Darnios miestų plėtros ir statybų bendrovės „YIT Lietuva“ generalinis direktorius Kęstutis Vanagas įsitikinęs, kad tvaresni ir aplinkai draugiški statiniai gali žymiai sumažinti poveikį klimato kaitai ir užtikrinti patogesnį bei taupesnį žmonių gyvenimą juose.

„Pastatai ir jų statyba neišvengiamai turės tapti vis tvaresni. Kuo sparčiau nekilnojamojo turto vystytojai ir visas statybų sektorius žengs žaliąja kryptimi, tuo reikšmingiau prisidės prie klimato balanso atstatymo. Reikia peržiūrėti statybų procesus, naudojamas medžiagas, taikomus metodus ir ieškoti racionaliausių bei tvariausių sprendimų“, – tvirtina K.Vanagas. Taip statybų sektorius, jo įsitikinimu, gali padėti pasiekti Paryžiaus susitarimo ir Europos Žaliojo kurso iškeltus CO₂ emisijos mažinimo tikslus, kurie tampa vis ambicingesni. Praėjusių metų pabaigoje Europos Vadovų Taryba patvirtino naują išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslą. Siekiama ne vėliau kaip 2030 m. grynąjį šiltnamio dujų efektą ES valstybėse sumažinti ne mažiau kaip 55 proc., lyginant su 1990 m. Iki 2050 m. ES sieks užtikrinti, kad į aplinką būtų išmetama ne daugiau CO₂, nei absorbuojama.

Dėmesys ir projektuojant ir eksploatuojant

Didelis dėmesys turi būti skiriamas ne tik statybos darbų procesui, bet ir pastatų tvarumui bei aplinkai draugiškai jų eksploatacijai. Būtent pastato eksploatacijos metu išsiskiria didžioji CO₂ emisijos dalis. Suskaičiuota, kad 4 tūkst. kv. m ploto pastatas, įskaitant statybų ir eksploatacijos CO₂ pėdsaką, iš viso į aplinką per metus išskiria maždaug 14,2 tūkst. tonų šiltnamio dujų. 85 proc. šio kiekio išsiskiria pastatą eksploatuojant, 13 proc. emisijos tenka statybinių medžiagų gamybai ir tiekimui į statybos aikštelę ir vos 2 proc. – pačiam statybos darbų etapui.

„YIT Lietuva“ nuotr. 

„Tad jau projektuojant ir statant pastatus, svarbu galvoti, kokia bus jų eksploatacija. Kuo daugiau dėmesio projektavimo metu skiriama tvarioms būsimo pastato medžiagoms ir naudojamai įrangai, tuo labiau galima sumažinti jo poveikį aplinkai“, – sako „YIT Lietuva“ vadovas.

Plėtojant gyvenamuosius namus, verslo centrus ir kitus pastatus, didelis dėmesys skiriamas jų energiniam efektyvumui, pažangioms šildymo, vėdinimo ir vėsinimo sistemoms bei kitiems „žaliesiems“ sprendimams. Ne mažiau svarbu statybai naudoti medžiagas, kurias gaminant, išskiria mažiau CO₂ bei sunaudojama mažiau energijos. Tad vis dažniau pasirenkamos tvaresnės medžiagos, pavyzdžiui, mediena, kurios apdirbimo technologijos yra reikšmingai patobulėjusios, ji palieka mažesnį CO₂ pėdsaką, nei daugelis kitų statybinių medžiagų, ir gali būti panaudojama ilgaamžėms statinių konstrukcijoms arba apdailai.

