2020 lapkričio 24 d. antradienis, 8:44
Reklama  |  facebook

Nuo spūsčių iki gamtos stichijų padarinių: kas išspręs šiuolaikinių miestų problemas?

2020-07-09 10:25
Daugėjant gyventojų miestuose, kartu didėja ir problemos, tiesiogiai susijusios su gyventojų veikla – aplinkos tarša, eismo įvykiai ir spūstys, teritorijų užstatymas, neracionalus energijos naudojimas. Kaip užtikrinti sveiką, saugų ir patogų gyvenimą miestuose?
nuotrauka
VGTU nuotr.


Minimos įmonės
Vilnius Tech Aplinkos inžinerijos fakultetas,
Jonavos r. savivaldybė,

Dabar miestuose gyvena per 50 proc. pasaulio gyventojų. Skaičiuojama, kad 2050-aisiais šis rodiklis išaugs iki 75 procentų. Lietuva jau artėja prie šių skaičių – Statistikos departamento duomenimis, 2019 m. Lietuvos miestuose gyveno 67,1 proc. nuolatinių šalies gyventojų.

Pasak miestų planavimo specialistės, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Aplinkos inžinerijos fakulteto profesorės Marijos Burinskienės, cituojamos VGTU pranešime, planuojant miestus dėmesys turi susitelkti į gyventojus.

„Visų pirma, miestas turi būti patogus žmogui, jam čia turi būti gerai. Stabėdami, kaip sparčiai vystosi technologijos, turėtume jas taikyti taip, kad miestas būtų išmanus – kad būtų paprasta ir aišku, kaip ir kada jis turi būti apšviestas, kur reikia išdėstyti takus ir kelius, kaip užtikrinti jų saugumą, kokios turi būti viešosios erdvės, kaip turi būti prisitaikyta prie gamtos stichijų, kad liūtys nekeltų didelių problemų arba stipraus vėjo ruožai nepaliktų aplinkos išdarkytos. Tai tik keletas pavyzdžių, bet jie parodo esmę – svarbiausia, kad taikomos technologijos būtų palankios žmogui ir kurtų jam tinkamą aplinką“, – sako VGTU profesorė.

Viena didžiausių problemų – susisiekimas

Kiekvienas miesto gyventojas nori greitai, patogiai ir saugiai pasiekti savo kasdienius kelionės tikslus – darbą, mokyklą, studijas, laisvalaikio užsiėmimus, pramogas. Tam užtikrinti būtinas susisiekimo planavimas, organizavimas, srautų valdymas. Anot VGTU profesorės, tai bene didžiausia šiandienos miestų problema.

„Jei kalbėsime apie Lietuvos miestus, dauguma iš karto pasakys, kad juose kyla nuolatinių problemų, susijusių su transportu. Manau, kad kartu susisiekimas yra būtent ta sritis, kur daugiausiai galima taikyti modernias šiuolaikines technologijas, padedančias valdyti srautus ir taip pasiekti gerų rezultatų. Net jei spūsčių mastas skiriasi lyginant, pavyzdžiui, Vilnių ir Širvintas, tačiau abu miestai nėra apsaugoti nuo eismo nelaimių bei jų sukeliamų padarinių“, – atkreipia dėmesį M. Burinskienė.

VGTU nuotraukoje – 
Aplinkos inžinerijos fakulteto profesorė Marija Burinskienė

Geros kokybės susisiekimas būtinas miesto vystymuisi, todėl tinkamas kelių ir geležinkelių transporto sistemų planavimas yra labai svarbus veiksnys bendrame miesto plane. Dar daugiau iššūkių laukia ateityje. „Vienas jų – autonominių automobilių atėjimas. Kad be vairuotojų važiuojantis transportas tinkamai veiktų, reikia gerai paruošti infrastruktūrą“, – sako miestų planavimo specialistė.

