Kauno apygardos teismas ieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas pirmos instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, daijasi Viešųjų pirkimų tranyba, išnagrinėjęs civilinę bylą, gegužės 21 d. priėmė nutartį civilinėje byloje, kurioje pasisakė dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių finansinio ir ekonominio pajėgumo reikalavimą, kai reikalaujama turėti tam tikros apimties vidutines metines pajamas iš veiklos, su kuria susijęs viešasis pirkimas, taip pat tam tikros tiekėjo pasiūlyme nurodytos informacijos pripažinimą melaginga, aiškinimo ir taikymo.

Kasacinis teismas nurodė, kad:

- perkančioji organizacija, siekdama įsitikinti tiekėjo ekonominiu ir finansiniu pajėgumu, gali nustatyti reikalavimą, kad tiekėjas turėtų minimalią apyvartą srityje, susijusioje su viešuoju pirkimu. Tačiau šis reikalavimas, be kita ko, aiškintinas kaip kartu padedantis įvertinti ir tiekėjo techninius bei profesinius pajėgumus, t. y. specifinius, susijusius tik su juo kaip juridiniu asmeniu, todėl tiekėjas, teikdamas įrodymus, pagrindžiančius savo atitiktį tokiam kvalifikacijos reikalavimui, negali deklaruoti pajamų, kurios buvo gautos už kitų ūkio subjektų de facto atliktus darbus ar suteiktas paslaugas.

- tiekėjas, kuris teikia pasiūlymą vienasmeniškai, nepasitelkęs kitų ūkio subjektų, siekdamas įrodyti savo atitiktį reikalavimui dėl vidutinių metinių pajamų iš veiklos, su kuria susijęs atliekamas Pirkimas, turi nurodytitik tas pajamas, kurios gautos už paties tiekėjo savomis jėgomis realiai atliktus statybos darbus.

- pirkimo sąlygose nustatytas kvalifikacijos reikalavimas, kuriuo siekiama įvertinti tiekėjo turimą profesinį pajėgumą (patirtį), aiškintinas taip, kad remtis sutartimis, vykdytomis kartu su kitais ūkio subjektais (nepriklausomai nuo to, koks buvo jų ir tiekėjo tarpusavio teisinis ryšys – jungtinė veikla ar subranga), ir pagal jas atliktus darbus pasiūlyme pateikti kaip savo (pvz., sumuojant savo, kaip generalinio rangovo, ir pasitelktų subrangovų pagal šias sutartis įgytą patirtį) tiekėjas gali tik tuo atveju, jeigu ir pirkime, kuriame tokiomis sutartimis remiasi, jis dalyvauja kartu su šiais ūkio subjektais – jungtinės veiklos partneriais ir (ar) subrangovais, t. y. juos išviešina kaip ūkio subjektus, su kuriais kartu (kuriuos pasitelkdamas) vykdytų numatomą sudaryti pirkimo sutartį. Tačiau tuo atveju, kai tiekėjas Pirkime dalyvauja savarankiškai (be jungtinės veiklos partnerių ir (ar) be subrangovų, su kuriais kartu (kuriuos pasitelkdamas) vykdė ankstesnes sutartis, Pirkime pateiktas kaip pagrindžiančias tiekėjo profesinę patirtį), turi būti vertinami būtent tik tiekėjo paties faktiškai (savo jėgomis) atlikti darbai, jų vertė, o ne visos vykdytos sutarties vertė.

Su visa Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi galite susipažinti čia.