Užsibrėžė perpus sumažinti CO₂ pėdsaką

Bendrovė „YIT Lietuva“, kartu su visa korporacija YIT, teigiamų pokyčių siekia pradėdami nuo savęs. Grupė užsibrėžė tikslą savo veiklos CO₂ emisiją iki 2030 m. sumažinti mažiausiai perpus. „Sekdami korporacijos YIT pavyzdžiu, bendrovėje „YIT Lietuva“ taip pat išsikėlėme tikslą visuose savo vystomuose projektuose per dešimtmetį CO₂ emisiją sumažinti perpus. Jau 2020 m. pradžioje pradėjome skaičiuoti ir vertinti savo vystomų projektų CO₂ pėdsaką ir siekiame jį mažinti“, – teigia K.Vanagas. Pasak jo, pirmiausiai svarbu įsivertinti, kiek šiltnamio dujų išmetama į atmosferą, statant bei eksploatuojant naujus pastatus, ir kuriems procesams tenka didžiausia emisijų dalis. Turint tikslius skaičius, bus aišku, kiek ir kokius sprendimus reikia taikyti siekiant užsibrėžtų tikslų.

Įgyvendinant visus bendrovės „YIT Lietuva“ būsto projektus, jau dabar atliekamas ne tik pastato statybų, bet ir būsimos eksploatacijos sukeliamos CO₂ emisijos įvertinimas. Tokie skaičiavimai taip pat numatyti atlikti ir statant komercinės paskirties pastatus bei įgyvendinant infrastruktūros projektus. Tam rengiamos metodologijos ir atliekami bandomieji skaičiavimai.

CO₂ emisijos skaičiavimai atliekami trijuose projekto etapuose – statinį planuojant, projektuojant ir vykdant statybos darbus. Tokiems skaičiavimams pirmiausia reikalinga tam tikra pirminė informacija: pastato paskirtis, aukštingumas, numatomi architektūriniai, konstrukciniai ir inžineriniai sprendimai. Tuomet atliekami detalūs skaičiavimai, naudojant specialius skaitmeninės statybos modelius. O skaičiavimams užbaigti reikalinga energinio modeliavimo informacija: prognozuojamos metinės pastato elektros bei šilumos energijos sąnaudos. Šis etapas kol kas yra sudėtingiausias“, – pasakoja K.Vanagas.

Bendrovės vadovo teigimu, norint atlikti tokius skaičiavimus, reikalingos papildomos kompetencijos, kurių vis dažniau prireiks ateityje, – tai ne tik inžinerinės žinios, bet ir duomenų analizės įgūdžiai, geras BIM modelių ir CO₂ skaičiavimo metodologijų išmanymas. Įmonės darbuotojai tam jau dabar yra specialiai rengiami.

Sprendimai keičia aplinką jau šiandien

Siekdama išsikeltų tikslų, „YIT Lietuva“ jau taiko įvairias priemones: naudoja tik žaliąją energiją, perdirba ir pakartotinai naudoja seną asfaltą, vystomuose projektuose ir savo biuruose diegia energiją taupančius bei išmaniuosius apšvietimo valdymo sprendimus, statybvietėms apšviesti naudoja tik žemos įtampos energiją.

„Nuosekliai siekiame įvertinti savo poveikį aplinkai ir jį mažinti. Netrukus planuojame plėsti šiukšlių rūšiavimą objektuose ir mokyti savo darbuotojus, kaip tai daryti tinkamai“, – artimiausias veiklas pristato įmonės vadovas.

Pirmiausiai CO₂ emisiją siekiama mažinti, ieškant efektyvesnių projektinių sprendinių, kurie emisijos kiekį lemia tolimesniuose projekto įgyvendinimo etapuose. Taip pat ieškoma galimybių naudoti mažesnę emisiją sukeliančias medžiagas. Skaičiavimai rodo, kad didžiausia dalis pastato CO₂ emisijos tenka statybinėms medžiagoms, kurioms pagaminti sunaudojama daug energijos ir tenka iki 35 proc. visų statybinių medžiagų sukeltos CO₂ emisijos – tai betonas, armatūra ir kitos metalo konstrukcijos.

„Esame atlikę jau dešimties objektų CO₂ emisijos skaičiavimus ir neketiname sustoti. Mūsų siekis – savo pavyzdžiu skatinti tvaresnes praktikas visame sektoriuje. Esu tikras, kad mūsų pastangos per artimiausius metų duos apčiuopiamų rezultatų”, – teigia K.Vanagas.