Žaliųjų viešųjų pirkimų dalyviai pasigenda didesnės žaliųjų produktų pasiūlos

Tiek pirkimų vykdytojai, tiek tiekėjai, dalijasi Aplinkos ministerija, nurodo, kad aplinkos apsaugos kriterijus sunku suprasti, trūksta informacijos kaip patikrinti (įrodyti) atitiktį iškeltiems reikalavimams.
Aplinkos apsaugos kriterijus sunku suprasti, trūksta informacijos kaip patikrinti (įrodyti) atitiktį iškeltiems reikalavimams.
Jų nuomone, priemonės, galinčios paskatinti pirkimų vykdytojus didinti žaliųjų viešųjų pirkimų apimtis, apima praktinius patarimus, įrankius, geruosius pavyzdžius, mokymus. Taip pat pirkti žaliai skatintų pigesni žalieji produktai ir didesnė jų pasiūla.
Tiekėjus aktyviau dalyvauti žaliuosiuose viešuosiuose pirkimuose paskatintų informacija apie atitiktį aplinkos apsaugos kriterijams, aplinkos apsaugos vadybos sistemų ir žaliųjų inovacijų diegimo finansinė parama, taip pat artimesnis bendradarbiavimas su pirkimų vykdytojais.
Aplinkos ministerija iki 2022 m. gruodžio mėn. planuoja pagal Europos Komisijos žaliųjų pirkimų kriterijų rekomendacijas atnaujinti patvirtintus prekių ir paslaugų aplinkos apsaugos kriterijus, siekiant juos geriau suderinti su rinkos galimybėmis.
Apklausoje dalyvavo 342 pirkimų vykdytojai ir tiekėjai iš 50 Lietuvos savivaldybių, daugiausiai Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos. Susipažinti su detalia viešosios konsultacijos rezultatų analize galite paspaudę šią nuorodą.Preliminariais duomenimis, skelbiamais Viešųjų pirkimų tarnybos švieslentėje, pernai viešiesiems pirkimams Lietuvoje išleista apie 5,4 mlrd. eurų arba beveik 10 proc. bendrojo vidaus produkto.
Žaliųjų viešųjų pirkimų apimtys per 2021 m. antrąjį pusmetį pasiekė 24,8 proc. ir taip daugiau nei dvigubai viršijo Vyriausybės iškeltą 10 proc. tikslą. 2022 m. ambicijos dar didesnės – ne mažiau kaip 50 proc. viešųjų pirkimų, skaičiuojant pagal vertę, turi tapti žaliaisiais, o nuo 2023 m. žalias turės būti kiekvienas viešasis pirkimas.