2020 rugpjūčio 15 d. šeštadienis, 11:18
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Nuo spūsčių iki gamtos stichijų padarinių: kas išspręs šiuolaikinių miestų problemas?

2020-07-09 10:25
Daugėjant gyventojų miestuose, kartu didėja ir problemos, tiesiogiai susijusios su gyventojų veikla – aplinkos tarša, eismo įvykiai ir spūstys, teritorijų užstatymas, neracionalus energijos naudojimas. Kaip užtikrinti sveiką, saugų ir patogų gyvenimą miestuose?
nuotrauka
VGTU nuotr.


Minimos įmonės
VGTU Aplinkos inžinerijos fakultetas,
Jonavos r. savivaldybė,

Dabar miestuose gyvena per 50 proc. pasaulio gyventojų. Skaičiuojama, kad 2050-aisiais šis rodiklis išaugs iki 75 procentų. Lietuva jau artėja prie šių skaičių – Statistikos departamento duomenimis, 2019 m. Lietuvos miestuose gyveno 67,1 proc. nuolatinių šalies gyventojų.

Pasak miestų planavimo specialistės, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Aplinkos inžinerijos fakulteto profesorės Marijos Burinskienės, cituojamos VGTU pranešime, planuojant miestus dėmesys turi susitelkti į gyventojus.

„Visų pirma, miestas turi būti patogus žmogui, jam čia turi būti gerai. Stabėdami, kaip sparčiai vystosi technologijos, turėtume jas taikyti taip, kad miestas būtų išmanus – kad būtų paprasta ir aišku, kaip ir kada jis turi būti apšviestas, kur reikia išdėstyti takus ir kelius, kaip užtikrinti jų saugumą, kokios turi būti viešosios erdvės, kaip turi būti prisitaikyta prie gamtos stichijų, kad liūtys nekeltų didelių problemų arba stipraus vėjo ruožai nepaliktų aplinkos išdarkytos. Tai tik keletas pavyzdžių, bet jie parodo esmę – svarbiausia, kad taikomos technologijos būtų palankios žmogui ir kurtų jam tinkamą aplinką“, – sako VGTU profesorė.

Viena didžiausių problemų – susisiekimas

Kiekvienas miesto gyventojas nori greitai, patogiai ir saugiai pasiekti savo kasdienius kelionės tikslus – darbą, mokyklą, studijas, laisvalaikio užsiėmimus, pramogas. Tam užtikrinti būtinas susisiekimo planavimas, organizavimas, srautų valdymas. Anot VGTU profesorės, tai bene didžiausia šiandienos miestų problema.

„Jei kalbėsime apie Lietuvos miestus, dauguma iš karto pasakys, kad juose kyla nuolatinių problemų, susijusių su transportu. Manau, kad kartu susisiekimas yra būtent ta sritis, kur daugiausiai galima taikyti modernias šiuolaikines technologijas, padedančias valdyti srautus ir taip pasiekti gerų rezultatų. Net jei spūsčių mastas skiriasi lyginant, pavyzdžiui, Vilnių ir Širvintas, tačiau abu miestai nėra apsaugoti nuo eismo nelaimių bei jų sukeliamų padarinių“, – atkreipia dėmesį M. Burinskienė.

VGTU nuotraukoje – 
Aplinkos inžinerijos fakulteto profesorė Marija Burinskienė

Geros kokybės susisiekimas būtinas miesto vystymuisi, todėl tinkamas kelių ir geležinkelių transporto sistemų planavimas yra labai svarbus veiksnys bendrame miesto plane. Dar daugiau iššūkių laukia ateityje. „Vienas jų – autonominių automobilių atėjimas. Kad be vairuotojų važiuojantis transportas tinkamai veiktų, reikia gerai paruošti infrastruktūrą“, – sako miestų planavimo specialistė.

