2023 kovo 20 d. pirmadienis, 17:11
Reklama  |  facebook

Žiedinės ekonomikos pridėtinė vertė, kuriant šiuolaikines kompozitines medžiagas statybai Fotogalerija Video

2019-11-22 07:41
Pasaulyje ekonomika jau daug metų veikia „negalvok – išgauk, gamink, vartok ir išmesk“ principu. Išgaunami gamtos ištekliai naudojami gamybos procese, o gaminiai po tam tikro eksploatavimo laiko tampa atliekomis, kurios kaupiasi sąvartynuose arba mūsų gyvenamoje aplinkoje. Žiedinė ekonomika gali tapti pridėtinę vertę kuriančia ir klimato kaitą mažinančia alternatyva.
nuotrauka
Dilatometriniai tyrimai. VGTU Statybos fakulteto Statybinių medžiagų instituto nuotr.


Minimos įmonės
Vilnius Tech Statybinių medžiagų institutas,

Žiedinė ekonomika yra kaip alternatyva minėtam principui – skatinimas gaminius vartoti kiek galima ilgiau, o pasibaigus jų eksploatavimo laikui, perdirbimas į naują produkciją leidžia gamyboje išvengti atliekų susidarymo, be to, užtikrina gamtos išteklių bei energijos tausojimą. Taip kuriamas teigiamas ekonominis efektas bei saugoma mus supanti aplinka.

Prieš daugelį metų atlikta analizė parodė, kad ES yra priklausoma nuo išteklių, kurie importuojami iš kitų pasaulio valstybių, todėl silpnėja jos ekonominė priklausomybė, kuri tam tikrais atvejais gali peraugti ir į politinius iššūkius.

Statybinių medžiagų instituto mokslininkai dalyvauja tarptautiniuose ir nacionaliniuose projektuose, publikuoja savo mokslo rezultatus pripažintuose tarptautiniuose leidiniuose bei nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu patentuoja išradimus, susijusius su antrinių žaliavų panaudojimu įvairiose kompozitinėse statybinėse medžiagose. Aukšto lygio tyrimams atlikti Statybinių medžiagų institute naudojama šiuolaikinė įranga, o turima kompetencija leidžia pateikti pagrįstas mokslines išvadas bei rekomendacijas.
 
Nuotraukoje – Rimvydas STONYS
VGTU Statybos fakulteto 
Statybinių medžiagų instituto direktorius

 

 

Efektyvus turimų išteklių naudojimas leis sumažinti šių iššūkių tikimybę. ES, kaip žiedinės ekonomikos lyderė pasaulyje, šioje srityje vykdo plėtrą 3 skirtingomis kryptimis: teisinis reguliavimas, investicijos ir žmogiškojo sąmoningumo didinimas. Kad viskas vyktų tinkamai, rengiamas net 54 veiksmų planas produktų gyvavimo ciklo rato sukūrimui. 

Lietuva turėtų skirti svaresnį dėmesį žiedinės ekonomikos strateginiam vystymui bei švietimui. Atlikti tyrimai rodo, kad Lietuvos prioritetai yra atliekų tvarkymo infrastruktūra, energijos vartojimo efektyvumo didinimas ir atsinaujinančios energijos skatinimas.
 
Didžiausias dėmesys mūsų šalyje skiriamas vartojimo mažinimui (70 proc.), rūšiavimui (66 proc.), naujiems pritaikymo būdams (66 proc.) ir pakartotiniam naudojimui (34 proc.). Kai kuriose srityse Lietuva yra padariusi labai didelę pažangą, pavyzdžiui, 2016 m. „Eurostat“ duomenys rodo, kad Lietuva perdirbo didžiausią kiekį plastikinių pakuočių visoje Europos Sąjungoje – net 74,5 proc.

Tiria galimybes antrines žaliavas panaudoti gaminant statybines medžiagas

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Statybos fakulteto Statybinių medžiagų institute vykdomi įvairių atliekų (popieriaus gamybos, plastiko, naftos pramonėje naudoto katalizatoriaus, stiklo perdirbimo pramonėje susidariusio metakaolino, komunalinių atliekų bei biomasės deginimo pelenų, autoklavinio akytojo betono gamybos, odos perdirbimo, polistireninio putplasčio pakavimo taros) tyrimai ir vertinamos galimybės jas naudoti kaip antrines žaliavas įvairių kompozitinių statybinių medžiagų gamyboje, siekiant mažinti cemento ir natūralių užpildų kiekius bei pagerinti esamų medžiagų savybes. 

Popieriaus gamybos mastai intensyvėja visame pasaulyje, todėl susidaro vis daugiau atliekų – Europoje apie 11 mln. tonų per metus. Laikant popieriaus gamybos atliekas sąvartynuose, išsiskiriančios metano dujos veikia šiltnamio efekto procesus iki 20 kartų stipriau negu CO2.

