2023 rugsėjo 22 d. penktadienis, 7:08
Reklama  |  facebook

Žiedinės ekonomikos pridėtinė vertė, kuriant šiuolaikines kompozitines medžiagas statybai Fotogalerija Video

2019-11-22 07:41
Pasaulyje ekonomika jau daug metų veikia „negalvok – išgauk, gamink, vartok ir išmesk“ principu. Išgaunami gamtos ištekliai naudojami gamybos procese, o gaminiai po tam tikro eksploatavimo laiko tampa atliekomis, kurios kaupiasi sąvartynuose arba mūsų gyvenamoje aplinkoje. Žiedinė ekonomika gali tapti pridėtinę vertę kuriančia ir klimato kaitą mažinančia alternatyva.
nuotrauka
Dilatometriniai tyrimai. VGTU Statybos fakulteto Statybinių medžiagų instituto nuotr.


Minimos įmonės
Vilnius Tech Statybinių medžiagų institutas,

Žiedinė ekonomika yra kaip alternatyva minėtam principui – skatinimas gaminius vartoti kiek galima ilgiau, o pasibaigus jų eksploatavimo laikui, perdirbimas į naują produkciją leidžia gamyboje išvengti atliekų susidarymo, be to, užtikrina gamtos išteklių bei energijos tausojimą. Taip kuriamas teigiamas ekonominis efektas bei saugoma mus supanti aplinka.

Prieš daugelį metų atlikta analizė parodė, kad ES yra priklausoma nuo išteklių, kurie importuojami iš kitų pasaulio valstybių, todėl silpnėja jos ekonominė priklausomybė, kuri tam tikrais atvejais gali peraugti ir į politinius iššūkius.

Statybinių medžiagų instituto mokslininkai dalyvauja tarptautiniuose ir nacionaliniuose projektuose, publikuoja savo mokslo rezultatus pripažintuose tarptautiniuose leidiniuose bei nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu patentuoja išradimus, susijusius su antrinių žaliavų panaudojimu įvairiose kompozitinėse statybinėse medžiagose. Aukšto lygio tyrimams atlikti Statybinių medžiagų institute naudojama šiuolaikinė įranga, o turima kompetencija leidžia pateikti pagrįstas mokslines išvadas bei rekomendacijas.
 
Nuotraukoje – Rimvydas STONYS
VGTU Statybos fakulteto 
Statybinių medžiagų instituto direktorius

 

 

Efektyvus turimų išteklių naudojimas leis sumažinti šių iššūkių tikimybę. ES, kaip žiedinės ekonomikos lyderė pasaulyje, šioje srityje vykdo plėtrą 3 skirtingomis kryptimis: teisinis reguliavimas, investicijos ir žmogiškojo sąmoningumo didinimas. Kad viskas vyktų tinkamai, rengiamas net 54 veiksmų planas produktų gyvavimo ciklo rato sukūrimui. 

Lietuva turėtų skirti svaresnį dėmesį žiedinės ekonomikos strateginiam vystymui bei švietimui. Atlikti tyrimai rodo, kad Lietuvos prioritetai yra atliekų tvarkymo infrastruktūra, energijos vartojimo efektyvumo didinimas ir atsinaujinančios energijos skatinimas.
 
Didžiausias dėmesys mūsų šalyje skiriamas vartojimo mažinimui (70 proc.), rūšiavimui (66 proc.), naujiems pritaikymo būdams (66 proc.) ir pakartotiniam naudojimui (34 proc.). Kai kuriose srityse Lietuva yra padariusi labai didelę pažangą, pavyzdžiui, 2016 m. „Eurostat“ duomenys rodo, kad Lietuva perdirbo didžiausią kiekį plastikinių pakuočių visoje Europos Sąjungoje – net 74,5 proc.

Tiria galimybes antrines žaliavas panaudoti gaminant statybines medžiagas

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Statybos fakulteto Statybinių medžiagų institute vykdomi įvairių atliekų (popieriaus gamybos, plastiko, naftos pramonėje naudoto katalizatoriaus, stiklo perdirbimo pramonėje susidariusio metakaolino, komunalinių atliekų bei biomasės deginimo pelenų, autoklavinio akytojo betono gamybos, odos perdirbimo, polistireninio putplasčio pakavimo taros) tyrimai ir vertinamos galimybės jas naudoti kaip antrines žaliavas įvairių kompozitinių statybinių medžiagų gamyboje, siekiant mažinti cemento ir natūralių užpildų kiekius bei pagerinti esamų medžiagų savybes. 

