Žiedinės ekonomikos pridėtinė vertė, kuriant šiuolaikines kompozitines medžiagas statybai
2019-11-22 07:41
Pasaulyje ekonomika jau daug metų veikia „negalvok – išgauk, gamink, vartok ir išmesk“ principu. Išgaunami gamtos ištekliai naudojami gamybos procese, o gaminiai po tam tikro eksploatavimo laiko tampa atliekomis, kurios kaupiasi sąvartynuose arba mūsų gyvenamoje aplinkoje. Žiedinė ekonomika gali tapti pridėtinę vertę kuriančia ir klimato kaitą mažinančia alternatyva.
Dilatometriniai tyrimai. VGTU Statybos fakulteto Statybinių medžiagų instituto nuotr.
Žiedinė ekonomika yra kaip alternatyva minėtam principui – skatinimas gaminius vartoti kiek galima ilgiau, o pasibaigus jų eksploatavimo laikui, perdirbimas į naują produkciją leidžia gamyboje išvengti atliekų susidarymo, be to, užtikrina gamtos išteklių bei energijos tausojimą. Taip kuriamas teigiamas ekonominis efektas bei saugoma mus supanti aplinka.
Prieš daugelį metų atlikta analizė parodė, kad ES yra priklausoma nuo išteklių, kurie importuojami iš kitų pasaulio valstybių, todėl silpnėja jos ekonominė priklausomybė, kuri tam tikrais atvejais gali peraugti ir į politinius iššūkius.
Statybinių medžiagų instituto mokslininkai dalyvauja tarptautiniuose ir nacionaliniuose projektuose, publikuoja savo mokslo rezultatus pripažintuose tarptautiniuose leidiniuose bei nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu patentuoja išradimus, susijusius su antrinių žaliavų panaudojimu įvairiose kompozitinėse statybinėse medžiagose. Aukšto lygio tyrimams atlikti Statybinių medžiagų institute naudojama šiuolaikinė įranga, o turima kompetencija leidžia pateikti pagrįstas mokslines išvadas bei rekomendacijas.
Nuotraukoje – Rimvydas STONYS,
VGTU Statybos fakulteto
Statybinių medžiagų instituto direktorius
Efektyvus turimų išteklių naudojimas leis sumažinti šių iššūkių tikimybę. ES, kaip žiedinės ekonomikos lyderė pasaulyje, šioje srityje vykdo plėtrą 3 skirtingomis kryptimis: teisinis reguliavimas, investicijos ir žmogiškojo sąmoningumo didinimas. Kad viskas vyktų tinkamai, rengiamas net 54 veiksmų planas produktų gyvavimo ciklo rato sukūrimui.
Lietuva turėtų skirti svaresnį dėmesį žiedinės ekonomikos strateginiam vystymui bei švietimui. Atlikti tyrimai rodo, kad Lietuvos prioritetai yra atliekų tvarkymo infrastruktūra, energijos vartojimo efektyvumo didinimas ir atsinaujinančios energijos skatinimas.
Didžiausias dėmesys mūsų šalyje skiriamas vartojimo mažinimui (70 proc.), rūšiavimui (66 proc.), naujiems pritaikymo būdams (66 proc.) ir pakartotiniam naudojimui (34 proc.). Kai kuriose srityse Lietuva yra padariusi labai didelę pažangą, pavyzdžiui, 2016 m. „Eurostat“ duomenys rodo, kad Lietuva perdirbo didžiausią kiekį plastikinių pakuočių visoje Europos Sąjungoje – net 74,5 proc.
Tiria galimybes antrines žaliavas panaudoti gaminant statybines medžiagas
Vilniaus Gedimino technikos universiteto Statybos fakulteto Statybinių medžiagų institute vykdomi įvairių atliekų (popieriaus gamybos, plastiko, naftos pramonėje naudoto katalizatoriaus, stiklo perdirbimo pramonėje susidariusio metakaolino, komunalinių atliekų bei biomasės deginimo pelenų, autoklavinio akytojo betono gamybos, odos perdirbimo, polistireninio putplasčio pakavimo taros) tyrimai ir vertinamos galimybės jas naudoti kaip antrines žaliavas įvairių kompozitinių statybinių medžiagų gamyboje, siekiant mažinti cemento ir natūralių užpildų kiekius bei pagerinti esamų medžiagų savybes.
Popieriaus gamybos mastai intensyvėja visame pasaulyje, todėl susidaro vis daugiau atliekų – Europoje apie 11 mln. tonų per metus. Laikant popieriaus gamybos atliekas sąvartynuose, išsiskiriančios metano dujos veikia šiltnamio efekto procesus iki 20 kartų stipriau negu CO2.
