2024 kovo 19 d. antradienis, 7:33
Reklama  |  facebook

Nuo spūsčių iki gamtos stichijų padarinių: kas išspręs šiuolaikinių miestų problemas?

2020-07-09 10:25
Daugėjant gyventojų miestuose, kartu didėja ir problemos, tiesiogiai susijusios su gyventojų veikla – aplinkos tarša, eismo įvykiai ir spūstys, teritorijų užstatymas, neracionalus energijos naudojimas. Kaip užtikrinti sveiką, saugų ir patogų gyvenimą miestuose?
nuotrauka
VGTU nuotr.


Minimos įmonės
VILNIUS TECH Aplinkos inžinerijos fakultetas,
Jonavos r. savivaldybė,

Dabar miestuose gyvena per 50 proc. pasaulio gyventojų. Skaičiuojama, kad 2050-aisiais šis rodiklis išaugs iki 75 procentų. Lietuva jau artėja prie šių skaičių – Statistikos departamento duomenimis, 2019 m. Lietuvos miestuose gyveno 67,1 proc. nuolatinių šalies gyventojų.

Pasak miestų planavimo specialistės, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Aplinkos inžinerijos fakulteto profesorės Marijos Burinskienės, cituojamos VGTU pranešime, planuojant miestus dėmesys turi susitelkti į gyventojus.

„Visų pirma, miestas turi būti patogus žmogui, jam čia turi būti gerai. Stabėdami, kaip sparčiai vystosi technologijos, turėtume jas taikyti taip, kad miestas būtų išmanus – kad būtų paprasta ir aišku, kaip ir kada jis turi būti apšviestas, kur reikia išdėstyti takus ir kelius, kaip užtikrinti jų saugumą, kokios turi būti viešosios erdvės, kaip turi būti prisitaikyta prie gamtos stichijų, kad liūtys nekeltų didelių problemų arba stipraus vėjo ruožai nepaliktų aplinkos išdarkytos. Tai tik keletas pavyzdžių, bet jie parodo esmę – svarbiausia, kad taikomos technologijos būtų palankios žmogui ir kurtų jam tinkamą aplinką“, – sako VGTU profesorė.

Viena didžiausių problemų – susisiekimas

Kiekvienas miesto gyventojas nori greitai, patogiai ir saugiai pasiekti savo kasdienius kelionės tikslus – darbą, mokyklą, studijas, laisvalaikio užsiėmimus, pramogas. Tam užtikrinti būtinas susisiekimo planavimas, organizavimas, srautų valdymas. Anot VGTU profesorės, tai bene didžiausia šiandienos miestų problema.

„Jei kalbėsime apie Lietuvos miestus, dauguma iš karto pasakys, kad juose kyla nuolatinių problemų, susijusių su transportu. Manau, kad kartu susisiekimas yra būtent ta sritis, kur daugiausiai galima taikyti modernias šiuolaikines technologijas, padedančias valdyti srautus ir taip pasiekti gerų rezultatų. Net jei spūsčių mastas skiriasi lyginant, pavyzdžiui, Vilnių ir Širvintas, tačiau abu miestai nėra apsaugoti nuo eismo nelaimių bei jų sukeliamų padarinių“, – atkreipia dėmesį M. Burinskienė.

VGTU nuotraukoje – 
Aplinkos inžinerijos fakulteto profesorė Marija Burinskienė

Geros kokybės susisiekimas būtinas miesto vystymuisi, todėl tinkamas kelių ir geležinkelių transporto sistemų planavimas yra labai svarbus veiksnys bendrame miesto plane. Dar daugiau iššūkių laukia ateityje. „Vienas jų – autonominių automobilių atėjimas. Kad be vairuotojų važiuojantis transportas tinkamai veiktų, reikia gerai paruošti infrastruktūrą“, – sako miestų planavimo specialistė.

