2025 vasario 6 d. ketvirtadienis, 20:45
Reklama  |  facebook

Žiedinės ekonomikos pridėtinė vertė, kuriant šiuolaikines kompozitines medžiagas statybai Fotogalerija Video

2019-11-22 07:41
Pasaulyje ekonomika jau daug metų veikia „negalvok – išgauk, gamink, vartok ir išmesk“ principu. Išgaunami gamtos ištekliai naudojami gamybos procese, o gaminiai po tam tikro eksploatavimo laiko tampa atliekomis, kurios kaupiasi sąvartynuose arba mūsų gyvenamoje aplinkoje. Žiedinė ekonomika gali tapti pridėtinę vertę kuriančia ir klimato kaitą mažinančia alternatyva.
nuotrauka
Dilatometriniai tyrimai. VGTU Statybos fakulteto Statybinių medžiagų instituto nuotr.


Minimos įmonės
VILNIUS TECH Statybinių medžiagų institutas,

Žiedinė ekonomika yra kaip alternatyva minėtam principui – skatinimas gaminius vartoti kiek galima ilgiau, o pasibaigus jų eksploatavimo laikui, perdirbimas į naują produkciją leidžia gamyboje išvengti atliekų susidarymo, be to, užtikrina gamtos išteklių bei energijos tausojimą. Taip kuriamas teigiamas ekonominis efektas bei saugoma mus supanti aplinka.

Prieš daugelį metų atlikta analizė parodė, kad ES yra priklausoma nuo išteklių, kurie importuojami iš kitų pasaulio valstybių, todėl silpnėja jos ekonominė priklausomybė, kuri tam tikrais atvejais gali peraugti ir į politinius iššūkius.

Statybinių medžiagų instituto mokslininkai dalyvauja tarptautiniuose ir nacionaliniuose projektuose, publikuoja savo mokslo rezultatus pripažintuose tarptautiniuose leidiniuose bei nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu patentuoja išradimus, susijusius su antrinių žaliavų panaudojimu įvairiose kompozitinėse statybinėse medžiagose. Aukšto lygio tyrimams atlikti Statybinių medžiagų institute naudojama šiuolaikinė įranga, o turima kompetencija leidžia pateikti pagrįstas mokslines išvadas bei rekomendacijas.
 
Nuotraukoje – Rimvydas STONYS
VGTU Statybos fakulteto 
Statybinių medžiagų instituto direktorius

 

 

Efektyvus turimų išteklių naudojimas leis sumažinti šių iššūkių tikimybę. ES, kaip žiedinės ekonomikos lyderė pasaulyje, šioje srityje vykdo plėtrą 3 skirtingomis kryptimis: teisinis reguliavimas, investicijos ir žmogiškojo sąmoningumo didinimas. Kad viskas vyktų tinkamai, rengiamas net 54 veiksmų planas produktų gyvavimo ciklo rato sukūrimui. 

Lietuva turėtų skirti svaresnį dėmesį žiedinės ekonomikos strateginiam vystymui bei švietimui. Atlikti tyrimai rodo, kad Lietuvos prioritetai yra atliekų tvarkymo infrastruktūra, energijos vartojimo efektyvumo didinimas ir atsinaujinančios energijos skatinimas.
 
Didžiausias dėmesys mūsų šalyje skiriamas vartojimo mažinimui (70 proc.), rūšiavimui (66 proc.), naujiems pritaikymo būdams (66 proc.) ir pakartotiniam naudojimui (34 proc.). Kai kuriose srityse Lietuva yra padariusi labai didelę pažangą, pavyzdžiui, 2016 m. „Eurostat“ duomenys rodo, kad Lietuva perdirbo didžiausią kiekį plastikinių pakuočių visoje Europos Sąjungoje – net 74,5 proc.

Tiria galimybes antrines žaliavas panaudoti gaminant statybines medžiagas

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Statybos fakulteto Statybinių medžiagų institute vykdomi įvairių atliekų (popieriaus gamybos, plastiko, naftos pramonėje naudoto katalizatoriaus, stiklo perdirbimo pramonėje susidariusio metakaolino, komunalinių atliekų bei biomasės deginimo pelenų, autoklavinio akytojo betono gamybos, odos perdirbimo, polistireninio putplasčio pakavimo taros) tyrimai ir vertinamos galimybės jas naudoti kaip antrines žaliavas įvairių kompozitinių statybinių medžiagų gamyboje, siekiant mažinti cemento ir natūralių užpildų kiekius bei pagerinti esamų medžiagų savybes. 

Popieriaus gamybos mastai intensyvėja visame pasaulyje, todėl susidaro vis daugiau atliekų – Europoje apie 11 mln. tonų per metus. Laikant popieriaus gamybos atliekas sąvartynuose, išsiskiriančios metano dujos veikia šiltnamio efekto procesus iki 20 kartų stipriau negu CO2.

