2021 birželio 19 d. šeštadienis, 17:35
Reklama  |  facebook

Žiedinės ekonomikos pridėtinė vertė, kuriant šiuolaikines kompozitines medžiagas statybai Fotogalerija Video

2019-11-22 07:41
Pasaulyje ekonomika jau daug metų veikia „negalvok – išgauk, gamink, vartok ir išmesk“ principu. Išgaunami gamtos ištekliai naudojami gamybos procese, o gaminiai po tam tikro eksploatavimo laiko tampa atliekomis, kurios kaupiasi sąvartynuose arba mūsų gyvenamoje aplinkoje. Žiedinė ekonomika gali tapti pridėtinę vertę kuriančia ir klimato kaitą mažinančia alternatyva.
nuotrauka
Dilatometriniai tyrimai. VGTU Statybos fakulteto Statybinių medžiagų instituto nuotr.


Minimos įmonės
Vilnius Tech Statybinių medžiagų institutas,

Žiedinė ekonomika yra kaip alternatyva minėtam principui – skatinimas gaminius vartoti kiek galima ilgiau, o pasibaigus jų eksploatavimo laikui, perdirbimas į naują produkciją leidžia gamyboje išvengti atliekų susidarymo, be to, užtikrina gamtos išteklių bei energijos tausojimą. Taip kuriamas teigiamas ekonominis efektas bei saugoma mus supanti aplinka.

Prieš daugelį metų atlikta analizė parodė, kad ES yra priklausoma nuo išteklių, kurie importuojami iš kitų pasaulio valstybių, todėl silpnėja jos ekonominė priklausomybė, kuri tam tikrais atvejais gali peraugti ir į politinius iššūkius.

Statybinių medžiagų instituto mokslininkai dalyvauja tarptautiniuose ir nacionaliniuose projektuose, publikuoja savo mokslo rezultatus pripažintuose tarptautiniuose leidiniuose bei nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu patentuoja išradimus, susijusius su antrinių žaliavų panaudojimu įvairiose kompozitinėse statybinėse medžiagose. Aukšto lygio tyrimams atlikti Statybinių medžiagų institute naudojama šiuolaikinė įranga, o turima kompetencija leidžia pateikti pagrįstas mokslines išvadas bei rekomendacijas.
 
Nuotraukoje – Rimvydas STONYS
VGTU Statybos fakulteto 
Statybinių medžiagų instituto direktorius

 

 

Efektyvus turimų išteklių naudojimas leis sumažinti šių iššūkių tikimybę. ES, kaip žiedinės ekonomikos lyderė pasaulyje, šioje srityje vykdo plėtrą 3 skirtingomis kryptimis: teisinis reguliavimas, investicijos ir žmogiškojo sąmoningumo didinimas. Kad viskas vyktų tinkamai, rengiamas net 54 veiksmų planas produktų gyvavimo ciklo rato sukūrimui. 

Lietuva turėtų skirti svaresnį dėmesį žiedinės ekonomikos strateginiam vystymui bei švietimui. Atlikti tyrimai rodo, kad Lietuvos prioritetai yra atliekų tvarkymo infrastruktūra, energijos vartojimo efektyvumo didinimas ir atsinaujinančios energijos skatinimas.
 
Didžiausias dėmesys mūsų šalyje skiriamas vartojimo mažinimui (70 proc.), rūšiavimui (66 proc.), naujiems pritaikymo būdams (66 proc.) ir pakartotiniam naudojimui (34 proc.). Kai kuriose srityse Lietuva yra padariusi labai didelę pažangą, pavyzdžiui, 2016 m. „Eurostat“ duomenys rodo, kad Lietuva perdirbo didžiausią kiekį plastikinių pakuočių visoje Europos Sąjungoje – net 74,5 proc.

Tiria galimybes antrines žaliavas panaudoti gaminant statybines medžiagas

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Statybos fakulteto Statybinių medžiagų institute vykdomi įvairių atliekų (popieriaus gamybos, plastiko, naftos pramonėje naudoto katalizatoriaus, stiklo perdirbimo pramonėje susidariusio metakaolino, komunalinių atliekų bei biomasės deginimo pelenų, autoklavinio akytojo betono gamybos, odos perdirbimo, polistireninio putplasčio pakavimo taros) tyrimai ir vertinamos galimybės jas naudoti kaip antrines žaliavas įvairių kompozitinių statybinių medžiagų gamyboje, siekiant mažinti cemento ir natūralių užpildų kiekius bei pagerinti esamų medžiagų savybes. 

