Dėl šios priežasties praktikoje šie identifikatoriai neretai painiojami. Neaiškumų gali kilti tiek pildant dokumentus, tiek tikrinant duomenis registruose ar sudarant sutartis. Vis dėlto šių numerių paskirtis skiriasi – vienas labiau susijęs su sklypo vieta ir jo ribomis kadastro žemėlapyje, o kitas naudojamas teisiniam objekto identifikavimui.

Kiekvienam nekilnojamojo turto kadastro objektui, įregistruotam Nekilnojamojo turto kadastre, suteikiamas identifikavimo kodas. Žemės sklypas turi du pagrindinius numerius – kadastro numerį ir unikalų numerį. Abu juos suteikia Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas – valstybės įmonė Registrų centras.

Kadastro numeris – sklypo vietos ir ribų identifikatorius

Kadastro numeris suteikiamas, rašoma NŽT pranešime, formuojant žemės sklypą ir atliekant kadastrinius matavimus. Šis numeris iš esmės veikia kaip sklypo „adresas“ Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, nes pagal jį galima nustatyti, kur konkrečiai sklypas yra ir kokiam teritoriniam vienetui jis priklauso.

Kadastro numeris sudaromas iš trijų dalių ir rašomas formatu XXXX/YYYY:ZZZZ. Pirmieji keturi skaitmenys nurodo kadastro vietovės kodą, kiti keturi – kadastro bloko kodą, o paskutiniai keturi žymi konkretų žemės sklypo numerį tame bloke.

Tokiu būdu numeris tiesiogiai susiejamas su sklypo geografine padėtimi ir jo ribomis. Dėl šios priežasties kadastro numeris dažniausiai naudojamas matininkų dokumentuose, teritorijų planavimo procedūrose, žemėtvarkos bylose ar kitose su žemės sklypų formavimu susijusiose situacijose.

Svarbu žinoti, kad kadastro numeris gali keistis. Jei sklypas padalijamas, sujungiamas su kitu sklypu arba kitaip pertvarkomas, naujai suformuotiems sklypams suteikiami nauji kadastro numeriai, o ankstesnieji tampa archyviniais. Kitaip tariant, šis numeris gali keistis tada, kai keičiasi sklypo fizinės ribos ar struktūra.

Unikalus numeris – teisinis sklypo identifikatorius

Unikalus numeris turi kitokią funkciją. Jis suteikiamas tada, kai žemės sklypas įregistruojamas Nekilnojamojo turto registre, ir yra skirtas teisiniam nekilnojamojo turto objekto identifikavimui.

Šis numeris rašomas formatu XXXX-XXXX-XXXX ir išlieka toks pats visą konkretaus nekilnojamojo turto objekto egzistavimo laiką. Tai reiškia, kad kol žemės sklypas egzistuoja kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, jo unikalus numeris nesikeičia.

Unikalus numeris dažniausiai naudojamas teisiniuose dokumentuose: pirkimo–pardavimo sutartyse, paveldėjimo bylose, teismų sprendimuose, registrų išrašuose ar nustatant mokestinę turto vertę. Šis identifikatorius leidžia tiksliai identifikuoti konkretų nekilnojamojo turto objektą nepriklausomai nuo jo vietos ar techninių duomenų.

Jeigu sklypas padalijamas ar sujungiamas ir nustoja egzistuoti kaip atskiras objektas, tuomet naujai suformuotiems sklypams suteikiami nauji unikalūs numeriai, o ankstesnis numeris tampa archyviniu.

Kaip paprastai atskirti šiuos numerius

Praktikoje kadastro numerį nuo unikalaus numerio galima lengvai atskirti pagal jų užrašymo formą. Kadastro numeris turi pasvirąjį brūkšnį ir dvitaškį, todėl jo struktūra vizualiai sudėtingesnė. Tuo tarpu unikalus numeris sudarytas tik iš skaičių grupių, atskirtų brūkšneliais.

Apibendrinant galima sakyti, kad kadastro numeris daugiau pasako apie žemės sklypo vietą ir jo ribas Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, o unikalus numeris nusako objekto teisinę tapatybę registre. Vienas identifikatorius svarbiausias matavimų ir teritorijų planavimo procesuose, kitas – nuosavybės, sandorių ir teisinių procedūrų kontekste.