Popieriaus gamybos mastai intensyvėja visame pasaulyje, todėl susidaro vis daugiau atliekų – Europoje apie 11 mln. tonų per metus. Laikant popieriaus gamybos atliekas sąvartynuose, išsiskiriančios metano dujos veikia šiltnamio efekto procesus iki 20 kartų stipriau negu CO2.

Nuotraukoje – 
Jurgita MALAIŠKIENĖ,
VGTU Statybos fakulteto Statybinių medžiagų instituto
Kompozitinių medžiagų laboratorijos vyresnioji mokslo darbuotoja
 
Instituto mokslininkai nustatė, kad popieriaus gamybos atliekos gali būti naudojamos cementiniams mišiniams ruošti, taip iki 10 proc. pagerinant mechanines savybes. Be to, popieriaus gamybos atliekos gali būti naudojamos statybinės keramikos ir termoizoliacinių medžiagų gamyboje, pagerinant tradicinių medžiagų savybes.

Polistireninio putplasčio atliekas siūlo integruoti kaip lengvojo betono užpildą

Plastikas šiuo metu yra viena iš plačiausiai naudojamų dirbtinių medžiagų. Didelės plastiko panaudojimo galimybės lėmė, kad jo atliekų kiekis nuolat auga – 2014 m. Europoje šios atliekos sudarė 59 mln. tonų.

Nuotraukoje –
akustinės sienelės iš polistirenbetonio fragmentas 

Instituto mokslininkai plastiko atliekas taip pat bando integruoti į statybos produktų gamybą. Polietilenas yra pati populiariausia plastiko rūšis, dėl savo specifinių savybių, tokių kaip lengvas gamybos procesas bei maža savikaina, ji ypač plačiai naudojama ne tik maisto pramonėje, bet ir daugelyje kitų sričių (medicina, elektronika, transportas ir t.t.).

Mokslininkai rado būdą, kaip, nepabloginant betono savybių, iki 7 proc. smulkaus užpildo pakeisti polietileno atliekomis. Tai leidžia mažinti minėtų atliekų kiekius bei tausoti neatsinaujinančius gamtos išteklius. 

Polistireninis putplastis, iš kurio gaminama pakavimo tara buitinių prietaisų ir elektronikos komponentų apsaugai jų transportavimo metu, taip pat yra plastikas.

Nuotraukoje –
Modestas KLIGYS,
VGTU Statybos fakulteto Statybinių medžiagų instituto
Betono technologijų laboratorijos vedėjas
 
Mokslininkai parinko tinkamas smulkinimo ir paviršiaus apdorojimo technologijas, todėl polistireninio putplasčio pakavimo taros ir polistireninio putplasčio plokščių frezavimo metu susidarančias atliekas jiems pavyko integruoti kaip užpildą lengvojo betono gamybai bei statybinių medžiagų rinkai pasiūlyti skirtingos paskirties gaminius.

Kompleksinis skirtingų antrinių žaliavų poveikis gerina statybinių medžiagų struktūrą ir savybes

Smulkiadispersinėmis tinkamai paruoštomis atliekomis (popieriaus gamybos, panaudoto katalizatoriaus iš naftos pramonės, metakaolino iš stiklo perdirbimo pramonės, komunalinių atliekų deginimo pelenų, autoklavinio akytojo betono gamybos) galima pakeisti dalį cemento formavimo mišiniuose, nebloginant galutinio produkto charakteristikų.

Nuotraukoje – 
kompozitiniai gaminiai iš akytojo betono atliekų

Įprastai cementinėse sistemose, turinčiose inertinių priedų, mechaninės charakteristikos mažėja, tačiau priedai, skatinantys cemento hidrataciją ir dalyvaujantys hidratacijos procese, didina medžiagos mechaninį stiprį, ilgalaikiškumą ir cheminį atsparumą. Šiuo metu instituto mokslininkai nagrinėja kompleksinį skirtingų antrinio panaudojimo žaliavų poveikį. Toks kompleksinis panaudojimas pagerina statybinių medžiagų struktūrą ir savybes. 

Cementinėse medžiagose pelenai gali būti naudojami kaip užpildas ir žaliava rišikliui

Augantis iššūkis – pasaulyje didėjantis komunalinių atliekų deginimo pelenų kiekis, kuris, kaip prognozuojama, iki 2025 m. išaugs iki 2,2 bln. tonų, nes pastaruoju metu statomos tokio tipo jėgainės.