Spręsti reikia ne pavienes problemas

Pastaraisiais dešimtmečiais, Lietuvoje vykstant aktyviai miestų urbanizacijai, daugelis naujų teritorijų užstatomos padrikai, tampa tarpusavyje niekaip nesusijusios, neturi suplanuotos reikalingos socialinės ir inžinerinės infrastruktūros. Kartais kuriant atskirus sklypus atsiranda neracionalūs kvartalai, trūksta patogių privažiavimų, nekuriamos bendros viešosios erdvės. Miestas yra labai sudėtingas organizmas su daugybe įvairių socialinių, ekonominių veiksnių, todėl, pasak VGTU profesorės, požiūris į miestą turi būti kompleksinis.

„Šiais laikais nėra pavienių miesto problemų, jos visos yra susijusios tarpusavyje. Specialistai, kurie geba jas spręsti, turi turėti platų kompleksinį požiūrį, kuris apimtų visumą – technines, ekonomines, ekologines, socialines problemas. Reikalingi žmonės, kurie suprastų miestą, jo infrastruktūrą. Tokį darbą turi atlikti profesionalūs kelių, geležinkelių ir miestų inžinieriai“, – sako ji.

Darnaus miesto vystymosi tikslas – planuoti, tvarkyti ir valdyti miestą taip, kad jis būtų ne problemų šaltinis, o priešingai – atviras, verslus, ekologiškas, saugus bei patogus visiems. Kaip vieną iš probleminių vietų pavyzdžių M. Burinskienė pateikia vykdomą renovaciją. „Renovaciją vykdo savo srities specialistai. Bet negalima atnaujinti namo kartu nepakeičiant jo aplinkos. Kad žmogui būtų patogu gyventi, jis turi turėti galimybę prieiti prie pastato, pastatyti šalia automobilį, netoliese turėtų būti žaidimo aikštelė, vieta, skirta vyresnių žmonių poilsiui ir t.t. Taip pat būtina galvoti ir apie žmones su specialiaisiais poreikiais. Ir tai nebūtinai yra neįgalieji. Sunkumų patiria tėvai su vaikų vežimėliais, maži vaikai ir vyresnio amžiaus gyventojai. Gyvenamojoje aplinkoje visiems turi būti patogu“, – akcentuoja VGTU profesorė.

Miestai auga ir regionuose

Miesto plėtra būdinga ne tik sostinei – tarp 10-ies labiausiai per 100 metų išaugusių Lietuvos miestų atsiduria ir Jonava. Pasak Savivaldybių asociacijos prezidento, Jonavos mero Mindaugo Sinkevičiaus, Jonavoje nuolat aktyviai vykdomi stambūs infrastruktūros projektai, kurie skirti moderniai ir patogiai norintiems gyventi Jonavos gyventojams bei miesto svečiams.

A. Reipos nuotraukoje – 
LSA prezidentas ir Jonavos meras
Mindaugas Sinkevičius

„Netrukus Jonavoje bus baigtas remontuoti miesto stadionas, pradėsime statyti naują baseiną ir pėsčiųjų tiltą per judrią Žeimių gatvę. Kartu su šiais projektais Jonavos rajone nuolat vyksta dviračių takų tiesimo darbai, atnaujinamos miesto gatvės ir daugiabučių kiemai, įrengiamos automobilių stovėjimo aikštelės, kuriami nauji parkai ir viešosios erdvės. „Lietuvos geležinkeliai“ nuo 2021-ųjų pradės rekonstruoti senąjį geležinkelio tiltą per Nerį, o ateityje, per Jonavos rajoną tiesiant geležinkelio vėžę „Rail Baltica“, bus statomas dar vienas, ilgiausias Baltijos šalyse geležinkelio tiltas, pertvarkomas ir keičiamas kelių tinklas rajono dalyje“, – apie miesto plėtros planus pasakoja M. Sinkevičius, cituojamas pranešime.