Spręsti reikia ne pavienes problemas

Pastaraisiais dešimtmečiais, Lietuvoje vykstant aktyviai miestų urbanizacijai, daugelis naujų teritorijų užstatomos padrikai, tampa tarpusavyje niekaip nesusijusios, neturi suplanuotos reikalingos socialinės ir inžinerinės infrastruktūros. Kartais kuriant atskirus sklypus atsiranda neracionalūs kvartalai, trūksta patogių privažiavimų, nekuriamos bendros viešosios erdvės. Miestas yra labai sudėtingas organizmas su daugybe įvairių socialinių, ekonominių veiksnių, todėl, pasak VGTU profesorės, požiūris į miestą turi būti kompleksinis.

„Šiais laikais nėra pavienių miesto problemų, jos visos yra susijusios tarpusavyje. Specialistai, kurie geba jas spręsti, turi turėti platų kompleksinį požiūrį, kuris apimtų visumą – technines, ekonomines, ekologines, socialines problemas. Reikalingi žmonės, kurie suprastų miestą, jo infrastruktūrą. Tokį darbą turi atlikti profesionalūs kelių, geležinkelių ir miestų inžinieriai“, – sako ji.

Darnaus miesto vystymosi tikslas – planuoti, tvarkyti ir valdyti miestą taip, kad jis būtų ne problemų šaltinis, o priešingai – atviras, verslus, ekologiškas, saugus bei patogus visiems. Kaip vieną iš probleminių vietų pavyzdžių M. Burinskienė pateikia vykdomą renovaciją. „Renovaciją vykdo savo srities specialistai. Bet negalima atnaujinti namo kartu nepakeičiant jo aplinkos. Kad žmogui būtų patogu gyventi, jis turi turėti galimybę prieiti prie pastato, pastatyti šalia automobilį, netoliese turėtų būti žaidimo aikštelė, vieta, skirta vyresnių žmonių poilsiui ir t.t. Taip pat būtina galvoti ir apie žmones su specialiaisiais poreikiais. Ir tai nebūtinai yra neįgalieji. Sunkumų patiria tėvai su vaikų vežimėliais, maži vaikai ir vyresnio amžiaus gyventojai. Gyvenamojoje aplinkoje visiems turi būti patogu“, – akcentuoja VGTU profesorė.

Miestai auga ir regionuose

Miesto plėtra būdinga ne tik sostinei – tarp 10-ies labiausiai per 100 metų išaugusių Lietuvos miestų atsiduria ir Jonava. Pasak Savivaldybių asociacijos prezidento, Jonavos mero Mindaugo Sinkevičiaus, Jonavoje nuolat aktyviai vykdomi stambūs infrastruktūros projektai, kurie skirti moderniai ir patogiai norintiems gyventi Jonavos gyventojams bei miesto svečiams.

A. Reipos nuotraukoje – 
LSA prezidentas ir Jonavos meras
Mindaugas Sinkevičius

„Netrukus Jonavoje bus baigtas remontuoti miesto stadionas, pradėsime statyti naują baseiną ir pėsčiųjų tiltą per judrią Žeimių gatvę. Kartu su šiais projektais Jonavos rajone nuolat vyksta dviračių takų tiesimo darbai, atnaujinamos miesto gatvės ir daugiabučių kiemai, įrengiamos automobilių stovėjimo aikštelės, kuriami nauji parkai ir viešosios erdvės. „Lietuvos geležinkeliai“ nuo 2021-ųjų pradės rekonstruoti senąjį geležinkelio tiltą per Nerį, o ateityje, per Jonavos rajoną tiesiant geležinkelio vėžę „Rail Baltica“, bus statomas dar vienas, ilgiausias Baltijos šalyse geležinkelio tiltas, pertvarkomas ir keičiamas kelių tinklas rajono dalyje“, – apie miesto plėtros planus pasakoja M. Sinkevičius, cituojamas pranešime.