Atliekų sudėtis, priklausomai nuo šalies ir papročių, skiriasi. Tačiau dažniausiai jas sudaro maistas, plastikas, popierius, metalas, stiklas, tekstilė, keramika. Minėtos medžiagos apdorojamos 850–1100 laipsnių temperatūroje, o šio proceso metu susidaro iki 25 proc. pelenų. 

Nuotraukoje – 
bandinys su cementu ir 70 proc. pelenų

Institute ir kitose pasaulio mokslinėse įstaigose siekiama komunalinių atliekų deginimo pelenus panaudoti cementinėse medžiagose. Cementinėse medžiagose pelenai gali būti naudojami ir kaip užpildas, ir kaip žaliava rišiklio gamyboje. Taip pat atliekami tyrimai, siekiant šias atliekas panaudoti keramikoje.

Taikant specialias technologijas, sukurtas padidinto atsparumo kaitrai autoklavinis akytasis betonas 

Lietuvoje dar 2016 m. bendras gaunamos energijos kiekis iš atsinaujinančių energijos šaltinių sudarė 25,6 proc., kai ES vidurkis siekia vos 17 proc. Kuro rūšis, kuri, planuojama, ateityje Lietuvoje sudarys apie 2/3 visos šalyje pagaminamos energijos iš atsinaujinančių išteklių, yra biomasė. CO2, išsiskyręs deginant tokį kurą, nėra laikomas šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis. Deginant biomasę, joje esančios mineralinės medžiagos nusėda šiluminio įrenginio degimo zonoje arba filtruose. Šių atliekų Lietuvoje susidaro apie 30 tūkst. tonų per metus. Instituto mokslininkai sėkmingai naudojo šiuos pelenus kuriant betono, skirto aplinkos elementams gaminti, sudėtį ir jų gamybos technologiją.  

Parengta pagal VGTU Statybos fakulteto Statybinių medžiagų instituto inf. ir nuotr. 

