susitarimų vertinimo principai. Šiose gairėse atskiras skirsnis skirtas tvarumo susitarimų vertinimui. Be to, prieš įgyvendinant įvairias su tvarumo skatinimu susijusias praktikas, reikia atsižvelgti į ir specifinius tam tikroms verslo sritims taikomus teisės aktus, pavyzdžiui, tam tikrus veiksmus tiekėjų atžvilgiu draudžia Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas.

Už konkurencijos teisės pažeidimus gresia bauda iki 10 proc. bendrųjų metinių pasaulinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais, taip pat individuali atsakomybė bendrovės vadovui – draudimas nuo 3 iki 5 metų eiti vadovaujančias pareigas bei bauda iki 14 481 EUR; be to, įmonė gali būti iki 3 metų diskvalifikuota iš viešųjų pirkimų. Reikia paminėti ir žalą reputacijai.

CS3D projekte pabrėžiama, jog įmonės turi imtis veiksmų, siekiant užkirsti kelią galimam neigiamam poveikiui tvarumui, tačiau visais atvejais privalu laikytis ES konkurencijos teisės nuostatų. „Su tvarumu susijęs reguliavimas yra naujas, kol kas nėra daug rinkos ar juolab teismų praktikos, susijusios su tvarumo reikalavimų įgyvendinimu. Todėl kol kas nėra apibrėžtumo, koks bus tvarumo reguliavimo santykis su kitomis ES teisės saugomomis vertybėmis, kaip antai, siekiu užtikrinti konkurenciją. Todėl įmonėms, įgyvendinančioms įvairias tvarumo praktikas, itin svarbu įsivertinti savo veiksmų atitiktį konkurencijos teisės reikalavimams“, – priduria „Sorainen“ ekspertė V. Impolevičienė.