Popieriaus gamybos mastai intensyvėja visame pasaulyje, todėl susidaro vis daugiau atliekų – Europoje apie 11 mln. tonų per metus. Laikant popieriaus gamybos atliekas sąvartynuose, išsiskiriančios metano dujos veikia šiltnamio efekto procesus iki 20 kartų stipriau negu CO2.

Nuotraukoje – 
Jurgita MALAIŠKIENĖ,
VGTU Statybos fakulteto Statybinių medžiagų instituto
Kompozitinių medžiagų laboratorijos vyresnioji mokslo darbuotoja
 
Instituto mokslininkai nustatė, kad popieriaus gamybos atliekos gali būti naudojamos cementiniams mišiniams ruošti, taip iki 10 proc. pagerinant mechanines savybes. Be to, popieriaus gamybos atliekos gali būti naudojamos statybinės keramikos ir termoizoliacinių medžiagų gamyboje, pagerinant tradicinių medžiagų savybes.

Polistireninio putplasčio atliekas siūlo integruoti kaip lengvojo betono užpildą

Plastikas šiuo metu yra viena iš plačiausiai naudojamų dirbtinių medžiagų. Didelės plastiko panaudojimo galimybės lėmė, kad jo atliekų kiekis nuolat auga – 2014 m. Europoje šios atliekos sudarė 59 mln. tonų.

Nuotraukoje –
akustinės sienelės iš polistirenbetonio fragmentas 

Instituto mokslininkai plastiko atliekas taip pat bando integruoti į statybos produktų gamybą. Polietilenas yra pati populiariausia plastiko rūšis, dėl savo specifinių savybių, tokių kaip lengvas gamybos procesas bei maža savikaina, ji ypač plačiai naudojama ne tik maisto pramonėje, bet ir daugelyje kitų sričių (medicina, elektronika, transportas ir t.t.).

Mokslininkai rado būdą, kaip, nepabloginant betono savybių, iki 7 proc. smulkaus užpildo pakeisti polietileno atliekomis. Tai leidžia mažinti minėtų atliekų kiekius bei tausoti neatsinaujinančius gamtos išteklius. 

Polistireninis putplastis, iš kurio gaminama pakavimo tara buitinių prietaisų ir elektronikos komponentų apsaugai jų transportavimo metu, taip pat yra plastikas.

Nuotraukoje –
Modestas KLIGYS,
VGTU Statybos fakulteto Statybinių medžiagų instituto
Betono technologijų laboratorijos vedėjas
 
Mokslininkai parinko tinkamas smulkinimo ir paviršiaus apdorojimo technologijas, todėl polistireninio putplasčio pakavimo taros ir polistireninio putplasčio plokščių frezavimo metu susidarančias atliekas jiems pavyko integruoti kaip užpildą lengvojo betono gamybai bei statybinių medžiagų rinkai pasiūlyti skirtingos paskirties gaminius.

Kompleksinis skirtingų antrinių žaliavų poveikis gerina statybinių medžiagų struktūrą ir savybes

Smulkiadispersinėmis tinkamai paruoštomis atliekomis (popieriaus gamybos, panaudoto katalizatoriaus iš naftos pramonės, metakaolino iš stiklo perdirbimo pramonės, komunalinių atliekų deginimo pelenų, autoklavinio akytojo betono gamybos) galima pakeisti dalį cemento formavimo mišiniuose, nebloginant galutinio produkto charakteristikų.

Nuotraukoje – 
kompozitiniai gaminiai iš akytojo betono atliekų

Įprastai cementinėse sistemose, turinčiose inertinių priedų, mechaninės charakteristikos mažėja, tačiau priedai, skatinantys cemento hidrataciją ir dalyvaujantys hidratacijos procese, didina medžiagos mechaninį stiprį, ilgalaikiškumą ir cheminį atsparumą. Šiuo metu instituto mokslininkai nagrinėja kompleksinį skirtingų antrinio panaudojimo žaliavų poveikį. Toks kompleksinis panaudojimas pagerina statybinių medžiagų struktūrą ir savybes. 

Cementinėse medžiagose pelenai gali būti naudojami kaip užpildas ir žaliava rišikliui

Augantis iššūkis – pasaulyje didėjantis komunalinių atliekų deginimo pelenų kiekis, kuris, kaip prognozuojama, iki 2025 m. išaugs iki 2,2 bln. tonų, nes pastaruoju metu statomos tokio tipo jėgainės.

Atliekų sudėtis, priklausomai nuo šalies ir papročių, skiriasi. Tačiau dažniausiai jas sudaro maistas, plastikas, popierius, metalas, stiklas, tekstilė, keramika. Minėtos medžiagos apdorojamos 850–1100 laipsnių temperatūroje, o šio proceso metu susidaro iki 25 proc. pelenų. 

