Vilniaus oro uosto naujojo keleivių terminalo architektas A.Asauskas: šis projektas mūsų komandai buvo ir yra išskirtinis
2023-02-22 11:02
2025 m. pradžioje pirmieji keleiviai išvyks iš naujojo terminalo Vilniaus oro uoste, o pats objektas neabejotinai taps vienu iš svarbiausių projektų Lietuvos oro uostų istorijoje. Šio terminalo architektas Artūras Asauskas teigia, kad pastatas spręs senuosiuose terminaluose esančias problemas ir ties pagrindus ateities oro uosto plėtrai. Apie projekto planavimo pradžią, iššūkius ir įkvėpimą projektui plačiau – šiame interviu.

Architektas Artūras Asauskas. Lietuvos oro uostų nuotr.
Minimos įmonės
Lietuvos oro uostai, AB
Šio projekto metu reikėjo nesustabdyti įprasto mūsų oro uosto darbo ir suprojektuoti tokį išvykimo terminalą, kuris funkcionuotų ir padėtų ateities oro uosto plėtrai. Lengviausia yra statyti, projektuoti, kai turi švarų lapą, švarų lauką – tuomet statai naują oro uostą ir niekas niekam netrukdo. Mūsų oro uostas (senosios dalys) buvo statytas ir projektuotas priešinga linkme nei yra statomi visi pasaulio oro uostai. Turiu galvoje tai, kad anuomet oro uostas buvo plečiamas į aerodromo pusę, į perono gilumą. Noras buvo Vilniaus oro uostą „pasukti“, kad lėktuvai stovėtų priešais oro uosto pastatą. Projekto metu nuolat diskutavome kaip būtų galima palikti dalį senojo oro uosto pastato, sujungiant su naująja pastato dalimi.
Suprasdamas konstruktorių darbą, siekiu, kad konstrukciniai ir inžineriniai sprendimai būtų paprasti, aiškūs, jų nereikėtų uždenginėti ir slėpti. Tuo pačiu siekiu, kad pats pastatas būtų patogus funkcine prasme bei paprastas diegiant moderniausias technologijas. Svarbu ir tai, kad mano noras nuo pat pradžių buvo parodyti visų prie projekto įgyvendinimo prisidedančių žmonių darbą, o tų žmonių buvo ir yra tikrai daug. Šis projektas mūsų komandai buvo tikrai išskirtinis.
Kiek darbo valandų buvo praleista prie šio projekto, kokia komanda dirbo?
Darbo valandų šiam projektui mes neskaičiuojame. Buvo įdėta daug darbo ir labai daug laiko, juokauju, kad net ir sapnuodavau tą naują oro uosto „veidą“, pastatų jungtis, erdves. Mūsų komanda buvo gana didelė – prie vadovavimo prisidėjo Giedrė Kličienė, o architektūrinius sprendimus detalizuoti padėjo Ernesta Skukauskienė ir Aušrinė Bredulytė. Skaičiuojame, kad su konstruktoriais mūsų komandą sudarė apie 20 žmonių.
Dirbant su šiuo projektu džiugina itin geras ryšys, partnerystė su oro uostų specialistais, kurie padėjo suprasti ir išspręsti funkcinius ryšius. Reikia suprasti, kad oro uosto terminalas nėra įprastas komercinis pastatas, tai yra visiškai kitoks konceptas ir idėja.
Kokia dabartinė Vilniaus oro uosto situacija architektūriniu požiūriu?
Buvę Vilniaus oro uosto architektai Gintautas Telksnys, Algimantas Alekna ir Leonardas Vaitys, kurie dirbo prie esamų terminalų projekto, norėjo, kad iš viršaus pastatas atrodytų kaip vabalas. Gal tai ir gražu architektūrine prasme, bet tai mažina mūsų galimybes oro uosto transformacijai, funkcijos išplėtimui. Reikia remtis pasauliniais pavyzdžiais, kuriuose viskas yra pritaikyta žmogui, jam atveriamos plačios ir didelės erdvės bei paliekamos galimybės ateities technologijoms, kurios nuolat kinta, tobulėja.
Todėl naujasis terminalas yra suprojektuotas taip, kad būtų galima pritaikyti būtent naujausias technologijas. Padarytos didelės erdvės bagažo rūšiavimui, platesnės erdvės ir saugumo patikrai, kuri bus antrame aukšte. Bus diegiamos technologijos, kad pats keleivis galėtų užregistruoti savo bagažą – oro uosto funkcijos plėtojamos savarankiškumo, savitarnos principu.
Ką architektūriniu požiūriu reiškia modulinė plėtra?
Tai reiškia, kad mes turime tam tikrus elementus, kuriuos galime vystyti, transformuoti ir diegti į esamą oro uosto technologiją neužkertant kelių tolesnei plėtrai. Pasakyčiau net kitaip – šis principas įgalina dėlioti pastatus kaip technologinius modulius, sukuriant pagrindą ateities plėtrai.
