„Paskutinį kartą toks ilgas geležinkelio ruožas Lietuvoje statytas dar XIX amžiuje, carinės Rusijos imperijos laikais. „Rail Baltica“ ruožo tarp Kauno ir Lietuvos-Latvijos sienos statyba – tai itin svarbus žingsnis Lietuvos geležinkelio istorijoje. Ir dabar, užbaigus visus teisinius formalumus, mums užsidega žalia šviesa statyboms darbams šioje atkarpoje“, - pranešime cituojamas „LTG Infra“ generalinis direktorius Karolis Sankovski.

Sprendimą perduoti visuomenės poreikiams paimtą žemę Vyriausybė priėmė dar š. m. rugsėjo 16 d. Vėliau buvo pasirašytos „LTG Infra“ sutartys su Nacionaline žemės tarnyba dėl teisių žemės sklypus valdyti, naudoti ir disponuoti, o praėjusią savaitę užbaigtos patikėjimo teisės registravimo procedūros „Registrų centre“.

Pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus, rašoma pranešime, žemė visuomenės poreikiams, kurioje bus tiesiamas „Rail Baltica“ geležinkelis, paimama dviem etapais. Pirmojo etapo metu Panevėžio, Pasvalio, Kauno, Jonavos ir Kėdainių rajonuose visuomenės poreikiams išpirkti 1365 sklypai „Rail Baltica“ geležinkeliui tiesti. Jų savininkams išmokėtos kompensacijos už žemę pagal rinkos vertę. Antrojo etapo metu, kuris bus užbaigtas kitų metų pradžioje, visuomenės poreikiams buvo paimta apie 1200 sklypų. Juose bus tiesiami privažiavimo prie „Rail Baltica“ keliai bei kita infrastruktūra.

Tiek pirmojo, tiek antrojo etapų metu pirmą kartą Lietuvoje visuomenės poreikiams paimtos žemės plotuose ūkininkams buvo leista tęsti savo veiklą iki realių statybų pradžios.

„Rail Baltica“ yra plyno lauko geležinkelio transporto infrastruktūros projektas, kurio tikslas yra integruoti Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą. Lietuvoje, Latvijoj ir Estijoje bus nutiesta 870 km greitojo elektrifikuoto geležinkelio dvikelio, kuriuo traukiniai važiuos iki 249 km/val. greičiu. Projektą užbaigti planuojama iki 2026 m. pabaigos.