Kuo ypatingas naujojo Vilniaus oro uosto išvykimo terminalo projektas?

Šio projekto metu reikėjo nesustabdyti įprasto mūsų oro uosto darbo ir suprojektuoti tokį išvykimo terminalą, kuris funkcionuotų ir padėtų ateities oro uosto plėtrai. Lengviausia yra statyti, projektuoti, kai turi švarų lapą, švarų lauką – tuomet statai naują oro uostą ir niekas niekam netrukdo. Mūsų oro uostas (senosios dalys) buvo statytas ir projektuotas priešinga linkme nei yra statomi visi pasaulio oro uostai. Turiu galvoje tai, kad anuomet oro uostas buvo plečiamas į aerodromo pusę, į perono gilumą. Noras buvo Vilniaus oro uostą „pasukti“, kad lėktuvai stovėtų priešais oro uosto pastatą. Projekto metu nuolat diskutavome kaip būtų galima palikti dalį senojo oro uosto pastato, sujungiant su naująja pastato dalimi.

Suprasdamas konstruktorių darbą, siekiu, kad konstrukciniai ir inžineriniai sprendimai būtų paprasti, aiškūs, jų nereikėtų uždenginėti ir slėpti. Tuo pačiu siekiu, kad pats pastatas būtų patogus funkcine prasme bei paprastas diegiant moderniausias technologijas. Svarbu ir tai, kad mano noras nuo pat pradžių buvo parodyti visų prie projekto įgyvendinimo prisidedančių žmonių darbą, o tų žmonių buvo ir yra tikrai daug. Šis projektas mūsų komandai buvo tikrai išskirtinis.

Kiek darbo valandų buvo praleista prie šio projekto, kokia komanda dirbo?

Darbo valandų šiam projektui mes neskaičiuojame. Buvo įdėta daug darbo ir labai daug laiko, juokauju, kad net ir sapnuodavau tą naują oro uosto „veidą“, pastatų jungtis, erdves. Mūsų komanda buvo gana didelė – prie vadovavimo prisidėjo Giedrė Kličienė, o architektūrinius sprendimus detalizuoti padėjo Ernesta Skukauskienė ir Aušrinė Bredulytė. Skaičiuojame, kad su konstruktoriais mūsų komandą sudarė apie 20 žmonių.

Dirbant su šiuo projektu džiugina itin geras ryšys, partnerystė su oro uostų specialistais, kurie padėjo suprasti ir išspręsti funkcinius ryšius. Reikia suprasti, kad oro uosto terminalas nėra įprastas komercinis pastatas, tai yra visiškai kitoks konceptas ir idėja.

Kokia dabartinė Vilniaus oro uosto situacija architektūriniu požiūriu?

Buvę Vilniaus oro uosto architektai Gintautas Telksnys, Algimantas Alekna ir Leonardas Vaitys, kurie dirbo prie esamų terminalų projekto, norėjo, kad iš viršaus pastatas atrodytų kaip vabalas. Gal tai ir gražu architektūrine prasme, bet tai mažina mūsų galimybes oro uosto transformacijai, funkcijos išplėtimui. Reikia remtis pasauliniais pavyzdžiais, kuriuose viskas yra pritaikyta žmogui, jam atveriamos plačios ir didelės erdvės bei paliekamos galimybės ateities technologijoms, kurios nuolat kinta, tobulėja.

Todėl naujasis terminalas yra suprojektuotas taip, kad būtų galima pritaikyti būtent naujausias technologijas. Padarytos didelės erdvės bagažo rūšiavimui, platesnės erdvės ir saugumo patikrai, kuri bus antrame aukšte. Bus diegiamos technologijos, kad pats keleivis galėtų užregistruoti savo bagažą – oro uosto funkcijos plėtojamos savarankiškumo, savitarnos principu.

Ką architektūriniu požiūriu reiškia modulinė plėtra?

Tai reiškia, kad mes turime tam tikrus elementus, kuriuos galime vystyti, transformuoti ir diegti į esamą oro uosto technologiją neužkertant kelių tolesnei plėtrai. Pasakyčiau net kitaip – šis principas įgalina dėlioti pastatus kaip technologinius modulius, sukuriant pagrindą ateities plėtrai.

Pakalbėkime apie architektūrinius sprendimus. Kokie svarbiausi architektūriniai sprendimai buvo panaudoti projektuojant tiek išorę, tiek vidų?

Mūsų terminalas yra tik pradžia, nes ir senuosius terminalus ateityje reikės perstatyti, pakeisti bei įtraukti į bendrą oro uosto vaizdą. Pagrindiniu naujojo išvykimo terminalo pastato vizijos elementu pasirinkau sparno simboliką.

Sparnas čia yra kaip jungiantysis elementas, kuris jungia dangų, žemę ir vandenį. Viršutinėje pastato fasado dalyje (dangaus fone) projektuojamas LED apšvietimas, kuriame vaizduojama žvaigždžių alegorija. Apatinėje sparno dalyje planuojame panaudoti daugiau žemės ir vandens įvaizdžių. Pastato viduje siekiame atverti erdves ir jas projektuoti skaidrias, peršviečiamas bei permatomas. Žmogus, esantis pastato viduje, turėtų pamatyti oro uosto dinamiką, lėktuvų judėjimą.

Kaip VIP terminalo su konferencijų centru projektavimo patirtis prisidėjo prie šio projekto?

VIP terminalo su konferencijų centru patirtis labai padėjo šio terminalo projektavimui, nes tai lyg ir naujas objektas, bet jų funkcijos panašios. Reikėjo labai daug peržiūrėti pasaulinės literatūros ir nagrinėti gyvai besilankant kitų šalių oro uostuose.

Projektuojant VIP terminalą su konferencijų centru norėjosi sukurti kažką naujo, bet tuo pačiu ir išlaikyti funkcionalų oro uosto išplanavimą – terminalas turi būti patogus žmonėms. Tie patys reikalavimai keliami ir naujai projektuojamam išvykimo terminalui.

Kaip, jūsų manymu, atrodys ateities oro uostai? Kokias pasaulines tendencijas, kurias galima būtų pritaikyti mūsų oro uostuose, galite išskirti?

Ateities oro uostai artės prie žmogaus ir paprastesnio jų judėjimo poreikių. Tuo pačiu ir keleivio patirtis oro uoste bus aiškesnė, paprastesnė, racionalesnė. Visa tai bus pasiekta dėl tobulėjančių technologijų. Stengsimės visa tai pasiekti dabar statomame Vilniaus oro uosto išvykimo terminale. 

Lietuvos oro uostų inf.