Nuotraukoje – 
bandinys su cementu ir 70 proc. pelenų

Institute ir kitose pasaulio mokslinėse įstaigose siekiama komunalinių atliekų deginimo pelenus panaudoti cementinėse medžiagose. Cementinėse medžiagose pelenai gali būti naudojami ir kaip užpildas, ir kaip žaliava rišiklio gamyboje. Taip pat atliekami tyrimai, siekiant šias atliekas panaudoti keramikoje.

Taikant specialias technologijas, sukurtas padidinto atsparumo kaitrai autoklavinis akytasis betonas 

Lietuvoje dar 2016 m. bendras gaunamos energijos kiekis iš atsinaujinančių energijos šaltinių sudarė 25,6 proc., kai ES vidurkis siekia vos 17 proc. Kuro rūšis, kuri, planuojama, ateityje Lietuvoje sudarys apie 2/3 visos šalyje pagaminamos energijos iš atsinaujinančių išteklių, yra biomasė. CO2, išsiskyręs deginant tokį kurą, nėra laikomas šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis. Deginant biomasę, joje esančios mineralinės medžiagos nusėda šiluminio įrenginio degimo zonoje arba filtruose. Šių atliekų Lietuvoje susidaro apie 30 tūkst. tonų per metus. Instituto mokslininkai sėkmingai naudojo šiuos pelenus kuriant betono, skirto aplinkos elementams gaminti, sudėtį ir jų gamybos technologiją.  

Parengta pagal VGTU Statybos fakulteto Statybinių medžiagų instituto inf. ir nuotr. 