Anot Jonavos mero, rajono savivaldybėje yra iškelta 2021–2027 m. skirta vizija: „Jonavos rajonas – tai kraštas, kuriame patogu gyventi, dirbti, leisti laisvalaikį ir auginti vaikus“. Jai įgyvendinti reikalingi šiuolaikiniai kompleksinį požiūrį turintys specialistai. „Siekdami įgyvendinti šią viziją mes, be jokios abejonės, matome labai didelį kelių, geležinkelių ir miestų inžinerijos specialistų poreikį mūsų savivaldybėje. Šių sričių profesionalai padės spręsti ne tik infrastruktūros atnaujinimo, eismo saugumo, bet ir taršos mažinimo, atliekų tvarkymo, energijos naudojimo problemas“, – sako M. Sinkevičius.

Šiuolaikinių miestų problemų sprendėjai – inžinieriai

VGTU Aplinkos inžinerijos fakultete ruošiami Kelių, geležinkelių ir miestų inžinerijos specialistai studijų metu įgyja žinių apie susisiekimo statinių, kelių, gatvių, geležinkelių planavimą, projektavimą, tiesimą ir priežiūrą, taip pat miestų planavimą ir projektavimą, miestų infrastruktūros priežiūrą ir valdymą. Baigę studijas absolventai geba analizuoti ir vertinti miestų, regionų planavimo problemas ir kurti jų sprendimo strategiją, taikant kompiuterines technologijas rinkti ir interpretuoti inžineriniams, darniosios kelio ir gyvenamosios aplinkos planavimo uždaviniams spręsti būtinus duomenis. Po dvejų nuolatinių studijų metų šios programos studentai gali rinktis iš dviejų specializacijų: Kelių ir geležinkelių inžinerijos arba Miestų inžinerijos.

Pasak VGTU profesorės, ši studijų programa apima daug įvairių sričių – projektavimą, inžineriją, darbą su informacinėmis sistemomis, duomenų analizę, modeliavimą. „Kelių, geležinkelių ir miestų inžinieriai, tai specialistai, kurie nori daryti įtaką miesto kaitai, o tam neužtenka vien urbanistinio sprendimo, reikia ir techninio. Visi šie specialistai dirba su informacinėmis technologijomis, projektavimui naudoja geografines informacines sistemas. Aukštesnio lygio – baigę šios srities doktorantūrą – inžinieriai daug dirba su duomenų bazėmis, tampa duomenų analitikais, geba apdoroti didelius kiekius duomenų, o tai leidžia stebėti visas sistemas, jų pokyčius laike“, – pasakoja M. Burinskienė.

Ji akcentuoja, kad inžinierių darbe netrūksta ir žvilgsnio į ateitį bei kūrybiškumo. Viena iš neatsiejamų Kelių, geležinkelių ir miestų inžinerijos sričių yra modeliavimas, leidžiantis sukurti tam tikrą situaciją ir prognozuoti ateitį. „Modeliuojant yra sukuriamas tam tikras scenarijus ir bandoma įsivaizduoti, kaip į naujas aplinkybes reaguos transporto srautai, pėstieji ir kiti. Inžinieriaus darbas yra neatsiejamas nuo kūrybiškumo. Pavyzdžiui, erdvių planavime – kaip aplinką padaryti įdomesnę, patrauklesnę, patogesnę. Tikslas vienas – kad žmogui būtų patogu gyventi mieste. Labai dažnai mes kalbame apie tai, kad miestas turi būti darnus, išmanus, subalansuotas – kad tai pavyktų įgyvendinti, mes turime stebėti aplinką ir daryti išvadas“, – pabrėžia miestų planavimo specialistė. 
Statybunaujienos.lt