Spręsti reikia ne pavienes problemas

Pastaraisiais dešimtmečiais, Lietuvoje vykstant aktyviai miestų urbanizacijai, daugelis naujų teritorijų užstatomos padrikai, tampa tarpusavyje niekaip nesusijusios, neturi suplanuotos reikalingos socialinės ir inžinerinės infrastruktūros. Kartais kuriant atskirus sklypus atsiranda neracionalūs kvartalai, trūksta patogių privažiavimų, nekuriamos bendros viešosios erdvės. Miestas yra labai sudėtingas organizmas su daugybe įvairių socialinių, ekonominių veiksnių, todėl, pasak VGTU profesorės, požiūris į miestą turi būti kompleksinis.

„Šiais laikais nėra pavienių miesto problemų, jos visos yra susijusios tarpusavyje. Specialistai, kurie geba jas spręsti, turi turėti platų kompleksinį požiūrį, kuris apimtų visumą – technines, ekonomines, ekologines, socialines problemas. Reikalingi žmonės, kurie suprastų miestą, jo infrastruktūrą. Tokį darbą turi atlikti profesionalūs kelių, geležinkelių ir miestų inžinieriai“, – sako ji.

Darnaus miesto vystymosi tikslas – planuoti, tvarkyti ir valdyti miestą taip, kad jis būtų ne problemų šaltinis, o priešingai – atviras, verslus, ekologiškas, saugus bei patogus visiems. Kaip vieną iš probleminių vietų pavyzdžių M. Burinskienė pateikia vykdomą renovaciją. „Renovaciją vykdo savo srities specialistai. Bet negalima atnaujinti namo kartu nepakeičiant jo aplinkos. Kad žmogui būtų patogu gyventi, jis turi turėti galimybę prieiti prie pastato, pastatyti šalia automobilį, netoliese turėtų būti žaidimo aikštelė, vieta, skirta vyresnių žmonių poilsiui ir t.t. Taip pat būtina galvoti ir apie žmones su specialiaisiais poreikiais. Ir tai nebūtinai yra neįgalieji. Sunkumų patiria tėvai su vaikų vežimėliais, maži vaikai ir vyresnio amžiaus gyventojai. Gyvenamojoje aplinkoje visiems turi būti patogu“, – akcentuoja VGTU profesorė.

Miestai auga ir regionuose

Miesto plėtra būdinga ne tik sostinei – tarp 10-ies labiausiai per 100 metų išaugusių Lietuvos miestų atsiduria ir Jonava. Pasak Savivaldybių asociacijos prezidento, Jonavos mero Mindaugo Sinkevičiaus, Jonavoje nuolat aktyviai vykdomi stambūs infrastruktūros projektai, kurie skirti moderniai ir patogiai norintiems gyventi Jonavos gyventojams bei miesto svečiams.

A. Reipos nuotraukoje – 
LSA prezidentas ir Jonavos meras
Mindaugas Sinkevičius

„Netrukus Jonavoje bus baigtas remontuoti miesto stadionas, pradėsime statyti naują baseiną ir pėsčiųjų tiltą per judrią Žeimių gatvę. Kartu su šiais projektais Jonavos rajone nuolat vyksta dviračių takų tiesimo darbai, atnaujinamos miesto gatvės ir daugiabučių kiemai, įrengiamos automobilių stovėjimo aikštelės, kuriami nauji parkai ir viešosios erdvės. „Lietuvos geležinkeliai“ nuo 2021-ųjų pradės rekonstruoti senąjį geležinkelio tiltą per Nerį, o ateityje, per Jonavos rajoną tiesiant geležinkelio vėžę „Rail Baltica“, bus statomas dar vienas, ilgiausias Baltijos šalyse geležinkelio tiltas, pertvarkomas ir keičiamas kelių tinklas rajono dalyje“, – apie miesto plėtros planus pasakoja M. Sinkevičius, cituojamas pranešime.