Nuotraukoje – 
Jurgita MALAIŠKIENĖ,
VGTU Statybos fakulteto Statybinių medžiagų instituto
Kompozitinių medžiagų laboratorijos vyresnioji mokslo darbuotoja
 
Instituto mokslininkai nustatė, kad popieriaus gamybos atliekos gali būti naudojamos cementiniams mišiniams ruošti, taip iki 10 proc. pagerinant mechanines savybes. Be to, popieriaus gamybos atliekos gali būti naudojamos statybinės keramikos ir termoizoliacinių medžiagų gamyboje, pagerinant tradicinių medžiagų savybes.

Polistireninio putplasčio atliekas siūlo integruoti kaip lengvojo betono užpildą

Plastikas šiuo metu yra viena iš plačiausiai naudojamų dirbtinių medžiagų. Didelės plastiko panaudojimo galimybės lėmė, kad jo atliekų kiekis nuolat auga – 2014 m. Europoje šios atliekos sudarė 59 mln. tonų.

Nuotraukoje –
akustinės sienelės iš polistirenbetonio fragmentas 

Instituto mokslininkai plastiko atliekas taip pat bando integruoti į statybos produktų gamybą. Polietilenas yra pati populiariausia plastiko rūšis, dėl savo specifinių savybių, tokių kaip lengvas gamybos procesas bei maža savikaina, ji ypač plačiai naudojama ne tik maisto pramonėje, bet ir daugelyje kitų sričių (medicina, elektronika, transportas ir t.t.).

Mokslininkai rado būdą, kaip, nepabloginant betono savybių, iki 7 proc. smulkaus užpildo pakeisti polietileno atliekomis. Tai leidžia mažinti minėtų atliekų kiekius bei tausoti neatsinaujinančius gamtos išteklius. 

Polistireninis putplastis, iš kurio gaminama pakavimo tara buitinių prietaisų ir elektronikos komponentų apsaugai jų transportavimo metu, taip pat yra plastikas.

Nuotraukoje –
Modestas KLIGYS,
VGTU Statybos fakulteto Statybinių medžiagų instituto
Betono technologijų laboratorijos vedėjas
 
Mokslininkai parinko tinkamas smulkinimo ir paviršiaus apdorojimo technologijas, todėl polistireninio putplasčio pakavimo taros ir polistireninio putplasčio plokščių frezavimo metu susidarančias atliekas jiems pavyko integruoti kaip užpildą lengvojo betono gamybai bei statybinių medžiagų rinkai pasiūlyti skirtingos paskirties gaminius.

Kompleksinis skirtingų antrinių žaliavų poveikis gerina statybinių medžiagų struktūrą ir savybes

Smulkiadispersinėmis tinkamai paruoštomis atliekomis (popieriaus gamybos, panaudoto katalizatoriaus iš naftos pramonės, metakaolino iš stiklo perdirbimo pramonės, komunalinių atliekų deginimo pelenų, autoklavinio akytojo betono gamybos) galima pakeisti dalį cemento formavimo mišiniuose, nebloginant galutinio produkto charakteristikų.

Nuotraukoje – 
kompozitiniai gaminiai iš akytojo betono atliekų

Įprastai cementinėse sistemose, turinčiose inertinių priedų, mechaninės charakteristikos mažėja, tačiau priedai, skatinantys cemento hidrataciją ir dalyvaujantys hidratacijos procese, didina medžiagos mechaninį stiprį, ilgalaikiškumą ir cheminį atsparumą. Šiuo metu instituto mokslininkai nagrinėja kompleksinį skirtingų antrinio panaudojimo žaliavų poveikį. Toks kompleksinis panaudojimas pagerina statybinių medžiagų struktūrą ir savybes. 

Cementinėse medžiagose pelenai gali būti naudojami kaip užpildas ir žaliava rišikliui

Augantis iššūkis – pasaulyje didėjantis komunalinių atliekų deginimo pelenų kiekis, kuris, kaip prognozuojama, iki 2025 m. išaugs iki 2,2 bln. tonų, nes pastaruoju metu statomos tokio tipo jėgainės.

Atliekų sudėtis, priklausomai nuo šalies ir papročių, skiriasi. Tačiau dažniausiai jas sudaro maistas, plastikas, popierius, metalas, stiklas, tekstilė, keramika. Minėtos medžiagos apdorojamos 850–1100 laipsnių temperatūroje, o šio proceso metu susidaro iki 25 proc. pelenų. 

