„Visuomet siekėme šį dar prieš du dešimtmečius pradėtą projektą plėtoti visapusiškai atsižvelgdami į jo unikalią aplinką ir istoriją. Taigi visiems sprendiniams keliame aukščiausius statybų, urbanistinės ir architektūrinės kokybės reikalavimus. Gautas statybos leidimas yra reikšmingas žingsnis vykdant projektą, kuris bus organiška ir integrali sostinės senamiesčio dalis", – teigia pranešime cituojamas Gediminas Mickėnas, bendrovės „Rewo" vadovas.

Anot jo, sklypo užstatymo sprendiniai yra paremti istoriniais, archeologiniais, dendrologiniais, architektūriniais, konstrukciniais, technologiniais ir kitais tyrimais. Suprojektuotų antžeminių statinių plotas yra kone dvigubai mažesnis negu leidžiama pagal detalųjį planą – tūriai susmulkinti siekiant užtikrinti natūralios šviesos prašviečiamumą gretimiems pastatams.

Urbanistinė riba tarp senamiesčio kiemų ir sodybų stiliaus užstatymo

Vienas projekto autorių, architektas Lukas Rekevičius pažymi, kad visų pirma šių pastatų architektūra yra tikras įvykis: architektų kūrybinė komanda ieškojo būdo į Senamiesčio audinį įterpti nedidelius, mandagius, kontekstualius, kokybiškus – ir visiškai šiuolaikinius – pastatus. Regis, tai puikiai pavyko, sako pranešime cituojamas architektas. Sėkmės receptas – ilgas ir nuoseklus darbus bei begalė įvairiausių tyrimų ir studijų, kurių kiekviena formavo sprendinius.

Studijos „Aketuri architektai“ vizualizacija

Anot architekto, vienas didžiausių šios vietos išskirtinumų yra urbanistinis. Kaip tik šioje zonoje Vilniaus Senamiestis pradeda transformuotis: iš perimetrinės užstatymo struktūros palaipsniui pereinama prie atskirų pastatų ir net sodybinio tipo užstatymo. Į tai atsižvelgta kuriant projekto sprendinius – projekto tūriai išlaiko perimetrą palei sklypo ribas, tačiau taip pat pradeda smulkėti ir nubyrėti į Bokšto gatvės pusėje esančio šlaito pusę. Sprendiniai sujungia kuriamą erdvę vizualiniais ryšiais su ikoniška Bastėja ir anapus Vilnelės plytinčiomis Užupio panoramomis.

Bastėja, kaip artimiausia ir itin išskirtinė projekto gretimybė, įkvėpė ir šio projekto išraišką – plytiniai tūriai, kurių tarsi nubyrėjusiuose kampuose įrengiami paslėpti langai, yra tiesioginis galvos nulenkimas senajam Barbakanui. Nauji tūriai pagal detalųjį planą yra komponuojami tik tose vietose, kur jų buvimas įrodytas tyrimais, arba minimas istoriniuose šaltiniuose. „Pavyzdžiui, arčiausiai gatvės esantis naujas korpusas yra pasiūlytas todėl, kad istoriniuose metraščiuose minima toje vietoje sode buvus mūrinį bravorą", – priduria L. Rekevičius.

Studijos „Aketuri architektai“ vizualizacija

Du dešimtmečius brendęs projektas

Bendrovės „Rewo" valdoma įmonė projektą sostinės Bokšto gatvėje įsigijo 2024 metais su detaliuoju planu ir patvirtintais projektiniais pasiūlymais. „Rewo" vadovas G. Mickėnas pabrėžia, kad projektas buvo vykdomas itin nuosekliai, kruopščiai atliekant daugybę tyrimų, vertinimo ir derinimo procedūrų.

Senieji sklypo savininkai projektą ėmė plėtoti dar 2005 m., pradėję nuo žvalgomųjų archeologinių tyrinėjimų, architektūrinių tyrimų ir kitų sklypo užstatymo galimybes lemiančių tyrimų / vertinimų. Teritorijos detalusis planas pradėtas rengti 2011 m., jis patvirtintas 2014 metais. Projektiniams pasiūlymams pritarta 2019 metais.

Studijos „Aketuri architektai“ vizualizacija

Projektas nuo pat jo vystymo pradžios buvo viešinamas ir pristatomas visuomenei, visas suinteresuotas šalis įtraukiant į projekto rengimo procesą. Projektas yra gavęs Lietuvos architektų rūmų Vilniaus regioninės architektų tarybos, o detalusis planas - Vilniaus miesto nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos pritarimus. Atliktas planuojamų sprendinių poveikio pasaulio paveldo vertybių išskirtinei visuotinei vertei įvertinimas. Parengtas kultūros paveldo objekto individualus apsaugos reglamentas.