Statybunaujienos.lt
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka

VGTU Statybos fakulteto Statybinių medžiagų institutas




Objektai. Technologijos. Verslas

nuotrauka
2023-09-21 09:30
Pasaulyje gerai žinomas SIKA prekinis ženklas, kuriuo žymimos specifinės cheminės medžiagos, skirtos statybai, turi 113 metų patirtį, kuri prasidėjo Šveicarijoje. Šimtametė kompanijos istorija yra pagrindas, ant kurio kuriami modernios rinkos produktai ir kuris liudija šimtmečio patikrintą patikimum...
nuotrauka
2023-09-20 13:35
Tvarių miestų plėtros ir statybų bendrovės „YIT Lietuva“ sostinės Viršuliškių rajone baigiamą vystyti naują 18 aukštų „Sky Office“ verslo centrą savo naujiesiems biurams jau pasirinko keletas nuomininkų.
nuotrauka
2023-09-19 20:06
Viena didžiausių šalies statybos bendrovių „Naresta“ pasirašė generalinės rangos sutartį dėl nacionalinio stadiono komplekso Vilniuje pirmojo etapo statybų. Sutartis pasirašyta su stadiono projektą įgyvendinančiu koncesininku – „BaltCap Infrastructure Fund“ valdoma įmone „Vilniaus daugiafunkcinis ko...
nuotrauka
2023-09-18 13:47
Turto bankas paskelbė du aukcionus ir siūlo įsigyti patalpas Vilniaus Naujamiesčio rajone – Algirdo ir Vytenio gatvėse esančiuose pastatuose – iš viso daugiau nei 1,6 tūkst. kv. m ploto.
nuotrauka
2023-09-18 07:17
Statyba tradiciškai laikoma inertiška, ją sunku įsivaizduoti be sunkiasvorės technikos, kalno medžiagų. Bet statyba taip pat įgyja vis daugiau lankstumo, kurio jai suteikia naujos technologijos. Viena tokių – geopolimerų injekcijų technologija.
nuotrauka
2023-09-15 15:41
2022 m. pabaigoje Lietuvos banko licenciją gavęs Uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtas investicinis fondas „Reverest Baltic Opportunity Fund“ pradėjo įgyvendinti nekilnojamojo turto projektus, siekdamas skirti išskirtinį dėmesį miesto pridėtinės vertės kūrimui ir objektų plėtrai be...
nuotrauka
2023-09-15 11:17
Visuomenės nuomonės tyrimai rodo, kad Lietuvos verslui pavyksta auginti pasitikėjimą darbdaviais. Šalies vadybos ekspertai sako, kad šis laimėjimas džiugina, bet kartu ir užkrauna didesnes atsakomybes.
nuotrauka
2023-09-14 14:17
Turto valdymo bendrovės „BRAITIN" valdomai investicijų bendrovei „Verslo trikampis" Šiaulių bankas skolina 25,7 mln. eurų. Bendrovė, Vilniuje valdanti to paties pavadinimo biurų kompleksą, naujai gautas lėšas naudos anksčiau prisiimtų įsipareigojimų refinansavimui bei kasdienės veiklos poreikiams.
nuotrauka
2023-09-14 14:01
Pradedamas įgyvendinti naujas tvarus projektas „Sand Offices". Naujas verslo centras iškils sostinės Žalgirio ir Linkmenų gatvėse esančio seno administracinio pastato vietoje ir pasiūlys modernius inovatyvaus dizaino biurus.
nuotrauka
2023-09-14 13:31
Šią vasarą vos per du mėnesius – liepą ir rugpjūtį – investuotojai į naujus „Estateguru" sutelktinio finansavimo projektus investavo 18,9 mln. eurų.
nuotrauka
2023-09-14 07:57
Nuo praėjusių metų gegužės atsisakyta deklaracijų apie neypatingų statinių statybos užbaigimą tvirtinimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje (Statybos inspekcija), perduodant šią funkciją statinio ekspertizės rangovams. Tačiau pokyčiai įnešė į rinką sumaišties.
nuotrauka
2023-09-12 16:47
Modernizuodama verslo centrą „Europa“, nekilnojamojo turto plėtros kompanija „Hanner“ atnaujina ir daugiaaukštę automobilių stovėjimo aikštelę. Tūkstančio parkavimo vietų aikštelės atnaujinimo darbus planuojama užbaigti iki šių metų pabaigos, investicijos sieks apie 6 mln. eurų.
nuotrauka
2023-09-12 16:38
Šalia Vilniaus, Avižieniuose oficialiai pradėtos prekybinių sandėlių (angl. stock-office) projekto „Urban HUB" statybos.
nuotrauka
2023-09-11 12:28
Generolo Silvestro Žukausko poligone Pabradėje pristatytas NATO itin aukštos parengties greitojo reagavimo pajėgų poreikiams skirtos infrastruktūros vystymo projektas.
nuotrauka
2023-09-08 07:10
UKMERGĖS GELŽBETONIS – įmonė, gaminanti ne tik gelžbetonio gaminius, bet ir polistireninį putplastį, kurio gaminimo patirtis – 27 metai. Anksčiau didžiausios įmonės apyvartos buvo susijusios su polistireniniu putplasčiu, o per pastaruosius 5 metus gelžbetonio gaminių gamyba išaugo apie 3 kartus ir d...
nuotrauka
2023-09-07 08:08
Siekiant sudaryti tinkamas tarnybos ir gyvenimo sąlygas sąjungininkams ir Lietuvos kariams Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos batalione Marijampolėje atidaryta nuolatinė modulinė stovykla, kurioje įrengta visa jai reikalinga karinė infrastruktūra. Ši stovykla bus na...
nuotrauka
2023-09-05 12:47
Daugiafunkcio komplekso ant Šeškinės kalno projekte pradedamas naujas etapas: šią savaitę išduotas leidimas statyti Kultūros ir ugdymo centrą. Dar dviejų, į Ozo g. 27 kompleksą įeinančių objektų – Sporto centro su lengvosios atletikos maniežu ir futbolo treniruočių aikšte bei vaikų darželio – techni...
nuotrauka
2023-09-05 10:08
AB HISK stebėtojų taryba rugsėjo 4 d. išrinko naują nepriklausomą valdybos narį Aivarą Čičelį. Jis keičia iki šiol šias pareigas ėjusį Mindaugą Jusių.
nuotrauka
2023-08-31 09:26
Vilniaus centre erdviose ir moderniose patalpose veikiantis „Erudito Licėjus“ šiemet mokslo metus pradeda atidarydamas naująjį korpusą. 6 aukštų „Erudito Licėjaus“ korpusas atidarytas šalia pirmojo mokyklos pastato, nuo rugsėjo 1-osios mokykloje mokysis virš 600 vaikų. Iš viso mokyklą galės lankyti ...
nuotrauka
2023-08-30 10:51
Šiuo metu būsimame naujame Vilniaus oro uosto terminale vyksta fasado įrengimo darbai. Tačiau jau tiksliai suplanuota, kokios modernios technologijos jame bus diegiamos: būsimos inovacijos keleiviams užtikrins dar didesnį patogumą ir gali net pakeisti įpročius ruošiantis skrydžiui.

Statybunaujienos.lt » Objektai. Technologijos. Verslas