Per dvejus metus visi viešieji pirkimai Lietuvoje turi tapti žalieji ir skatinant juos svarbus vaidmuo tenka VPT. Ji šioje srityje didins perkančiųjų organizacijų ir subjektų, neperkančiųjų organizacijų, kurios įgyvendina pažangos lėšomis finansuojamas priemones ar projektus, kompetenciją, stebės žaliųjų pirkimų pažangą, sistemins informaciją, užtikrins tinkamą konsultavimą, apmokymą.

„VPT įkūrus Darniųjų pirkimų skyrių, tuo pačiu metu ėmėmės lyderystės ir iniciatyvos siekiant glaudesnio ryšio su darniųjų viešųjų pirkimų dalyviais. Noriu akcentuoti, kad jie kviečiami ne tik teikti savo klausimus, bet ir drauge su mūsų specialistais ieškoti atsakymų, diskutuoti, o taip pat ir mokytis vieniems iš kitų. Šiandien vykęs renginys buvo tik viena iš sudedamųjų dalių, padedančių kurti bendradarbiavimo pagrindą ir duodančių impulsą tolimesnei Darniųjų pirkimų skyriaus veiklai“, – VPT pranešime cituojjamas tarnybos vadovas Darius Vedrickas.

Pavasarį buvo priimti Vyriausybės nutarimai, skirti žaliųjų pirkimų sistemai tobulinti, taip pat pakeisti žaliųjų pirkimų reikalavimai. „Šį rudenį perkančiąsias organizacijas raginame žaliųjų pirkimų dalį didinti iki 10 proc. viešųjų pirkimų, kitais metais kartelė keliama iki 50 proc., 2023 m. – iki 100 proc. Tai ne iliuzija, galima pasirinkti gana platų spektrą galimybių, kaip pirkti žaliai, todėl siūlau nepasižiūrėti į tai formaliai, konsultuotis su VPT, teikti pastabas, kaip tobulinti esamas tvarkas, kriterijus“, - sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Ambicingus nacionalinius žaliųjų viešųjų pirkimų įgyvendinimo 2021-2023 m. tikslus Vyriausybė patvirtino birželį, skatindama, kad pirkimų vykdytojai įsigytų daugiau prekių, paslaugų ar darbų, darančių kuo mažesnį poveikį aplinkai.