Žalieji stogai – dirba žolynų darbą ir kelia jūsų NT vertę
Svarbiausia stogo, kaip konstrukcinio elemento paskirtis – apsaugoti nuo atmosferos poveikio: vėjo, lietaus, sniego, saulės. A. Kublickas teigė, jog statybos produktai turėtų būti ekologiški, neteršti gamtos. Stogas visų pirma turi atitikti priešgaisrinius ir garso izoliacijos reikalavimus. Tik tada galima galvoti apie tai, ką dar ant jo įrengti. A. Kublickas pabrėžė, jog reikia atkreipti dėmesį, kad statybos produktai tarpusavyje nesąveikautų dėl savo cheminės sudėties.
„Problemos dažniausiai kyla, kai įrengiant ar projektuojant stogus nesilaikoma elementariausio statybos reglamento „Stogų projektavimas“ reikalavimų. Turėtų būti įrengta garo izoliacija, termoizoliacija, nuolydžio formavimo sluoksnis, vėjo izoliacija, vandens slėgį izoliuojantis sluoksnis, apsauginės hidroizoliacinės stogo dangos. Jei produktai yra sertifikuoti, šių sluoksnių gali būti ir mažiau“, – sakė A. Kublickas.
Stogo danga žaliam stogui – su pesticidais
Antrojoje seminaro dalyje bendrovės „TechnoNICOL“ vyr. specialistė Donata Tomchuk pristatė, kokius stogus leidžia įrengti šiuolaikinės priemonės bei gamybos technologijos.
Ji pabrėžė, jog „TechnoNICOL“ stengiasi, kad ir gaminant stogo dangas ir vėliau klientams jas naudojant būtų kuo mažiau kenkiama aplinkai.
Skandinavijoje galime pastebėti daug trobų apželdintais stogais, tačiau šiandien jau sukurta šiuolaikinių priemonių, kaip apsaugoti ir hidroizoliacinę dangą, ir turėti žalią stogą. Asociatyvi Pixabay.com nuotr.
Bendrovės gaminiai remiasi tradicine bitumine hidroizoliacine stogo danga. Ant šios dangos tinka įrengti apželdintus stogus. „Pasaulyje vyksta urbanizacija, mes keliamės į miestus. Užimame kažkokią gamtos dalį ir toje vietoje pastatome pastatą. Tačiau yra galimybė atiduoti gamtai tai, ką mes iš gamtos paėme – ant pastato įrengti žaliąjį stogą. Europoje šiandien žaliais stogais lyderiauja Vokietija – ten apie dešimtadalis visų stogų yra apželdinti“, – sakė seminaro pranešėja.
Vis tik bitumas (pagrindinė bituminio stogo sudedamoji dalis) – organinė medžiaga, todėl ilgainiui augalų šaknys gali pro ją prasiskverbti. Tai padariusios jos auga gilyn, gali pažesiti ir hidroizoliacinį sluoksnį.
Kad to nenutiktų, bendrovė „TechnoNICOL“ teigia sukūrusi dangą, pro kurią augalų šaknys neprasiskverbia.
„Į bituminį sluoksnį įdėta specialių priedų, dėl kurių šaknys pro jį nepraauga. Pasiekęs bituminę dangą augalas čia sutinka sau „neskanią“ terpę, kurioje nenori augti“, – kalbėjo Donata Tomchuk. Vis tik vėliau, po klausytojų klausimų, paaiškėjo, jog šis priedas – tai pesticidai. Specialistė tvirtino, kad į sluoksnį įdėta neagresyvių pesticidų, kurie augalų nežudo ir jiems nekenkia. Tačiau klausytojai replikavo, jog tuomet ant stogo „pomidorų ir agurkų jau nebeužauginsi“.
Danga ir tiems, kurie augalų negali pakęsti
D. Tomchuk teigė, jog žalieji stogai yra netgi ilgaamžiškesni, nei įprasti stogai, nes juos saugo papildomas augalų ir grunto sluoksnis.„Skaičiavimais paremta, jog tokia danga tarnauja vidutiniškai 40 metų“, – sakė pranešėja. Be naudos gamtai ir akiai, egzistuoja ir ekonominė nauda – paskaičiuota, jog nekilnojamo turto, ant kurio įrengtas žaliasis stogas, vertė išauga 7 proc. Negana to, išauga ir aplinkinių namų vertė – mat jie gauna progą grožėtis kaimyno sukurtu stogu. Taip pat sumažėja išlaidos būsto kondicionavimui, šildymui, patalpų oro drėkinimui ar džiovinimui – visas šias funkcijas atlieka stogas.
Bendrovė sukūrė dangą, apsaugančią stogą nuo augalų žėlimo. Asociatyvi Pixabay.com nuotr.
„Sulaukiame klausimų: ant kokios konstrukcijos galima įrengti tokį stogą? Atsakome – praktiškai ant bet kokios konstrukcijos, kuri turi pakankamą atsparumą apkrovai, taip pat – didesnį nei 2 proc. nuolydį“, – paaiškina D. Tomchuk.
Vis tik ši bendrovė yra pagaminusi ir specialią dangą žalumynų nekenčiantiems gyventojams. Bituminė danga, padengta vario dulkėmis, neleidžia ant jo augti samanoms, berželiams, kitiems augalams. Ji skirta būstams, esantiems drėgnoje teritorijoje, miškingose vietovėse. Kadangi samanos ilgainiui ardo stogą, ši danga neleidžia joms augti, o vario dulkės suteikia gražų atspalvį.
Stogas, dirbantis žolynu
Dar vienas „TechnoNICOL“ gaminys – danga, gryninanti urbanizuotų vietovių orą.
„Lietuvoje oras geras, tačiau rodikliai priklauso nuo šalia esančių intensyvių srautų gatvių, gamyklų, reljefo (pavyzdžiui, slėnių). Pavyzdžiui, Vilniuje, tam tikri rajonai teršiami labiau“, – aiškino bendrovės vyr. specialistė.
„TechnoNICOL“ gamina dangą, padegtą titano dioksidu – ši žaliava sulaiko azoto oksidą ir kitus oro teršalus. Vėliau, veikiant ultravioletiniams spinduliams, teršalai suskaidomi ir pasišalina nuo stogo lyjant lietui.
Skardinė stogo danga su 50 metų garantija
„Ši danga gali skaidyti ne tik išmetamąsias dujas, tačiau ir organines atliekas, patenkančias ant stogo. 1000 kv. metrų šios stogo dango turi tokį pat poveikį poveikį, kokį turėtų 1200 kvadratinių metrų žolyno“, – sakė D. Tomchuk. Ji pridūrė, jog ši danga taip ilgaamžiškesnė, nei įprasta bituminė stogo danga.Paskutinė į rinką bežengianti naujovė – balti stogai.
Baltos spalvos danga taip pat turi sudėtyje titano dioksido – ši medžiaga padeda išlaikyti stogą švarų ir atsparų nešvarumams. Kadangi balta danga neįkaista, būstai baltais stogais gali sumažinti išlaidas kondicionavimui.