Pakalbėkime apie architektūrinius sprendimus. Kokie svarbiausi architektūriniai sprendimai buvo panaudoti projektuojant tiek išorę, tiek vidų?
Mūsų terminalas yra tik pradžia, nes ir senuosius terminalus ateityje reikės perstatyti, pakeisti bei įtraukti į bendrą oro uosto vaizdą. Pagrindiniu naujojo išvykimo terminalo pastato vizijos elementu pasirinkau sparno simboliką.
Sparnas čia yra kaip jungiantysis elementas, kuris jungia dangų, žemę ir vandenį. Viršutinėje pastato fasado dalyje (dangaus fone) projektuojamas LED apšvietimas, kuriame vaizduojama žvaigždžių alegorija. Apatinėje sparno dalyje planuojame panaudoti daugiau žemės ir vandens įvaizdžių. Pastato viduje siekiame atverti erdves ir jas projektuoti skaidrias, peršviečiamas bei permatomas. Žmogus, esantis pastato viduje, turėtų pamatyti oro uosto dinamiką, lėktuvų judėjimą.
Kaip VIP terminalo su konferencijų centru projektavimo patirtis prisidėjo prie šio projekto?
VIP terminalo su konferencijų centru patirtis labai padėjo šio terminalo projektavimui, nes tai lyg ir naujas objektas, bet jų funkcijos panašios. Reikėjo labai daug peržiūrėti pasaulinės literatūros ir nagrinėti gyvai besilankant kitų šalių oro uostuose.
Projektuojant VIP terminalą su konferencijų centru norėjosi sukurti kažką naujo, bet tuo pačiu ir išlaikyti funkcionalų oro uosto išplanavimą – terminalas turi būti patogus žmonėms. Tie patys reikalavimai keliami ir naujai projektuojamam išvykimo terminalui.
Kaip, jūsų manymu, atrodys ateities oro uostai? Kokias pasaulines tendencijas, kurias galima būtų pritaikyti mūsų oro uostuose, galite išskirti?
Ateities oro uostai artės prie žmogaus ir paprastesnio jų judėjimo poreikių. Tuo pačiu ir keleivio patirtis oro uoste bus aiškesnė, paprastesnė, racionalesnė. Visa tai bus pasiekta dėl tobulėjančių technologijų. Stengsimės visa tai pasiekti dabar statomame Vilniaus oro uosto išvykimo terminale.
Lietuvos oro uostų inf.
Architektūra. Interjeras
2025-05-12 15:24
Garsus kraštovaizdžio architektūros profesorius šį pavasarį lankosi Lietuvoje ir dėsto Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Kraštovaizdžio architektūros magistrantams. R. Holden šypsosi dalindamasis, kad jo pagrindinis tikslas – padėti studentams pamatyti galimybes: „Kraštovaizdži...
2025-05-09 09:48
Prieškambaris dažnai yra mažiausia namų erdvė, tačiau joje turi tilpti, ko gero, daugiausia įvairių daiktų. Šis iššūkis nesvetimas ir Lietuvos gyventojams: trečdalis gyventojų teigia, kad jų prieškambariai stokoja vietos daiktams laikyti ir yra nepraktiški, o juk ši erdvė – priešingai – turėtų būti ...
2025-05-07 15:06
Vilniuje permainų sulauks dar viena mokykla – planuojama iš esmės atnaujinti VGTU inžinerijos licėjaus pradinio ugdymo padalinį, esantį Nemenčinės pl. 16. Vilniaus miesto savivaldybės užsakymu projektą plėtojančios Vilniaus vystymo kompanijos organizuotame architektūrinio projekto konkurse dalyvauja...
2025-05-07 09:34
Interjero dizaino žurnaluose ir portaluose dažnai matome įspūdingus vonios kambarių projektus ar jų vizualizacijas. Jie neretai kuriami pagal tuo metu vyraujančias tendencijas. Deja, ne visos jos atlaiko laiko išbandymus ir po kelerių metų vonios kambarys gali tapti estetiškai ir technologiškai pase...
2025-05-02 10:23
Vilniaus Užupio rajonas per tris dešimtmečius iš apleistos teritorijos virto į vieną iš vos keturių prestižinių lokacijų sostinėje. Architektas ir urbanistas Tadas Jonauskis atskleidė penkias priežastis, kodėl šiandien čia norėtų gyventi daugelis.
2025-04-30 09:06
Aplinkos ministras patvirtino teisės akto pataisas, leisiančias valstybės paramai taikyti didesnius fiksuotus įkainius renovuojant kultūros paveldui priklausančius pastatus.
2025-04-23 10:46
Šiuolaikiniai miestai vis dažniau atsiduria kryžkelėje, kurioje svarbu rasti balansą tarp architektūrinio paveldo išsaugojimo ir neišvengiamos plėtros. Vilnius – ne išimtis. Šiandien šalies sostinė plečiasi sparčiau nei bet kada anksčiau, tačiau tuo pat metu susiduria su vienu esminiu klausimu: kaip...