Nuotraukoje – 
Jurgita MALAIŠKIENĖ,
VGTU Statybos fakulteto Statybinių medžiagų instituto
Kompozitinių medžiagų laboratorijos vyresnioji mokslo darbuotoja
 
Instituto mokslininkai nustatė, kad popieriaus gamybos atliekos gali būti naudojamos cementiniams mišiniams ruošti, taip iki 10 proc. pagerinant mechanines savybes. Be to, popieriaus gamybos atliekos gali būti naudojamos statybinės keramikos ir termoizoliacinių medžiagų gamyboje, pagerinant tradicinių medžiagų savybes.

Polistireninio putplasčio atliekas siūlo integruoti kaip lengvojo betono užpildą

Plastikas šiuo metu yra viena iš plačiausiai naudojamų dirbtinių medžiagų. Didelės plastiko panaudojimo galimybės lėmė, kad jo atliekų kiekis nuolat auga – 2014 m. Europoje šios atliekos sudarė 59 mln. tonų.

Nuotraukoje –
akustinės sienelės iš polistirenbetonio fragmentas 

Instituto mokslininkai plastiko atliekas taip pat bando integruoti į statybos produktų gamybą. Polietilenas yra pati populiariausia plastiko rūšis, dėl savo specifinių savybių, tokių kaip lengvas gamybos procesas bei maža savikaina, ji ypač plačiai naudojama ne tik maisto pramonėje, bet ir daugelyje kitų sričių (medicina, elektronika, transportas ir t.t.).

Mokslininkai rado būdą, kaip, nepabloginant betono savybių, iki 7 proc. smulkaus užpildo pakeisti polietileno atliekomis. Tai leidžia mažinti minėtų atliekų kiekius bei tausoti neatsinaujinančius gamtos išteklius. 

Polistireninis putplastis, iš kurio gaminama pakavimo tara buitinių prietaisų ir elektronikos komponentų apsaugai jų transportavimo metu, taip pat yra plastikas.

Nuotraukoje –
Modestas KLIGYS,
VGTU Statybos fakulteto Statybinių medžiagų instituto
Betono technologijų laboratorijos vedėjas
 
Mokslininkai parinko tinkamas smulkinimo ir paviršiaus apdorojimo technologijas, todėl polistireninio putplasčio pakavimo taros ir polistireninio putplasčio plokščių frezavimo metu susidarančias atliekas jiems pavyko integruoti kaip užpildą lengvojo betono gamybai bei statybinių medžiagų rinkai pasiūlyti skirtingos paskirties gaminius.

Kompleksinis skirtingų antrinių žaliavų poveikis gerina statybinių medžiagų struktūrą ir savybes

Smulkiadispersinėmis tinkamai paruoštomis atliekomis (popieriaus gamybos, panaudoto katalizatoriaus iš naftos pramonės, metakaolino iš stiklo perdirbimo pramonės, komunalinių atliekų deginimo pelenų, autoklavinio akytojo betono gamybos) galima pakeisti dalį cemento formavimo mišiniuose, nebloginant galutinio produkto charakteristikų.

Nuotraukoje – 
kompozitiniai gaminiai iš akytojo betono atliekų

Įprastai cementinėse sistemose, turinčiose inertinių priedų, mechaninės charakteristikos mažėja, tačiau priedai, skatinantys cemento hidrataciją ir dalyvaujantys hidratacijos procese, didina medžiagos mechaninį stiprį, ilgalaikiškumą ir cheminį atsparumą. Šiuo metu instituto mokslininkai nagrinėja kompleksinį skirtingų antrinio panaudojimo žaliavų poveikį. Toks kompleksinis panaudojimas pagerina statybinių medžiagų struktūrą ir savybes. 

Cementinėse medžiagose pelenai gali būti naudojami kaip užpildas ir žaliava rišikliui

Augantis iššūkis – pasaulyje didėjantis komunalinių atliekų deginimo pelenų kiekis, kuris, kaip prognozuojama, iki 2025 m. išaugs iki 2,2 bln. tonų, nes pastaruoju metu statomos tokio tipo jėgainės.

Atliekų sudėtis, priklausomai nuo šalies ir papročių, skiriasi. Tačiau dažniausiai jas sudaro maistas, plastikas, popierius, metalas, stiklas, tekstilė, keramika. Minėtos medžiagos apdorojamos 850–1100 laipsnių temperatūroje, o šio proceso metu susidaro iki 25 proc. pelenų. 