Nuotraukoje –
Jurgita MALAIŠKIENĖ,
VGTU Statybos fakulteto Statybinių medžiagų instituto
Kompozitinių medžiagų laboratorijos vyresnioji mokslo darbuotoja
Instituto mokslininkai nustatė, kad popieriaus gamybos atliekos gali būti naudojamos cementiniams mišiniams ruošti, taip iki 10 proc. pagerinant mechanines savybes. Be to, popieriaus gamybos atliekos gali būti naudojamos statybinės keramikos ir termoizoliacinių medžiagų gamyboje, pagerinant tradicinių medžiagų savybes.
Polistireninio putplasčio atliekas siūlo integruoti kaip lengvojo betono užpildą
Plastikas šiuo metu yra viena iš plačiausiai naudojamų dirbtinių medžiagų. Didelės plastiko panaudojimo galimybės lėmė, kad jo atliekų kiekis nuolat auga – 2014 m. Europoje šios atliekos sudarė 59 mln. tonų.
Nuotraukoje –
akustinės sienelės iš polistirenbetonio fragmentas
Instituto mokslininkai plastiko atliekas taip pat bando integruoti į statybos produktų gamybą. Polietilenas yra pati populiariausia plastiko rūšis, dėl savo specifinių savybių, tokių kaip lengvas gamybos procesas bei maža savikaina, ji ypač plačiai naudojama ne tik maisto pramonėje, bet ir daugelyje kitų sričių (medicina, elektronika, transportas ir t.t.).
Mokslininkai rado būdą, kaip, nepabloginant betono savybių, iki 7 proc. smulkaus užpildo pakeisti polietileno atliekomis. Tai leidžia mažinti minėtų atliekų kiekius bei tausoti neatsinaujinančius gamtos išteklius.
Polistireninis putplastis, iš kurio gaminama pakavimo tara buitinių prietaisų ir elektronikos komponentų apsaugai jų transportavimo metu, taip pat yra plastikas.
Nuotraukoje –
Modestas KLIGYS,
VGTU Statybos fakulteto Statybinių medžiagų instituto
Betono technologijų laboratorijos vedėjas
Mokslininkai parinko tinkamas smulkinimo ir paviršiaus apdorojimo technologijas, todėl polistireninio putplasčio pakavimo taros ir polistireninio putplasčio plokščių frezavimo metu susidarančias atliekas jiems pavyko integruoti kaip užpildą lengvojo betono gamybai bei statybinių medžiagų rinkai pasiūlyti skirtingos paskirties gaminius.
Kompleksinis skirtingų antrinių žaliavų poveikis gerina statybinių medžiagų struktūrą ir savybes
Smulkiadispersinėmis tinkamai paruoštomis atliekomis (popieriaus gamybos, panaudoto katalizatoriaus iš naftos pramonės, metakaolino iš stiklo perdirbimo pramonės, komunalinių atliekų deginimo pelenų, autoklavinio akytojo betono gamybos) galima pakeisti dalį cemento formavimo mišiniuose, nebloginant galutinio produkto charakteristikų.
Nuotraukoje –
kompozitiniai gaminiai iš akytojo betono atliekų
Įprastai cementinėse sistemose, turinčiose inertinių priedų, mechaninės charakteristikos mažėja, tačiau priedai, skatinantys cemento hidrataciją ir dalyvaujantys hidratacijos procese, didina medžiagos mechaninį stiprį, ilgalaikiškumą ir cheminį atsparumą. Šiuo metu instituto mokslininkai nagrinėja kompleksinį skirtingų antrinio panaudojimo žaliavų poveikį. Toks kompleksinis panaudojimas pagerina statybinių medžiagų struktūrą ir savybes.
Cementinėse medžiagose pelenai gali būti naudojami kaip užpildas ir žaliava rišikliui
Augantis iššūkis – pasaulyje didėjantis komunalinių atliekų deginimo pelenų kiekis, kuris, kaip prognozuojama, iki 2025 m. išaugs iki 2,2 bln. tonų, nes pastaruoju metu statomos tokio tipo jėgainės.
Atliekų sudėtis, priklausomai nuo šalies ir papročių, skiriasi. Tačiau dažniausiai jas sudaro maistas, plastikas, popierius, metalas, stiklas, tekstilė, keramika. Minėtos medžiagos apdorojamos 850–1100 laipsnių temperatūroje, o šio proceso metu susidaro iki 25 proc. pelenų.
Nuotraukoje –
bandinys su cementu ir 70 proc. pelenų
Institute ir kitose pasaulio mokslinėse įstaigose siekiama komunalinių atliekų deginimo pelenus panaudoti cementinėse medžiagose. Cementinėse medžiagose pelenai gali būti naudojami ir kaip užpildas, ir kaip žaliava rišiklio gamyboje. Taip pat atliekami tyrimai, siekiant šias atliekas panaudoti keramikoje.