2025-04-22 07:51
Naujo lygmens inovacija statyboje bei interjero dizaino srityje – WAYNERR® kolageninės plokštės – sukurtos iš 100 proc. natūralaus kolageno. Ši medžiaga suteikia produktui unikalių akustikos, termoizoliacijos ir natūralaus kondicionavimo savybių, kurios teigiamai veikia gyvenamąją aplinką.
2025-04-18 12:39
Ar balkonas vis dar yra pamiršta erdvė Lietuvos gyventojų namuose? Naujausia apklausa rodo, kad nemaža dalis namų ūkių balkoną pirmiausia naudoja skalbiniams džiovinti (31 proc.) arba daiktams laikyti (24 proc.). Vis dėlto beveik pusė gyventojų šią erdvę išnaudoja laisvalaikio veikloms – pavyzdžiui,...
2025-04-15 10:48
Statistika rodo, kad reikšminga dalis vagysčių ir kitų su turtu susijusių incidentų įvyksta ne dėl apsaugos priemonių stokos, o dėl jų netinkamo naudojimo. Remiantis naujausiais duomenimis, net iki 15 proc. vagysčių įvyksta todėl, kad signalizacija nebuvo įjungta arba jos įranga buvo pasenusi, nevei...
2025-04-11 05:48
Baigėsi Aplinkos ministerijos ir Kultūros ministerijos organizuojamų Nacionalinių architektūros apdovanojimų (NAA) paraiškų rinkimo etapas, konkursui šiemet pateikti 125 darbai.
2025-04-02 16:12
Dar senelių statytame name šiuo metu gyvena net šešių asmenų šeima – mama Vaida, tėtis Egidijus ir keturi jų sūnūs – nuo trejų iki keturiolikos metų amžiaus, o jų miegamasis įrengtas palėpėje. Broliai dalinasi vienu kambariu, kuriame kiekvienas nori kuo daugiau erdvės sau bei asmeniniams pomėgiams. ...
2025-04-02 13:19
JUNG pristato naują inovatyvų produktą, skirtą išmaniesiems namams: belaidžius „Matter" mygtukus. Didžiausias šių mygtukų privalumas – galimybė valdyti skirtingus įrenginius, suderinamus su „Matter" standartu, nepriklausomai nuo gamintojo ekosistemos. Tai suteikia galimybę kurti ypatingai lanksčius ...
2025-04-01 15:24
Lietuvos oro uostai (LTOU) skelbia visas gautas ir konkurso pateikimo reikalavimus atitikusias architektūrines idėjas būsimam Vilniaus oro uosto atvykimo terminalui. Pateikimo reikalavimus atitiko viso 11 idėjų, jos vėliau bus vertinamos specialios tarptautinės komisijos, kurioje dalyvaus tiek oro u...
2025-04-01 11:23
Darbe dauguma mūsų praleidžiame didžiąją dalį dienos laiko, bet kai darbo aplinka – nepatogi ir chaotiška, kyla noras pokyčiams. Būtent su tokia situacija susidūrė ir nedidelio biuro šeimininkės Indrė ir Eglė. Dviems kolegėms norėjosi daugiau tvarkos ir jaukumo, kad kasdienė darbo aplinka taptų ne t...
2025-03-31 09:16
Šį pavasarį įvyks jau 19-oji Venecijos achitektūros bienalė – La Biennale di Venezia. Lietuvos paviljono kuratorius joje – Gintaras Balčytis, o komisarė – Jūratė Tutlytė. Projektą vykdo Lietuvos architektų sąjunga.
2025-03-28 16:41
Apšvietimas namuose – ne tik būtinas funkcionalumas, bet ir svarbi interjero detalė, kurianti atmosferą, daranti įtaką emocijoms bei gyvenimo kokybei. Šiuolaikinės technologijos leidžia sujungti funkcionalumą, estetiką ir energijos taupymą, o modernūs sprendimai suteikia galimybę kiekvienam pritaiky...
2025-03-28 10:17
Atviros centralizuotos muziejinių vertybių saugyklos su kompetencijų centru architektūrinio projekto konkursui pateikti devyni projektai. Pagal konkurso sąlygas šis modernus pastatas turi iškilti Lietuvos etnografijos muziejaus teritorijoje Rumšiškėse. Minimalus bendrasis pastato plotas – 13 600 kva...
2025-03-27 09:22
Bohemijos bravoras, pastatytas Klaipėdos centre daugiau nei prieš šimtą metų, prikeltas naujam gyvenimui. Užbaigus rekonstrukciją, pastatų kompleksas pritaikytas naujoms funkcijoms – laukiama komercinės paskirties patalpų nuomininkų.
2025-03-26 14:39
Kovo viduryje Slovakijoje įvyko tarptautinė konferencija, skirta aptarti kultūros paveldo objektų ir istorinių statinių prevencinės priežiūros klausimus. Lietuvai joje atstovavo Kultūros infrastruktūros centro Kultūros paveldo objektų konsultavimo ir priežiūros grupės „FIXUS Mobilis“ darbuotojai: g...