Anot Jonavos mero, rajono savivaldybėje yra iškelta 2021–2027 m. skirta vizija: „Jonavos rajonas – tai kraštas, kuriame patogu gyventi, dirbti, leisti laisvalaikį ir auginti vaikus“. Jai įgyvendinti reikalingi šiuolaikiniai kompleksinį požiūrį turintys specialistai. „Siekdami įgyvendinti šią viziją mes, be jokios abejonės, matome labai didelį kelių, geležinkelių ir miestų inžinerijos specialistų poreikį mūsų savivaldybėje. Šių sričių profesionalai padės spręsti ne tik infrastruktūros atnaujinimo, eismo saugumo, bet ir taršos mažinimo, atliekų tvarkymo, energijos naudojimo problemas“, – sako M. Sinkevičius.

Šiuolaikinių miestų problemų sprendėjai – inžinieriai

VGTU Aplinkos inžinerijos fakultete ruošiami Kelių, geležinkelių ir miestų inžinerijos specialistai studijų metu įgyja žinių apie susisiekimo statinių, kelių, gatvių, geležinkelių planavimą, projektavimą, tiesimą ir priežiūrą, taip pat miestų planavimą ir projektavimą, miestų infrastruktūros priežiūrą ir valdymą. Baigę studijas absolventai geba analizuoti ir vertinti miestų, regionų planavimo problemas ir kurti jų sprendimo strategiją, taikant kompiuterines technologijas rinkti ir interpretuoti inžineriniams, darniosios kelio ir gyvenamosios aplinkos planavimo uždaviniams spręsti būtinus duomenis. Po dvejų nuolatinių studijų metų šios programos studentai gali rinktis iš dviejų specializacijų: Kelių ir geležinkelių inžinerijos arba Miestų inžinerijos.

Pasak VGTU profesorės, ši studijų programa apima daug įvairių sričių – projektavimą, inžineriją, darbą su informacinėmis sistemomis, duomenų analizę, modeliavimą. „Kelių, geležinkelių ir miestų inžinieriai, tai specialistai, kurie nori daryti įtaką miesto kaitai, o tam neužtenka vien urbanistinio sprendimo, reikia ir techninio. Visi šie specialistai dirba su informacinėmis technologijomis, projektavimui naudoja geografines informacines sistemas. Aukštesnio lygio – baigę šios srities doktorantūrą – inžinieriai daug dirba su duomenų bazėmis, tampa duomenų analitikais, geba apdoroti didelius kiekius duomenų, o tai leidžia stebėti visas sistemas, jų pokyčius laike“, – pasakoja M. Burinskienė.

Ji akcentuoja, kad inžinierių darbe netrūksta ir žvilgsnio į ateitį bei kūrybiškumo. Viena iš neatsiejamų Kelių, geležinkelių ir miestų inžinerijos sričių yra modeliavimas, leidžiantis sukurti tam tikrą situaciją ir prognozuoti ateitį. „Modeliuojant yra sukuriamas tam tikras scenarijus ir bandoma įsivaizduoti, kaip į naujas aplinkybes reaguos transporto srautai, pėstieji ir kiti. Inžinieriaus darbas yra neatsiejamas nuo kūrybiškumo. Pavyzdžiui, erdvių planavime – kaip aplinką padaryti įdomesnę, patrauklesnę, patogesnę. Tikslas vienas – kad žmogui būtų patogu gyventi mieste. Labai dažnai mes kalbame apie tai, kad miestas turi būti darnus, išmanus, subalansuotas – kad tai pavyktų įgyvendinti, mes turime stebėti aplinką ir daryti išvadas“, – pabrėžia miestų planavimo specialistė. 
Statybunaujienos.lt