Taikant specialias technologijas, sukurtas padidinto atsparumo kaitrai autoklavinis akytasis betonas
Lietuvoje dar 2016 m. bendras gaunamos energijos kiekis iš atsinaujinančių energijos šaltinių sudarė 25,6 proc., kai ES vidurkis siekia vos 17 proc. Kuro rūšis, kuri, planuojama, ateityje Lietuvoje sudarys apie 2/3 visos šalyje pagaminamos energijos iš atsinaujinančių išteklių, yra biomasė. CO2, išsiskyręs deginant tokį kurą, nėra laikomas šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis. Deginant biomasę, joje esančios mineralinės medžiagos nusėda šiluminio įrenginio degimo zonoje arba filtruose. Šių atliekų Lietuvoje susidaro apie 30 tūkst. tonų per metus. Instituto mokslininkai sėkmingai naudojo šiuos pelenus kuriant betono, skirto aplinkos elementams gaminti, sudėtį ir jų gamybos technologiją.
Parengta pagal VGTU Statybos fakulteto Statybinių medžiagų instituto inf. ir nuotr.
VGTU Statybos fakulteto Statybinių medžiagų institutas
Didėjant dirbtinio intelekto (DI) sprendimų poreikiui įvairiuose sektoriuose, vis daugiau dėmesio skiriama ne tik technologinei pažangai, bet ir atsakingam bei tvariam sprendimų diegimui. Atsižvelgiant į šias tendencijas, Kauno technologijos universiteto (KTU) studentų miestelyje statomas Dirbtinio ...
Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Galio Group“ pradėjo statybas buvusioje „Audėjo“ gamyklos teritorijoje Vilniuje. Projektas „Remarco“ bus plėtojamas dviem etapais: pirmasis etapas skirtas komercinės paskirties patalpoms, o antrasis – gyvenamajam kvartalui.
Jau greitai Kaunas turės ne tik stadioną ar mokslo ir inovacijų populiarinimo centrą, bet ir aukščiausio lygio rūmus klasikinei muzikai. Kairiajame Nemuno krante prasidėjo M. K. Čiurlionio koncertų centro statybos – sklype H. ir O. Minkovskių g. 31 jau iškilo segmentinės tvoros, dirba sunkioji techn...
2025-ųjų pabaigoje Vilniuje pradėtas statyti antrasis „Business Garden Vilnius“ etapas žymi naują projekto plėtros fazę. Teritorijoje iškils du nauji biurų korpusai – penkių aukštų, apie 10 tūkst. kv. m, ir septynių aukštų, apie 14 tūkst. kv. m ploto. Projektą planuojama užbaigti 2028 m. pradžioje.
Per pastaruosius kelerius metus Lietuvos būsto rinka patyrė didelių svyravimų, tačiau 2025-ieji tapo kilimo etapu. Pasiūla ir paklausa vėl susibalansavo, o pirkėjai į rinką grįžo ne vien domėtis, bet ir aktyviai sudaryti sandorius. Kokie sprendimai dominavo praėjusiais metais, kas lėmė pirkėjų elgse...
Remiantis CVbankas.lt III ketvirčio darbo rinkos apžvalga, Panevėžyje darbdaviai jau siūlo apie 16 proc. didesnius atlyginimus, nei tikisi kandidatai – šiuo rodikliu miestas lenkia net Kauną. Šiauliuose fiksuojamas tiek atlygio lūkesčių augimas, tiek didėjanti konkurencija dėl specialistų.
Teismas priėmė sprendimą iškelti restruktūrizavimo bylą vienai didžiausių inžinerinės statybos rangos bendrovių Lietuvoje – UAB „Alvora“. Sprendimas priimtas kreditorės mažosios bendrijos „Lucky innovation“ pareiškimu, kuriam pritarė ir pati bendrovė. Restruktūrizavimo byla reiškia, kad „Alvora“ ofi...
2025-ieji metai Vilniuje tapo nekilnojamojo turto rinkos atsigavimo metais. Po prieš tai porą metų trukusio sąstingio, kone dvigubai išaugo butų pardavimai, rinką papildė reikšmingai išaugusi naujų butų pasiūla. Rinkai suaktyvėjus, taip pat augo ir butų kainos, kurios buvo beveik 10 proc. didesnės n...
Nekilnojamojo turto investicijų bendrovė „INVL Baltic Real Estate“ buvusiame „Pramogų banko“, o anksčiau – „Pergalės“ kino teatro pastate atidarys antrąją bendradarbystės erdvę „Talent Garden Vilnius“. Sostinės A. Stulginskio gatvėje esančio pastato pertvarkos darbai startuoja sausį, o nuomininkams ...