Anot Jonavos mero, rajono savivaldybėje yra iškelta 2021–2027 m. skirta vizija: „Jonavos rajonas – tai kraštas, kuriame patogu gyventi, dirbti, leisti laisvalaikį ir auginti vaikus“. Jai įgyvendinti reikalingi šiuolaikiniai kompleksinį požiūrį turintys specialistai. „Siekdami įgyvendinti šią viziją mes, be jokios abejonės, matome labai didelį kelių, geležinkelių ir miestų inžinerijos specialistų poreikį mūsų savivaldybėje. Šių sričių profesionalai padės spręsti ne tik infrastruktūros atnaujinimo, eismo saugumo, bet ir taršos mažinimo, atliekų tvarkymo, energijos naudojimo problemas“, – sako M. Sinkevičius.

Šiuolaikinių miestų problemų sprendėjai – inžinieriai

VGTU Aplinkos inžinerijos fakultete ruošiami Kelių, geležinkelių ir miestų inžinerijos specialistai studijų metu įgyja žinių apie susisiekimo statinių, kelių, gatvių, geležinkelių planavimą, projektavimą, tiesimą ir priežiūrą, taip pat miestų planavimą ir projektavimą, miestų infrastruktūros priežiūrą ir valdymą. Baigę studijas absolventai geba analizuoti ir vertinti miestų, regionų planavimo problemas ir kurti jų sprendimo strategiją, taikant kompiuterines technologijas rinkti ir interpretuoti inžineriniams, darniosios kelio ir gyvenamosios aplinkos planavimo uždaviniams spręsti būtinus duomenis. Po dvejų nuolatinių studijų metų šios programos studentai gali rinktis iš dviejų specializacijų: Kelių ir geležinkelių inžinerijos arba Miestų inžinerijos.

Pasak VGTU profesorės, ši studijų programa apima daug įvairių sričių – projektavimą, inžineriją, darbą su informacinėmis sistemomis, duomenų analizę, modeliavimą. „Kelių, geležinkelių ir miestų inžinieriai, tai specialistai, kurie nori daryti įtaką miesto kaitai, o tam neužtenka vien urbanistinio sprendimo, reikia ir techninio. Visi šie specialistai dirba su informacinėmis technologijomis, projektavimui naudoja geografines informacines sistemas. Aukštesnio lygio – baigę šios srities doktorantūrą – inžinieriai daug dirba su duomenų bazėmis, tampa duomenų analitikais, geba apdoroti didelius kiekius duomenų, o tai leidžia stebėti visas sistemas, jų pokyčius laike“, – pasakoja M. Burinskienė.

Ji akcentuoja, kad inžinierių darbe netrūksta ir žvilgsnio į ateitį bei kūrybiškumo. Viena iš neatsiejamų Kelių, geležinkelių ir miestų inžinerijos sričių yra modeliavimas, leidžiantis sukurti tam tikrą situaciją ir prognozuoti ateitį. „Modeliuojant yra sukuriamas tam tikras scenarijus ir bandoma įsivaizduoti, kaip į naujas aplinkybes reaguos transporto srautai, pėstieji ir kiti. Inžinieriaus darbas yra neatsiejamas nuo kūrybiškumo. Pavyzdžiui, erdvių planavime – kaip aplinką padaryti įdomesnę, patrauklesnę, patogesnę. Tikslas vienas – kad žmogui būtų patogu gyventi mieste. Labai dažnai mes kalbame apie tai, kad miestas turi būti darnus, išmanus, subalansuotas – kad tai pavyktų įgyvendinti, mes turime stebėti aplinką ir daryti išvadas“, – pabrėžia miestų planavimo specialistė. 
Statybunaujienos.lt