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Infrastruktūra

nuotrauka
2020-11-17 08:50
Numatoma plėsti ir modernizuoti į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą vedančią susisiekimo infrastruktūrą. Susisiekimo ministerija kviečia susipažinti su vieša ekspozicija, kurioje pristatomas parengtas Klaipėdos uosto susisiekimo infrastruktūros plėtros teritorijoje tarp Kalnupės, Minijos, Senosios Smi...
nuotrauka
2020-11-09 11:54
VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija (toliau – Kelių direkcija) nuo 2020 m. lapkričio mėn. pasirašytų naujų rangos darbų sutarčių objektams pradeda taikyti elektroninį statybų darbų žurnalą (ESDŽ), kuris pakeis iki šiol pildytus popierinius statybos darbų žurnalus.
nuotrauka
2020-11-05 11:05
Bendra Baltijos šalių įmonė „RB Rail AS“ ir AB „LTG Infra“ pasirašė bendradarbiavimo sutartis su AB „Litgrid“ ir AB „Amber Grid“, kurios leis operatyviai suprojektuoti ir rekonstruoti elektros tinklus bei dujotiekius statant greitąjį „Rail Baltica“ geležinkelį. Sutartyse „RB Rail AS“ įgaliota atlikt...
nuotrauka
2020-11-03 14:51
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“, įgyvendindamas Būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, įstatymą, nustatė nulinį pralaidumą komerciniam elektros srautui iš Baltarusijos.
nuotrauka
2020-11-03 13:21
Lapkričio 3 d. sukanka 50 metų, kai Lietuvoje atidaryta magistralė Vilnius–Kaunas. Tuo metu tai buvo pirmoji tokio tipo magistralė Sovietų sąjungoje ir laikoma vienu moderniausių kelių. Magistralės statybos truko 5 metus. 1970 m. eismo intensyvumas magistralėje Vilnius–Kaunas vidutiniškai buvo 5 800...
nuotrauka
2020-10-30 14:39
AB „Panevėžio energija“, siekdama didinti šilumos tiekimo efektyvumą bei patikimumą vartotojams, baigia vykdyti šilumos tinklų rekonstravimo projektus Panevėžyje. Besibaigiant metams bus atnaujinta 11 kilometrų centralizuoto šilumos tiekimo vamzdynų.
nuotrauka
2020-10-28 12:44
Neseniai užbaigusi T. Narbuto-Saltoniškių lietaus nuotekų kolektoriaus rekonstrukciją, sostinės įmonė „Grinda“ pradeda didelės teritorijos, apimančios Šeškinės, Pašilaičių, Fabijoniškių bei dalį Žvėryno ir Šnipiškių lietaus nuotekų kolektoriaus, valymo įrenginių ir monitoringo sistemos įrengimą.
nuotrauka
2020-10-22 13:33
Baltijos šalis ir Suomiją su Vakarų Europa susiesianti dujų jungtis GIPL prijungiama prie jau veikiančios „Amber Grid“ valdomos Lietuvos dujų perdavimo sistemos. Laikantis saugumo reikalavimų ir valdant aštrėjančią COVID-19 riziką, numatoma, kad šiemet bus įgyvendinta 60 proc. GIPL statybos darbų.
nuotrauka
2020-10-22 10:04
AB „LTG Infra“ pasamdyta UAB „Sweco Lietuva“ ir DB Engineering & Consulting GMbH specialistų komanda tolimesniam vystymui atrinko keturias galimas „Rail Baltica“ geležinkelio trasų alternatyvas nuo Vilniaus iki Kauno, iš kurių kitąmet bus pasirinktas viena, labiausiai atitinkanti susisiekimo poreiki...
nuotrauka
2020-10-19 10:07
„Rail Baltica“ geležinkelio ruože Kaunas-Palemonas baigti pagrindiniai projekto darbai – paklojus paskutinius europinio standarto bėgius, Kauno intermodalinis terminalas tiesiogiai sujungtas su Europos geležinkelių tinklu.
nuotrauka
2020-10-09 13:04
Įgyvendinant Lietuvą, Baltijos šalis ir Suomiją su Vakarų Europos dujų sistema sujungsiančio GIPL projekto darbus, išbandyta naujosios dujų jungties pirmos dalies kokybė. Hidrauliniais bandymais patikrinta, jog vamzdynas išlaiko maksimalaus, projekte numatyto slėgio apkrovas. Darbinis GIPL dujotieki...