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Infrastruktūra

nuotrauka
2020-08-14 13:26
Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai įpareigojo Susisiekimo ministeriją spręsti dėl priemonių nustatytiems teisės pažeidimams pašalinti taikymo, kai neteisėtai buvo skirtas finansavimas valstybinės reikšmės kelio Šklėriai-Aluona remontui.
nuotrauka
2020-08-14 11:56
Statybinė technika, praneša Kaunas, juda į Žemaičių gatvę, kur bus naujai perstatytas daugiau kaip 60 metų skaičiuojantis viadukas virš P. Kalpoko gatvės. Darbai prasideda jau šiomis dienomis. Avarinės būklės statinys bus demontuotas, o jį pakeis naujas ir saugus viadukas. Statybas tikimasi užbaigti...
nuotrauka
2020-08-11 14:30
Šalia Kauno laisvosios ekonominės zonos (LEZ) atidaromas į šią teritoriją vedantis magistralinio kelio A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis viadukas. Tai svarbi transporto jungtis, kuri pagerins susisiekimą su šiuo pramonės centru.
nuotrauka
2020-07-27 15:08
Klaipėdos rajone pradedami rajoninio kelio Dituva-Priekulė-Dreižiai ruožo nuo 3,5 km iki 5,8 km rekonstrukcijos darbai. Į populiarias turistines vietas – Ventės Ragą, Kintus, Svencelę – vedančio kelio ruožo rekonstrukciją atliks darnios miestų plėtros ir statybų bendrovė „YIT Lietuva“. Šių darbų ver...
nuotrauka
2020-07-27 14:47
Vilnius pradeda įgyvendinti ambicingą regioninės svarbos paviršinių nuotekų tinklų įrengimo bei valyklos ir kaupyklos statybos projektą. Sprendžiant Geležinio Vilko ir Šiaurinės gatvių sankryžos užtvindymo problemą, Šiaurinėje g., Ukmergės g., Ozo g., Miglos g., Paribio g., Lūšių g. ir Elnių g. supl...
nuotrauka
2020-07-24 15:45
Vilniaus „Grinda“ sostinės Upės gatvėje pradeda eksploatuoti modernią lietaus ir sniego tirpsmo vandens valyklą. Naujieji įrenginiai eliminuos taršos naftos produktais galimybę, sumažins į Nerį patenkančio skendinčiųjų medžiagų – smėlio ir molio – kiekius. Tai yra pirmoji centrinėje miesto dalyje įr...
nuotrauka
2020-07-23 13:57
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) suderino LITGRID AB investicinį projektą – bendrovė rekonstruos 330 kV elektros perdavimo liniją Šiauliai–Kaunas.
nuotrauka
2020-07-20 10:40
Pradėtas naujų, „Rail Baltica“ geležinkeliui aptarnauti skirtų, depų vystymo teritorijų planavimas. Susisiekimo ministerija, AB „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“ („LTG Infra“) ir paslaugų teikėjas UAB „Atamis“ pasirašė sutartį, pagal kurią bus nustatyti optimalūs projekto „Rail Baltica“ geležin...
nuotrauka
2020-07-17 11:51
Susisiekimo ministerija, AB „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“ („LTG Infra“) ir jungtinės veiklos partneriai UAB „Sweco Lietuva“ bei DB Engineering & Consulting GmbH pasirašė sutartį, pagal kurią per 24 mėnesius bus nustatyta optimali projekto „Rail Baltica“ geležinkelio linijos Lenkijos ir Liet...
nuotrauka
2020-07-16 11:43
Laimėjusi Elektrėnų savivaldybės skelbtą viešąjį konkursą, „Grinda“ atlieka Vilniaus gatvės Vievyje rekonstrukciją. Gegužę pradėti darbai eina į pabaigą – sutvirtinus gatvės pagrindus, jau kitą savaitę čia bus paklota nauja asfalto danga, atnaujintas gatvės ženklinimas.
nuotrauka
2020-07-14 12:29