Nuotraukoje – 
bandinys su cementu ir 70 proc. pelenų

Institute ir kitose pasaulio mokslinėse įstaigose siekiama komunalinių atliekų deginimo pelenus panaudoti cementinėse medžiagose. Cementinėse medžiagose pelenai gali būti naudojami ir kaip užpildas, ir kaip žaliava rišiklio gamyboje. Taip pat atliekami tyrimai, siekiant šias atliekas panaudoti keramikoje.

Taikant specialias technologijas, sukurtas padidinto atsparumo kaitrai autoklavinis akytasis betonas 

Lietuvoje dar 2016 m. bendras gaunamos energijos kiekis iš atsinaujinančių energijos šaltinių sudarė 25,6 proc., kai ES vidurkis siekia vos 17 proc. Kuro rūšis, kuri, planuojama, ateityje Lietuvoje sudarys apie 2/3 visos šalyje pagaminamos energijos iš atsinaujinančių išteklių, yra biomasė. CO2, išsiskyręs deginant tokį kurą, nėra laikomas šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis. Deginant biomasę, joje esančios mineralinės medžiagos nusėda šiluminio įrenginio degimo zonoje arba filtruose. Šių atliekų Lietuvoje susidaro apie 30 tūkst. tonų per metus. Instituto mokslininkai sėkmingai naudojo šiuos pelenus kuriant betono, skirto aplinkos elementams gaminti, sudėtį ir jų gamybos technologiją.  

Parengta pagal VGTU Statybos fakulteto Statybinių medžiagų instituto inf. ir nuotr. 