Nuotraukoje – 
bandinys su cementu ir 70 proc. pelenų

Institute ir kitose pasaulio mokslinėse įstaigose siekiama komunalinių atliekų deginimo pelenus panaudoti cementinėse medžiagose. Cementinėse medžiagose pelenai gali būti naudojami ir kaip užpildas, ir kaip žaliava rišiklio gamyboje. Taip pat atliekami tyrimai, siekiant šias atliekas panaudoti keramikoje.

Taikant specialias technologijas, sukurtas padidinto atsparumo kaitrai autoklavinis akytasis betonas 

Lietuvoje dar 2016 m. bendras gaunamos energijos kiekis iš atsinaujinančių energijos šaltinių sudarė 25,6 proc., kai ES vidurkis siekia vos 17 proc. Kuro rūšis, kuri, planuojama, ateityje Lietuvoje sudarys apie 2/3 visos šalyje pagaminamos energijos iš atsinaujinančių išteklių, yra biomasė. CO2, išsiskyręs deginant tokį kurą, nėra laikomas šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis. Deginant biomasę, joje esančios mineralinės medžiagos nusėda šiluminio įrenginio degimo zonoje arba filtruose. Šių atliekų Lietuvoje susidaro apie 30 tūkst. tonų per metus. Instituto mokslininkai sėkmingai naudojo šiuos pelenus kuriant betono, skirto aplinkos elementams gaminti, sudėtį ir jų gamybos technologiją.  

Parengta pagal VGTU Statybos fakulteto Statybinių medžiagų instituto inf. ir nuotr. 