nuotrauka
2020-10-05 08:09
Energetikos ministerija skyrė 10 mln. eurų skirstomųjų tinklų modernizavimo projektams atlikti, tad jau artimiausiu metu visoje Lietuvoje prasidės elektros tinklų atnaujinimo darbai. Ši priemonė parengta įgyvendinant Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) plitimo sukeltų pasekmių mažinimo p...
nuotrauka
2020-09-24 14:59
Šiais metais AB „Panevėžio energija“ įgyvendina 16 investicinių projektų Panevėžio, Rokiškio, Kėdainių, Pasvalio, Kupiškio, Zarasų rajonuose ir miestuose. Iš viso bus rekonstruota apie 40 km centralizuotų šilumos tinklų, pastatytos naujos 2,6 km ilgio šilumos trasos, rekonstruotos trys katilinės. Į ...
nuotrauka
2020-09-24 11:57
Klaipėdos savivaldybė ruošiasi penkių senamiesčio gatvių atnaujinimui. Pokyčiai planuojami Žvejų g. (nuo Tiltų iki Pilies g.), Daržų g. (nuo Pilies iki Aukštosios g.), Aukštojoje g. (nuo Daržų iki Didžiosios vandens g.), Didžiojoje vandens g. (nuo Aukštosios g iki Tiltų g.), Vežėjų g. (nuo Turgaus i...
nuotrauka
2020-09-24 11:42
Pradedamas antrasis valstybinės reikšmės kelių apšvietimo modernizavimo etapas – VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija pasirašė 4 sutartis su dviem tiekėjais, pagal kurias rangovai įsipareigoja šviestuvus su natrio lempomis, dar esančius valstybinės reikšmės keliuose, pakeisti į naujus LED tipo šv...
nuotrauka
2020-09-21 16:49
Darnios miestų plėtros ir statybos bendrovė „YIT Lietuva“ imasi kelio remonto darbų pagrindiniame šalies magistraliniame kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda. Iš viso kelyje A1 bendrovė atliks penkių ruožų rekonstrukciją. Bendras remontuojamų kelio atkarpų ilgis sieks apie 30 km, o jų vertė – 10,7 mln. eu...
nuotrauka
2020-09-11 14:08
VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija informuoja, kad baigtas remontuoti vienas iš trijų medinių tiltų, esančių valstybinės reikšmės keliuose – žymusis tiltas per ilgiausią Lietuvoje Asvejos ežerą (Dubingiuose, Molėtų r.).
nuotrauka
2020-09-11 12:57
Susisiekimo ministerija, „LTG Infra“ ir paslaugų teikėjas Ispanijos įmonė „Ardanuy Ingenieria S.A.“ pasirašė sutartį dėl projekto „Rail Baltica“ geležinkelių infrastruktūros Kauno geležinkelių mazge susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano rengimo. Sutarties vertė – 1,065 m...
nuotrauka
2020-09-08 08:44
Registrų centro sukurtą ir vystomą regionų geoinformacinės aplinkos žemėlapį REGIA papildė projektuotojams, matininkams ir investuotojams bei gyventojams aktuali informacija apie gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus „Amber Grid“ valdomą magistralinių dujotiekių tinklą.
nuotrauka
2020-09-07 14:06
Jau netrukus, rugsėjo viduryje, kaip pranešė Klaipėdos m. savivaldybė, prasidės realūs pagrindinio įvažiavimo į Klaipėdą, vadinamosios Baltijos prospekto estakados, rekonstrukcijos darbai.

Statybunaujienos.lt » Infrastruktūra

nuotrauka

Siūlo sprendimą, kaip paprastai atsikratyti statybinių atliekų ir kitų rakandų

Antrasis karantinas suteikė progą daugiau laiko skirti namams – išsivalyti juos nuo nereikalingų daiktų, susitvarkyti sandėliuką ar baigti užsitęsusius remonto darbus. „Ecoservice“ ekspertai...
nuotrauka

Statote namą? Tai gali praversti: kaip sumažinti šiluminių tiltelių įtaką

Statydami energiškai efektyvų namą visų pirma siekiame maksimaliai sumažinti galimus energijos nuostolius, įrengti efektyvią izoliaciją ir užtikrinti patikimą pastato sandarumą.