Statybunaujienos.lt
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka

VGTU Statybos fakulteto Statybinių medžiagų institutas





Objektai. Technologijos. Verslas

nuotrauka
2023-03-20 07:45
„Teriva“ sistema – tai efektyvus sprendimas pigiai, lengvai ir greitai sumontuoti perdangas naujos statybos ir renovuojamuose pastatuose net ir tada, kai pastato išplanavimas sudėtingas, nepatogios montavimo sąlygos.
nuotrauka
2023-03-17 11:34
Kovo 7 d. didžiausia Lietuvos energetinės infrastruktūros statybos bendrovė „Žilinskis Group“ Švedijoje įsteigė savarankišką akcinę bendrovę Zilinskis & Co AB, kuri vystys naujų aukštos įtampos oro linijų ir pastočių statybą bei esamų rekonstrukcijas. Iki tol Žilinskis ir Co, UAB Švedijoje beveik de...
nuotrauka
2023-03-17 11:10
Pasirengimas Mindaugo g. 12, Vilniuje esančio pastato atnaujinimui vyksta pilnu tempu. Šiuo metu vyksta šio pastato pritaikymo valstybės institucijų veiklai projektavimo darbai. Planuojama, kad pastate įsikurs net 8 valstybės įstaigos, bus sukurta daugiau nei 700 šiuolaikiškų darbo vietų. Įgyvendinu...
nuotrauka
2023-03-15 14:51
Šių metų pradžioje startavus pagrindiniams Vilniaus oro uosto naujojo išvykimo terminalo statybų darbams – balandžio viduryje bus sumontuotos beveik visos pagrindinės pastato konstrukcijos – laikančiosios kolonos. Anot Lietuvos oro uostų atstovų, darbai jau įsibėgėjo ir balandžio mėnesį bus galima p...
nuotrauka
2023-03-15 09:25
Jau visai netrukus Latvijos sostinės Rygos centre iškils modernus verslo centras, šalia kurio duris atvers ir milžiniškas daugiafunkcinis pastatas su šiuolaikiškai išvystyta infrastruktūra. Šio pastatų komplekso, pavadinto „Preses Nama Kvartāls“ (liet. „Spaustuvės kvartalas“), pirmojo etapo įgyvendi...
nuotrauka
2023-03-13 16:54
Metų pradžioje prasidėjo intensyvios naujojo keleivių išvykimo terminalo Vilniaus oro uoste statybos. Planuojama, kad pirmieji keleiviai iš šio terminalo išvyks 2025 m. pradžioje. Pasak Kristinos Greičiūtės, Lietuvos oro uostų aplinkosaugos projektų vadovės, naujasis terminalas bus didelio pokyčio p...
nuotrauka
2023-03-13 12:04
Šalia Klaipėdos, Gindulių gyvenvietėje, pradedamas statyti naujas prekybos paskirties pastatas, kuriame įsikurs „Maxima“ prekybos tinklo parduotuvė. Į naujo prekybos centro Klaipėdos rajone statybas planuojama investuoti 3,2 mln. eurų.
nuotrauka
2023-03-13 05:11
Daugiau nei dešimtmetį Klaipėdos rajono gyventojų lauktas projektas – Gargždų daugiafunkcis sporto centras – virsta realybė. Dariaus ir Girėno gatvėje, Gargžduose, kur po pustrečių metų iškils moderni sporto salė bei baseinas, įkasta simbolinė kapsulė ateities kartoms, žyminti realių statybos darbų ...
nuotrauka
2023-03-10 09:09
Vilniaus stoties rajone atsiras daugiau gyvybės ir erdvės – Vilniaus miesto savivaldybė planuoja apleistos Šv. Stepono bažnyčios teritorijos tvarkymo darbus. UAB „Vilniaus planas" parengtam Šv. Stepono skvero projektui jau gautas statybos leidimas.
nuotrauka
2023-03-09 11:11
Vilniuje, Lvivo gatvėje, bendrovės RELEVEN vystomas gyvenamosios ir biurų paskirties aukštuminis kvartalas nuo šiol bus žinomas „Horizontų“ pavadinimu. Modernų gyvenimo ir darbo būdą siūlysiančiam projektui bendrovė numatė skirti 200 mln. EUR. Tai – viena didžiausių investicijų į tokio tipo nekilnoj...
nuotrauka
2023-03-09 10:45
Kovo 8 d. Vilniaus Gedimino technikos universitete (VILNIUS TECH) iškilmingai atidarytas jungtinių mokslų laboratorijų – Mechanikos, Elektronikos bei Transporto inžinerijos fakultetų –centras.
nuotrauka
2023-03-07 12:10
Pastato, kurį vilniečiai iki šiol žinojo kaip Vilniaus centrinį paštą, koridoriai prisipildė studentų. Čia veiklą pradėjo ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas. ISM atstovai teigia, kad rekonstruojant unikalų statinį svarbiausia buvo užtikrinti erdvių funkcionalumą, tvarumą ir išsaugoti architektū...
nuotrauka
2023-03-07 08:56
Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Galio Group“ persikėlė į naują biurą savo išplėtotame pastate Vilniuje, Kintų g. 11.
nuotrauka
2023-03-06 10:46
Reikšmingai prie šiuolaikinio Kauno veido formavimo prisidedančiame „Piliamiesčio“ kvartale dešiniojoje Neries krantinėje iškilo dar vienas naujas modernus gyvenamasis namas. Tęsdama viena patraukliausių vietų gyventi laikinojoje sostinėje tapusio kvartalo plėtrą tvarios miestų plėtros ir statybų be...
nuotrauka
2023-03-03 13:13
Vilniaus miesto klinikinė ligoninė simboliškai pradėjo naujo operacinių, reanimacijos ir dializės bloko statybas įleisdama kapsulę su laišku ateities kartoms.
nuotrauka
2023-03-03 06:23
Artimiausiu metu Turto bankas skelbs viešąjį pirkimą atrinkti viso Goštauto kvartalo komplekso architektūrinio konkurso organizatorių. Patį architektūrinį konkursą planuojama skelbti liepos mėnesį. Po architektūrinio konkurso paaiškės, kaip atrodys transformuojamas kvartalas, viešosios erdvės.
nuotrauka
2023-03-02 10:19
Kas bendro tarp tirpstančio ledo ir betono? Kaip atsakymas į šį klausimą susijęs su Europos Sąjungos direktyva iki 2050-ųjų pasiekti, kad didžioji dalis pastatų būtų efektyviai pertvarkyti į beveik nevartojančius energijos? Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai teigia, kad fazę keičian...
nuotrauka
2023-03-01 09:13
Fondų valdymo įmonės UAB „Eika Asset Management“ (EAM) valdomas nekilnojamojo turto fondas UAB „Eika Real Estate Fund“ (EREF) užbaigė sandorį dėl verslo centro „Celebro“ įsigijimo Varšuvoje, tai yra pirmoji fondo investicija kaimyninėje Lenkijoje. Verslo centre įsikūrę du inkariniai nuomininkai – „A...
nuotrauka
2023-02-28 13:52
Dešiniajame Neries krante kylantis JAV architekto Danielio LIbeskindo projektuotas verslo centras „Artery“ – vienas ambicingiausių pastarojo dešimtmečio sostinės NT projektų. Iš kitų centrinio verslo rajono pastatų jis išsiskiria ne tik išskirtinėmis architektūrinėmis linijomis, bet ir Lietuvoje dar...
nuotrauka
2023-02-28 06:45
XVI a. statytos Pajuosčio dvaro sodybos Panevėžio rajone dabartiniai šeimininkai – Lietuvos kariuomenės pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Karaliaus Mindaugo Husarų batalionas. Dviejuose šio kultūros paveldo objekto pastatuose – tarnų name ir penktame ūkiniame pastate – neseniai baigti tvarkybos...

Statybunaujienos.lt » Objektai. Technologijos. Verslas