Infrastruktūra

nuotrauka
2024-03-15 12:18
Panevėžio rajono visuomenės viešo intereso gynimo grupės atstovai šią savaitę susitiko su Panevėžio rajono meru Antanu Pociumi iškilusiems klausimams aptarti, po to, kai „Rail Baltica" Panevėžio geležinkelio linijos infrastruktūrinės plėtros SPAV, koncepcija 2023 metų rugpjūtį buvo pristatyta visuom...
nuotrauka
2024-03-15 09:00
Klimato kaita yra grėsmė, su kuria kovoti padeda tradicinės energijos šaltinių pakeitimas atsinaujinančių išteklių gamyba. Taip mano vis daugiau Lietuvos gyventojų, įskaitant ir Klaipėdos rajono Vėžaičių bei Endriejavo seniūnijų gyventojus. Šiose seniūnijose, 85 proc. gyventojų sutinka, kad pasaulyj...
nuotrauka
2024-03-14 15:22
Per praėjusius metus specializuota transporto priemone su lazerinio skenavimo įranga nuskaityta beveik 1,2 tūkst. sostinės gatvių kilometrų. Itin tikslūs skenavimo rezultatai jau antrus metus iš eilės leidžia įvertinti Vilniaus gatvių asfalto dangos būklę ir pagal tai sudaryti tvarkomų gatvių ruožų ...
nuotrauka
2024-03-13 14:06
Infrastruktūros plėtros bendrovė „YIT Lietuva" Vilniaus miesto savivaldybės užsakymu sutvarkys iš viso 22,4 km gatvių ruožų vakarinėje ir pietinėje miesto dalyse. Kartu bus tvarkomi ir daugiabučių kiemai, kurie priklauso savivaldybei. Vairuotojai raginami būti atidesni dėl atsivėrusių duobių ir supr...
nuotrauka
2024-03-12 14:32
Turto bankas užbaigė Kauno teritorinės muitinės ir Muitinės departamento pastato atnaujinimo projektą. Pastatas ne tik tapo šiuolaikiškesnis ir itin taupus, bet ir pats apsirūpins atsinaujinančia saulės energija. Negana to, čia esančių pastatų komplekso stogai ateityje tarnaus kaip nuotolinis saulės...
nuotrauka
2024-03-07 15:35
Šiandien magistralėje Vilnius-Utena pradėti atkarpos nuo Molėtų iki Utenos kapitalinio remonto darbai. Vienintelio šalyje iš cementbetonio plokščių sudaryto kelio atkarpos, siekiančios beveik 30 km, rekonstrukciją „Via Lietuva" (anksčiau – LAKD) planuoja baigti dar šiais metais.
nuotrauka
2024-03-07 10:27
244 MW įrengtosios galios saulės elektrinės statybos šalia Risti miestelio Estijoje bus pirmasis šio hibridinio parko etapas, kurį „Sunly“ įgyvendins kartu su „Metsagrupp“. Parko statybos darbai turėtų prasidėti jau ateinantį ketvirtį, o veikti jis turėtų pradėti 2026 metų pradžioje. Parko statybos ...
nuotrauka
2024-03-06 09:01
Tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables" tęsia pirmojo Baltijos šalyse jūrinio vėjo elektrinių parko vystymą ir Baltijos jūroje atlieka projektui reikalingus vėjo ir hidrometeorologinius matavimus. Tam tikslui į būsimo parko teritoriją atplukdyta ir pritvirtinta plūduriuojanti...
nuotrauka
2024-03-05 10:09
Šiemet toliau tęsiami darbai vykdant trijų vienų svarbiausių ir intensyviausių Alytaus miesto gatvių – Ulonų, Pulko ir Santaikos – rekonstravimo ir kapitalinio remonto projektą. Bus tvarkoma Ulonų gatvė, o darbams čia, kaip valstybei svarbiam vietinės reikšmės kelių projektui, skirta 1,48 mln. eurų ...
nuotrauka
2024-03-05 09:33
Per artimiausius kelerius metus nusidrieks nauja jungtis iš Nemuno salos link Aleksoto bei Žemosios Fredos. Šią savaitę Kauno miesto savivaldybė pasirašė rangos darbų sutartį su bendrove „Kauno tiltai" dėl 258 metrų ilgio pėsčiųjų ir dviratininkų tilto, pretenduojančio tapti nauju traukos centru, st...
