Planas, kaip perkančioji organizacija pasieks vieną ar daugiau pirkimo tikslų, ir yra pirkimo strategija, rašoma VPT pranešime, todėl pirkimo strategiją reikia susiplanuoti iš anksto.

„Kalbame ne tik apie tikslą, kaip įsigyti pirkimo objektą racionaliai panaudojant lėšas, tai susiję ir su darniaisiais organizacijos tikslais, darbuotojų motyvacija, kompetencijos kėlimu. Strategijoje numatomi ir IT įrankiai, ir žmogiškieji ištekliai, pats pirkimo objektas. Rengiant perkančiosios organizacijos pirkimų planą jau turi būti galvojama apie: išankstinį skelbimą apie pirkimą; rinkos konsultaciją; ar pirkimas bus bendrai atliekamas / ar pirkimas pagal įgaliojimą. Turi būti numatyti vertinimo kriterijai; įvertinta, ar netikslinga sukurti dinaminę pirkimų sistemą ar sudaryti preliminariąją sutartį; apmąstyta, galbūt tikslinga vykdyti kvalifikacinę atranką; galimybę pritaikyti elektroninį aukcioną, derybas. Visa tai svarbu tolimesniems veiksmams ir pirkimo grafikui numatyti. Galbūt prireiks susisiekti su kitomis organizacijomis, pasirengti tam tikrus standartinius dokumentus, nusimatyti laiką rinkos konsultacijai“, – cituojama VPT atstovė.

Pirkimo strategija gali būti užfiksuota įvairiuose organizacijos dokumentuose, pvz., pirkimų organizavimo tvarkoje, pirkimų plane arba kitur, kur matoma, kad tai yra tikslinga. Strategiją turėtų formuoti kompetentingi asmenys: pirkimų koordinatorius, pirkimų skyriaus vadovas, pirkimų komisija ar kt. Įsitraukti turėtų ir pirkimų iniciatoriai.

„Jei šiuos sprendimus priima ne pirkimų komisija, tai netrukdo pirkimų komisijai įvertinti pirkimo būdo teisėtumą ir jį tvirtinti. Skeptikams, kurie sakys neturintys tiek resursų ir laiko strateguoti kiekvieną pirkimą, standartiniai pirkimo būdai tam tikriems pirkimams irgi yra strategija. O apie kiekvieną didesnį pirkimą turėtų būti apgalvojama detaliai“, – sako V.Namavičienė.

Kalbėdama apie metodus, priemones, vertinimo kriterijus ir pirkimo procedūros dalis VPT direktoriaus pavaduotoja sakė, jog geras būdas sutrumpinti procedūrą – paskelbti išankstinį informacinį skelbimą (ISS). Pagal VPĮ gali būti skelbiamas vienu iš šių tikslų: norint iš anksto pranešti apie planuojamą pirkimą, kas yra ypatingai svarbu norint į pirkimą pritraukti užsienio tiekėjus; skelbiamose derybose, atvirame arba ribotame konkurse sutrumpinti pasiūlymų pateikimo terminus; pakviesti tiekėjus dalyvauti ribotame konkurse ar skelbiamose derybose (PO – 2 priedo paslaugų ir supaprastintų pirkimų atvejais, centrinės valdžios PO – visais atvejais). Pavyzdžiui, tarptautinį pirkimą galima sutrumpinti 2 savaitėmis. 2022 m. ISS buvo paskelbtas tik 0,43 proc. (40 vnt.) – prelimianarūs duomenys, supaprastintuose ir tarptautiniuose pirkimuose.

Atrodytų, kad 2022-ieji metai, palyginus su 2021 m., buvo rinkos konsultacijos renesansas, bet panagrinėjus priežastis, matyti, kad nuo 2022 metų atsirado prievolė skelbti rinkos konsultacijas, jeigu per paskutinius 12 mėnesių nebuvo gauta paraiškų ar pasiūlymų arba gauta tik viena paraiška ar pasiūlymas.

„Turbūt mes vykdome pirkimus 2–3 kartus juos kartodami, užuot rinkos konsultaciją paskelbę iš karto, rengiantis pačiam pirmam pirkimui. Rinkos konsultacijos tikslas – tinkamas pasirengimas pirkimui ir tiekėjų informavimas apie savo pirkimų planus ir / ar reikalavimus pirkimams“, – sakė V.Namavičienė.

Kalbėdama apie bendrai atliekamą pirkimą arba pirkimus pagal įgaliojimą, VPT atstovė įvardijo ne vieną šių priemonių naudą, pvz., mažesnes išlaidas, profesionalumą, bet per 2022 m. ši priemonė taikyta tik 0,4 proc. (36 vnt.)* supaprastintų ir tarptautinių pirkimų.

Per 2022 m. 40,6 proc. pagal vertę ir 19,6 proc. pagal skaičių tarptautinių bei supaprastintų pirkimų vertinta pagal kainos / sąnaudų ir kokybės santykio kriterijų, kurio tikslas įsigyti optimaliai kokybišką pirkimo objektą. VPT yra parengusi metodinės medžiagos apie kokybinį vertinimą, tad šis kriterijus skinasi kelią. Šiemet VPT planuoja ypatingą dėmesį skirti būtent šiam kriterijui ir jo taikymui pirkimuose.

Vis dėlto nerimo kelia sąnaudų kriterijaus taikymas, nes perkančioji organizacija neretai negalvoja apie visą prekės gyvavimo ciklą, kokias išlaidas ji patirs ne tik įsigydama prekę ar paslaugą, bet ir vėliau. Skaidrės.