Šiauliuose užbaigti paviršinių nuotekų tinklų rekonstrukcijos darbai pagal dar vieną stambią rangos sutartį, kurią UAB „Šiaulių vandenys“ su rangovu UAB „Statovita“ pasirašė prieš porą metų – 2018 m. liepos 26 d. Pagal šią sutartį Šiauliuose buvo rekonstruota 5,28 km labiausiai susidėvėjusių pavirši...
nuotrauka
2020-07-02 10:45
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ ketvirčiu anksčiau nei planuota Sinchronizacijos projekto veiksmų ir priemonių plane užbaigė 110 kV elektros perdavimo linijos Pagėgiai–Bitėnai statybą. Į 17,1 km ilgio liniją Vakarų Lietuvoje investuota daugiau nei 5 mln. Eur, jos statyba s...
nuotrauka
2020-06-29 11:23
Panaikintų pavojingų vietų sąrašą Kaune papildė nuo ketvirtadienio uždaroma Marių ir Palemono gatvių geležinkelio pervaža. Ją pakeitė po bėgiais „pakištas“ požeminis tunelis ir naujas transporto mazgas. Vairuotojai naujoves gali išbandyti jau nuo Joninių.
nuotrauka
2020-06-29 10:49
Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) atidaroma nauja Jėgainės gatvė: 1,4 km ilgio važiuojamosios dalies ir pėsčiųjų šaligatvių su apšvietimu įrengimas užtruko pusantrų metų. Naujoji gatvė tapo dar vienu įvažiavimu į Kauno LEZ teritoriją iš A1 kelio, leidžiančiu į Kauno kogeneracinę jėgainę vyks...
nuotrauka
2020-06-25 10:05
Už projekto „Rail Baltica“ geležinkelio Lietuvos teritorijoje statybas atsakinga „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“ skelbia rangos darbų konkursus, kuriuos laimėję rangovai įrengs geležinkelio kelią su inžineriniais statiniais nuo Kauno iki Panevėžio bei ilgiausią Baltijos šalyse geležinkelio ti...
nuotrauka
2020-06-22 09:03
Klaipėdos savivaldybė pranešė, kad visada laikėsi pozicijos, jog IX B transporto koridoriaus klausimą reikia spręsti ne beatodairiškai kertant miškus, o kompleksiškai įvertinant ne tik geležinkelio, bet ir visą sausumos bei vandens transporto infrastruktūros įrengimo bei plėtros sistemą.
nuotrauka
2020-06-18 15:10
Šią savaitę už „Rail Baltica“ įgyvendinimą atsakinga bendra Baltijos šalių įmonė „RB Rail As“ vykdo antrąjį nuotolinių susitikimų su potencialiais geležinkelio infrastruktūros komponentų tiekėjais etapą. Šį kartą dėmesys skiriamas betono konstrukcijų gamintojams.
nuotrauka
2020-06-18 14:54
Vilniuje baigiama tvarkyti per Pašilaičių, Justiniškių ir Viršuliškių seniūnijas besidriekianti Justiniškių gatvės atkarpa – nuo Pumpėnų stotelės iki sankryžos su Rygos gatve. Iki birželio pabaigos daugiau kaip pusės kilometro ilgio gatvės atkarpoje bus paklota nauja asfalto danga, pakeisti kelio bo...
nuotrauka
2020-06-17 11:49
Užbaigti vandentiekio ir nuotekų tinklų rekonstrukcijos darbai pagal dar vieną stambią rangos sutartį, kurią UAB „Šiaulių vandenys“, kaip rašoma įmonės pranešime, su rangovu Danijos kompanija „Per Aarsleff A/S“ pasirašė prieš porą metų – 2018 m. balandžio 18 d. Pagal šią sutartį Šiauliuose rekonstru...
nuotrauka
2020-06-12 13:22
Už „Rail Baltica“ sekcijos Kaunas-Ramygala detalųjį techninį projektavimą atsakinga Ispanijos kompanija IDOM liepos 1 d. pristatys projektinius pasiūlymus Jonavos rajone esančioje atkarpoje Šveicarija-Žeimiai.

Statybunaujienos.lt » Infrastruktūra

nuotrauka

Nutolusi saulės elektrinė. Kaip nemokėti už elektros energiją arba mokestį sumažinti iki minimumo

Gyventi švariau ir mokėti mažiau – kiekvieno namų ūkio siekis. Atsiradus galimybei elektros energiją įsigyti iš nutolusių saulės elektrinių bei tapti gaminančiu vartotoju, siekis tampa realy...