Statybunaujienos.lt
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka

VGTU Statybos fakulteto Statybinių medžiagų institutas




Objektai. Technologijos. Verslas

nuotrauka
2025-02-06 16:12
Metų pradžia Lietuvos didmiesčiuose pasižymėjo išaugusiu būsto pirkėjų aktyvumu, o vienais populiariausių gyvenamųjų namų projektų išliko bendrovės „YIT Lietuva“ vystomi daugiabučių kvartalai – per sausio mėnesį parduoti 52 butai. Lyginant su praėjusių metų sausiu, šiemet pardavimų skaičius išaugo t...
nuotrauka
2025-02-05 17:37
Lietuvos klimatas pasižymi šaltomis žiemomis, kurios dažniausiai bent trims mėnesiams sustabdo statybų darbus. Tačiau šie metai parodė, kad situacija keičiasi, o tuo pačiu, ir požiūris į statybas šaltuoju sezonu. Ekspertas įspėja, kad nesilaikant esminių taisyklių ir medžiagų gamintojų rekomendacijų...
nuotrauka
2025-02-05 07:32
SOUDAL Group, turinti daugiau nei 50 metų patirtį, gamina platų aukštos kokybės aerozolių asortimentą, skirtą profesionaliam ir buitiniam naudojimui. Naujosios gamybos technologijos užtikrina efektyvius ir inovatyvius sprendimus, kurie leidžia lengvai valyti, tepti ir apsaugoti įvairius paviršius be...
nuotrauka
2025-02-04 17:23
Verslo bankas „OP Corporate Bank“ ir nekilnojamojo turto plėtros UAB „Merko būstas“ susitarė dėl 30 mln. Eur paskolos. Lėšos bus skirtos finansuoti šešių daugiabučių kvartalo „Šnipiškių URBAN" statybas Vilniaus Šnipiškių mikrorajone.
nuotrauka
2025-02-03 09:34
Nekilnojamojo turto projektų valdymo bendrovė bendrovė „EIKA Development", birželį paskelbusi apie planus bendrovės „Translinija" užsakymu statyti viešbutį su restoranu, konferencijų centru bei nedidele SPA zona Utenoje, šiuo metu pabaigė projektavimo valdymo darbus bei gavo statybų leidimą.
nuotrauka
2025-01-31 07:56
UAB „Domasta“ – viena sparčiausiai augančių statybos bendrovių Lietuvoje – seniai užsitikrino tvirtą reputaciją dėl profesionalumo, kokybės ir gebėjimo įgyvendinti sudėtingus projektus. Įmonė specializuojasi vykdydama komercinių ir gyvenamųjų pastatų statybą, atlikdama vidaus apdailos darbus, įrengd...
nuotrauka
2025-01-30 09:30
Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (angl. European Bank for Reconstruction and Development, EBRD) suteiks 18 mln. eurų paskolą „EIKA“ grupės plėtojamam „Jasinskio 2“ verslo centrui.
nuotrauka
2025-01-29 15:24
Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Darnu Group“ šiemet į NT projektus planuoja investuoti 18 proc. daugiau nei pernai – 94 mln. eurų. Didesnė dalis investicijų – apie 48 mln. eurų – bus skirta gyvenamosios paskirties projektų vystymui – Neries pakrantėje statomiems „Sakams“ bei didžiausio neprikl...
nuotrauka
2025-01-29 15:13
Daugumai įmonių elektroninis paštas yra esminė komunikacijos priemonė, leidžianti greitai dalintis informacija ir bendradarbiauti. Visgi dėl savo plačiai paplitusio naudojimo tai taip pat tampa pagrindiniu kibernetinių atakų taikiniu, keliančiu rimtą grėsmę tiek duomenų saugumui, tiek organizacijų v...
nuotrauka
2025-01-29 08:21
Vilniaus Lazdynų baseinas jau vasaros pabaigoje turės savo poilsio ir sveikatingumo zoną (SPA), kurią įrengs statybų bendrovė „Vilmstata“. Ji laimėjo viešąjį konkursą, kurį skelbė Vilniaus m. savivaldybės užsakymu projektą plėtojanti Vilniaus vystymo kompanija.
nuotrauka
2025-01-28 17:02
2024-ieji nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovei „Realco" buvo darbingi: pradėti pardavimai prestižinės klasės „Algirdo 3" ir vidutinės klasės „Baltupis" gyvenamojo būsto projektai Vilniuje, sparčiai kilo naujas sostinės verslo centras „Hero", Juozapavičiaus gatvėje – įsigytas 2 ha žemės sklypas...
nuotrauka
2025-01-28 09:23
Statybų bendrovei „EIKOS statyba“ 2024-ieji buvo įspūdingų projektų metai: baigtas statyti ir atidarymo laukia Vilniaus oro uosto išvykimo terminalas, nuo rugpjūčio jau veikia bendrovės statytas modernus Vilniaus universiteto medicinos mokslo centras, užbaigti Tauro kalno teritorijos tvarkymo darbai...
nuotrauka
2025-01-27 13:31
PAROC atnaujino CAD brėžinius ir katalogą „Statau šiltą namą 2025“ ir papildė renovuojamų pastatų atitvarų šiltinimo sprendimais.
nuotrauka
2025-01-24 13:14
Nuo sausio 24 d. dėl atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) paskolų juridiniams asmenims  į ILTE gali kreiptis saulės ir vėjo parkų, skirtų gaminantiems vartotojams, vystytojai. Jiems skirta iki 100 mln eurų priemonės lėšų. Pakeitus priemonės sąlygas, padidinta ir maksimali paskolos trukmė, kai pa...
nuotrauka
2025-01-24 09:33
AB Panevėžio statybos trestas (PST) įmonių grupei priklausanti bendrovė „Skydmedis“, gaminanti skydinius namus, pakeitė pavadinimą ir tapo „Stadus“. Nuo 1999 m. veikianti bendrovė pagal skandinavišką technologiją gaminamus namus eksportuoja į 11 užsienio rinkų.
nuotrauka
2025-01-23 10:03
Šiandien jau darosi sunku išvengti diskusijų apie dirbtinio intelekto (DI) taikymą bet kurioje srityje – nuo išpopuliarėjimo šuolio 2023 m., kasmet jo naudojimas tik auga. Vieniems DI praverčia, kai reikia greitai atlikti asmenines užduotis, pavyzdžiui, susiplanuoti kelionę, kiti stengiasi šią techn...
nuotrauka
2025-01-21 15:31
„Švyturys UP | Urban Park" – tai urbanistinis šuolis, kokio dar iki šiol uostamiestyje nebuvo. Multifunkciniame, 16.000 m² dydžio centre veiks bendradarbystės erdvė, jau įrenginėjami loftai su įspūdingomis terasomis ant stogo, įsikurs žinomi restoranai, sporto klubas, vienas geriausių padelio aikšty...
nuotrauka
2025-01-21 15:06
„Mercure“, populiarusis „Accor grupės“ prekės ženklas, praneša apie naujo viešbučio „Mercure Palanga Vanagupe Resort“ atidarymą. Puikiai žinomas Palangos viešbutis po 1,5 metų trukusios renovacijos jau laukia svečių.
nuotrauka
2025-01-21 10:46
Panevėžyje toliau vykdomi strateginiai investiciniai projektai. Vienas svarbiausių – tarptautinius standartus atitiksiančio daugiafunkcio sporto ir sveikatingumo centro „Aukštaitija“ rekonstravimas.
nuotrauka
2025-01-21 09:59
„Akropolis Group“ valdomi prekybos ir pramogų centrai „Akropolis“ Vilniuje, Klaipėdoje ir Šiauliuose įvertinti pagal tarptautinį „BREEAM In-Use“ pastatų tvarumo standartą. Visiems jiems suteiktas „Very Good“ įvertinimas.

Statybunaujienos.lt » Objektai. Technologijos. Verslas