Ateinančiais metais Lietuvos nekilnojamojo turto rinka išliks aktyvi. Tam palankias sąlygas sudaro augančios gyventojų pajamos, santykinai švelni mokestinė aplinka bei papildomi pinigų srautai, galintys atsirasti dėl pensijų reformos.
Nuo 2026 m. sausio 1 d. Lietuvoje keičiasi minimalus darbo užmokestis. Nuo šios datos minimalusis valandinis atlygis (MVA) negalės būti mažesnis nei 7,05 Eur, o minimalioji mėnesinė alga (MMA) sieks 1 153 Eur. Svarbu pažymėti, kad tai yra bruto darbo užmokestis, t. y. neatskaičius mokesčių, todėl da...
Vilniuje tęsiantis Nacionalinio stadiono statybomis, šio dešimtmečius laukto objekto užbaigimas artimiausiais metais atrodo itin realus. Nekilnojamojo turto rinkos dalyviai svarsto, kad veikiantis stadionas suteiks impulsą ir stadiono aplinkoje esančiam gyvenamajam būstui ar verslams, tačiau efekto ...
Telekomunikacijų bendrovė „Telia“ Vilniaus pašonėje, Raisteniškėse, pradeda naujo duomenų centro statybas, į kurias investuoja 26 mln. eurų. Planuojama, kad 2027 metų antroje pusėje veiklą pradėsiantis centras verslui atvers galimybę duomenis saugoti itin patikimoje aplinkoje čia pat, Lietuvoje. Tai...
Lietuvos statybininkų asociacija (LSA) kartu su Valstybine darbo inspekcija (VDI) įteikė pirmuosius akreditacijos pažymėjimus keturioms mokymo organizacijoms, kurios nuo šiol galės mokyti statybos sektoriaus darbuotojus ir vertinti jų saugaus darbo kompetencijas pagal naują, Skandinavijos praktika p...
Vilniuje, Spaudos gatvėje, iškilęs 18 aukštų verslo centras „Sky Office“, kurį įgyvendino tvarių miestų plėtros įmonė „YIT Lietuva“, tapo ryškiu šiuolaikinės darnios plėtros pavyzdžiu, kuriame architektūra, inžinerija ir urbanistinis kontekstas veikia kaip vientisa sistema. Administracinės paskirtie...
Vilniaus senamiesčio širdyje – ant Lietuvos nacionalinio dramos teatro (LNDT) stogo – ateinančiais metais sužaliuos unikali erdvė: projektas „Stogo sodas“ apjungs kultūrą, mokslą ir gamtą. Čia akį trauks ne tik Vilniui būdinga natūrali augalija, vizualiai pratęsianti miesto žaliąsias erdves, bet ir ...
Vilniaus daugiafunkciame komplekse kylančio Nacionalinio stadiono pirmojo etapo generalinė rangovė, statybų bendrovė „Naresta“, tampa viena iš reikšmingiausių Vilniaus „Žalgirio“ rėmėjų ir jau šį sezoną savo iniciatyva atnaujins FK „Žalgiris“ namų stadiono pagrindinę ložę. Bendrovės vadovas sako, ka...
Kauno Maironio universitetinės gimnazijos naujoji sporto salė, oficialiai duris atvėrusi spalį, – tai ne tik papildoma sporto infrastruktūra, bet ir architektūrinė jungtis tarp istorinio miesto audinio ir šiuolaikinės funkcijos. Pastatas, iškilęs Gimnazijos g. 3, subtiliai įsilieja į Kauno senamiesč...
Saulės elementų populiarumas tiek tarp verslininkų, tiek tarp privačių gyventojų vis dar didėja – tai greičiausiai auganti atsinaujinančių energijos šaltinių šaka. Tačiau jau eksploatuojamų saulės elementų efektyvumas laikui bėgant dėl įvairių išorės veiksnių paprastai mažėja: tyrimai rodo, kad šie ...
Vilniaus verslo parke „Business Garden Vilnius“ – naujovė, kuri džiugins jaunus sportininkus. Neseniai pastatytame multifunkciniame pastate įsikūrė didžiausia vaikų ir jaunimo sportinio ugdymo organizacija Lietuvoje – Sostinės sporto centras. Nauja 900 kv. m treniruočių bazė jau veikia nuo lapkričio...
Popieriaus gamybos mastai intensyvėja visame pasaulyje, todėl susidaro vis daugiau atliekų – Europoje apie 11 mln. tonų per metus. Laikant popieriaus gamybos atliekas sąvartynuose, išsiskiriančios metano dujos veikia šiltnamio efekto procesus iki 20 kartų stipriau negu CO2.
Polistireninis putplastis, iš kurio gaminama pakavimo tara buitinių prietaisų ir elektronikos komponentų apsaugai jų transportavimo metu, taip pat yra plastikas.
| www.julija.eu