nuotrauka
2024-03-04 10:28
Vilniaus miesto savivaldybė pasirašė rangos darbų sutartį su įmone AB „Eurovia Lietuva" dėl 6 kilometrų Nemenčinės plento nuo Kairėnų g. iki pat miesto ribos rekonstrukcijos. Gatvė bus išplatinta nuo dviejų iki keturių juostų. Tvarkymo darbai prasidės kovo viduryje, juos užbaigti planuojama 2026 pir...
nuotrauka
2024-03-04 10:06
Nors stojančiųjų į kelių ar geležinkelių inžineriją skaičiai mažėja, galimybių ir įspūdingų projektų šioje srityje netrūksta. „Tyrens Lietuva" specialistai papasakojo, kuo juos žavi ši sritis ir kokie projektai paliko didžiausią įspūdį.
nuotrauka
2024-02-28 15:51
Prieš dvejus metus Vilniuje buvo pradėtas kurti virtualus miesto judumo žemėlapis, kuris padės dar tiksliau stebėti miesto pulsą ir atlikus duomenų analizes, spręsti miesto infrastruktūros problemas. Visomis sistemos galimybėmis Vilniaus miesto planuotojai ir viešojo transporto administratoriai prad...
nuotrauka
2024-02-28 12:31
Didžiausia Lietuvoje pramonės atliekų tvarkymo bendrovė „Žalvaris“, priklausanti žiedinės ekonomikos įmonių grupei „GreenGroup“, paskelbė pasirašiusi medžio granulių gamintojos UAB „Granulita“ įsigijimo sutartį. Sulaukus Konkurencijos tarybos leidimo, sandorį ketinama užbaigti šių metų antrojo ketvi...
nuotrauka
2024-02-28 09:55
AB Vidaus vandens kelių direkcija (VVKD) numato įsigyti elektrinį laivą-stūmiką, kuris būtų vienas iš numatomų įsigyti šešių elektrinių laivų-stūmikų, įgyvendinant 75 mln. Eur vertės projektą. Turint elektrinį laivyną būtų sukurta nulinės emisijos vidaus vandenų transporto grandinė tarp Kauno ir Kla...
nuotrauka
2024-02-23 10:13
„Paraiškos užpildymo greitis bus esminis faktorius teikiant prašymą paramai saulės elektrinės įrengimui gauti. Pavyks sparčiausiems“, – sako Vaidas Brazinskas, vienos bendrovės atstovas.
nuotrauka
2024-02-21 15:07
Antradienį, vasario 27 d., gyventojai sulauks naujo paramos kvietimo nuosavoms saulės elektrinėms iki 10 kW savo gyvenamajame būste įsirengti ir tapti gaminančiais vartotojais. Šiam kvietimui Energetikos ministerija skyrė 12 mln. Eur.
nuotrauka
2024-02-20 10:26
Vilniaus miesto savivaldybė, įgyvendindama „LIFE GreenMe5" projektą, dalyje Salomėjos Neries gatvės išbandys įvairias priemones sumažinti transporto keliamą triukšmo ir oro taršą. Planuojama, kad pasiteisinusios priemonės vėliau bus pritaikomos ir kitose Vilniaus gatvėse.
nuotrauka
2024-02-20 09:56
Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) atnaujino 17 erdvinių duomenų rinkinių – M1:50 000 ir M1:250 00 georeferencinius erdvinių duomenų rinkinius, geografinių vietovardžių duomenų rinkinius. Erdvinių duomenų rinkinys – susistemintų ir metodiškai sutvarkytų erdvinių duomenų, kurie apibūdina konkrečią vietą...
nuotrauka
2024-02-19 10:28
Lietuvos automobilių kelių direkcija tęsia blogiausios būklės šalies kelių atnaujinimą. Įmonė skelbia pasirašiusi sutartį dėl beveik 10 km ilgio automobilių kelio Smiltynė-Nida remonto darbų atlikimo. Planuojama, kad kelio atnaujinimo darbai viename unikaliausių šalies regionų prasidės jau šį pavasa...

Statybunaujienos.lt » Infrastruktūra