Statybunaujienos.lt
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka

VGTU Statybos fakulteto Statybinių medžiagų institutas





Objektai. Technologijos. Verslo naujienos

nuotrauka
2021-06-18 18:22
Prie Pavilnių parko pradedamos naujo modernaus Vilniuje įsikūrusios Tarptautinės Amerikos mokyklos (AISV) pastato statybos. Planuojama, kad šios ugdymo įstaigos moksleiviai lankyti pamokas naujoje mokykloje galės jau nuo 2022 m. mokslo metų pradžios.
nuotrauka
2021-06-17 14:19
„Luminor“ bankas refinansavo dvi Norvegijos kapitalo nekilnojamojo turto plėtros ir valdymo bendrovės „Baltic Sea Properties AS“ (BSP) paskolas, kuriomis buvo finansuoti dviejų logistikos centrų Vilniuje įsigijimai.
nuotrauka
2021-06-15 13:41
Darnios miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovė „YIT Lietuva“ už 6,4 mln. eurų statys sostinės Naugarduko gatvėje įsikūrusių Vilniaus lenkų kultūros namų priestatą. Naujajame keturių aukštų priestate bus įrengtos patalpos kavinei, viešbučio kambariai, konferencijų salė ir Lenkijos televizijos „TV...
nuotrauka
2021-06-11 10:36
Įsivaizduokite Nemune ar Neryje plūduriuojančius apartamentus, kuriuose apsistoję svečiai gali mėgautis tekančios upės vaizdais ir praplaukiančiais laivais. O viduje išbandyti visus išmaniojo būsto privalumus: pulteliu arba išmaniąja programėle per nuotolį valdomas žaliuzes, grindinį šildymą, apšvie...
nuotrauka
2021-06-10 07:51
Išmaniosios technologijos gali būti nesudėtingai ir ekonomiškai pritaikomos kiekvienuose namuose. Tuo įsitikinusi įmonė „Eika“, kuri kartu su partneriais įrengė pavyzdinį išmanų butą. Jame gausu pasitelkus dirbtinį intelektą ir kitas inovacijas valdomų įrenginių, inovatyviausios buitinės technikos i...
nuotrauka
2021-06-07 07:04
Pagrindinė UAB „Šilutės polderiai“ veikla nekinta nuo pat įsikūrimo pradžios: polderinių sistemų eksploatacija, remontas, rekonstrukcija ir hidrotechninių įrenginių statyba, remontas, rekonstrukcija. Įmonės vadovo Arūno Jagmino žodžiais, tai leidžia tapti geriausiais savo srityje.
nuotrauka
2021-06-03 16:56
Konkurencijos taryba leido vykdyti koncentraciją Vokietijos bendrovei „Schwenk Zement Beteiligungen GmbH“ įgyjant 50,42 proc. (iš viso – 96,98 proc.) „Akmenės cemento“ akcijų, 75,41 proc. „Kalcito“ akcijų, po 100 proc. įmonių „Cemeka“ ir „Lankų bokštai“ akcijų bei įgyjant vienvaldę pastarųjų kontrol...
nuotrauka
2021-06-03 15:26
„Newsec“ plečia turto valdymo paslaugų spektrą ir pirmoji Lietuvoje pradeda teikti nuomai skirto gyvenamojo NT valdymo paslaugą. Bendrovė naujoje veikloje taikys „Newsec“ grupės, veikiančios aštuoniose Šiaurės Europos šalyse, modernią būsto valdymo praktiką.
nuotrauka
2021-06-02 14:12
„Homa Group“ iš bendrovės „Capital Mill“ įsigijo buvusio „Simple Plus“ viešbučio pastatą T. Ševčenkos g. 21, Vilniuje. Sandorio suma konfidenciali.
nuotrauka
2021-06-02 08:21
Kaune kuriamas Aleksoto inovacijų pramonės parkas (AIPP) pelnė pripažinimą nacionaliniu lygmeniu dėl savo potencialo konkuruoti su Europoje veikiančiais technologijų ir mokslo kompleksais. Buvusioje aviacijos gamyklos teritorijoje užbaigtas infrastruktūros vystymo etapas, netrukus startuos sraigtasp...
nuotrauka
2021-05-27 13:22
Birželį „Ruukki Construction“ rinkai pristatys naujas „Ruukki® Patina“ daugiasluoksnes plokštes. Energinis efektyvumas ir natūraliai besiformuojantis patinos paviršius suteikia naujų seniai ieškotų galimybių fasadų apdailai. „Ruukki Patina“ daugiasluoksnių plokščių plieninis paviršius pagamintas iš ...
nuotrauka
2021-05-27 10:05
Vilniaus savivaldybės valdoma „Grinda“ sugebėjo prisitaikyti prie pandemijos sukeltų ekonominės aplinkos pokyčių: 2020 m. išaugino darbų apimtis ir pardavimo pajamas. Įmonės investicija į darbuotojų kompetencijų ugdymą bei modernias gamybos priemones leido padvigubinti darbo našumą.
nuotrauka
2021-05-26 08:53
2022 m. pabaigoje Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) pastatų kompleksas Saulėtekyje pasipildys – Plytinės gatvėje kyla nauji Mechanikos, Elektronikos ir Transporto inžinerijos fakultetų mokomasis ir laboratorinis korpusai, o iki tol fakultetams naudoti pastatai J. Basanavičiaus ...
nuotrauka
2021-05-25 10:08
Suprojektuota NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės Rukloje technikai ir įrangai, remontui ir sandėliavimui skirta infrastruktūra. Numatomas naujas apsaugos postas, administracinis pastatas, įvairios paskirties sandėliai, remonto dirbtuvės ir kita. Rangos darbų pirkimą planuojama pradėti ...
nuotrauka
2021-05-21 10:50
Siekdama populiarinti studijas technologijos ir inžinerijos mokslų kryptyse, „Teltonika“ įmonių grupė įsteigė 90 tūkst. eurų stipendijų fondą būsimiems KTU pirmakursiams, pasirinkusiems šias studijas.
nuotrauka
2021-05-20 17:04
Klaipėdos centre įsikūrusiame Karalienės Luizės jaunimo centre atliktas kapitalinis jaunimo centro sporto salės remontas, pastatas pasikeitė iš esmės.
nuotrauka
2021-05-18 11:49
500 metų istoriją skaičiuojančioje Vilniaus bazilijonų vienuolyno statinių ansamblio Švč. Trejybės bažnyčioje prieš šešerius metus pradėti tvarkybos darbai tęsiami ir toliau, o komplekso pastatai naudojami pagal pirminę paskirtį: bažnyčioje vėl vyksta pamaldos, į vienuolyną sugrįžo vienuoliai bazili...
nuotrauka
2021-05-18 10:20
Jau kitų metų pirmąjį ketvirtį sostinės Ukmergės gatvėje duris atversiančiam pirmajam unikalios koncepcijos daugiafunkciniam patalpų kompleksui „Vilniaus verslo parkas“ jau numatyta plėtra.
nuotrauka
2021-05-18 10:13
Lietuvos muzikos ir teatro akademija ir UAB „Infes“ pasirašė LMTA studijų miestelio, Olandų g. 21A, Vilniuje Teatro ir kino fakulteto bei Mažojo salių bloko rangos darbų sutartį.
nuotrauka
2021-05-18 09:15
EIKA įmonių grupė pirmą kartą žengė investicinį žingsnį į tarptautinę rinką – investavo 100 tūkst. svarų (116 tūkst. eurų) į būsto pardavimo platformą kuriantį Jungtinės Karalystės startuolį „Movewise“.

Statybunaujienos.lt » Objektai. Technologijos. Verslo naujienos