2021 kovo 1 d. pirmadienis, 3:06
Reklama  |  facebook

Nuo spūsčių iki gamtos stichijų padarinių: kas išspręs šiuolaikinių miestų problemas?

2020-07-09 10:25
Daugėjant gyventojų miestuose, kartu didėja ir problemos, tiesiogiai susijusios su gyventojų veikla – aplinkos tarša, eismo įvykiai ir spūstys, teritorijų užstatymas, neracionalus energijos naudojimas. Kaip užtikrinti sveiką, saugų ir patogų gyvenimą miestuose?
nuotrauka
VGTU nuotr.


Minimos įmonės
Vilnius Tech Aplinkos inžinerijos fakultetas,
Jonavos r. savivaldybė,

Dabar miestuose gyvena per 50 proc. pasaulio gyventojų. Skaičiuojama, kad 2050-aisiais šis rodiklis išaugs iki 75 procentų. Lietuva jau artėja prie šių skaičių – Statistikos departamento duomenimis, 2019 m. Lietuvos miestuose gyveno 67,1 proc. nuolatinių šalies gyventojų.

Pasak miestų planavimo specialistės, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Aplinkos inžinerijos fakulteto profesorės Marijos Burinskienės, cituojamos VGTU pranešime, planuojant miestus dėmesys turi susitelkti į gyventojus.

„Visų pirma, miestas turi būti patogus žmogui, jam čia turi būti gerai. Stabėdami, kaip sparčiai vystosi technologijos, turėtume jas taikyti taip, kad miestas būtų išmanus – kad būtų paprasta ir aišku, kaip ir kada jis turi būti apšviestas, kur reikia išdėstyti takus ir kelius, kaip užtikrinti jų saugumą, kokios turi būti viešosios erdvės, kaip turi būti prisitaikyta prie gamtos stichijų, kad liūtys nekeltų didelių problemų arba stipraus vėjo ruožai nepaliktų aplinkos išdarkytos. Tai tik keletas pavyzdžių, bet jie parodo esmę – svarbiausia, kad taikomos technologijos būtų palankios žmogui ir kurtų jam tinkamą aplinką“, – sako VGTU profesorė.

Viena didžiausių problemų – susisiekimas

Kiekvienas miesto gyventojas nori greitai, patogiai ir saugiai pasiekti savo kasdienius kelionės tikslus – darbą, mokyklą, studijas, laisvalaikio užsiėmimus, pramogas. Tam užtikrinti būtinas susisiekimo planavimas, organizavimas, srautų valdymas. Anot VGTU profesorės, tai bene didžiausia šiandienos miestų problema.

„Jei kalbėsime apie Lietuvos miestus, dauguma iš karto pasakys, kad juose kyla nuolatinių problemų, susijusių su transportu. Manau, kad kartu susisiekimas yra būtent ta sritis, kur daugiausiai galima taikyti modernias šiuolaikines technologijas, padedančias valdyti srautus ir taip pasiekti gerų rezultatų. Net jei spūsčių mastas skiriasi lyginant, pavyzdžiui, Vilnių ir Širvintas, tačiau abu miestai nėra apsaugoti nuo eismo nelaimių bei jų sukeliamų padarinių“, – atkreipia dėmesį M. Burinskienė.

VGTU nuotraukoje – 
Aplinkos inžinerijos fakulteto profesorė Marija Burinskienė

Geros kokybės susisiekimas būtinas miesto vystymuisi, todėl tinkamas kelių ir geležinkelių transporto sistemų planavimas yra labai svarbus veiksnys bendrame miesto plane. Dar daugiau iššūkių laukia ateityje. „Vienas jų – autonominių automobilių atėjimas. Kad be vairuotojų važiuojantis transportas tinkamai veiktų, reikia gerai paruošti infrastruktūrą“, – sako miestų planavimo specialistė.

Spręsti reikia ne pavienes problemas

Pastaraisiais dešimtmečiais, Lietuvoje vykstant aktyviai miestų urbanizacijai, daugelis naujų teritorijų užstatomos padrikai, tampa tarpusavyje niekaip nesusijusios, neturi suplanuotos reikalingos socialinės ir inžinerinės infrastruktūros. Kartais kuriant atskirus sklypus atsiranda neracionalūs kvartalai, trūksta patogių privažiavimų, nekuriamos bendros viešosios erdvės. Miestas yra labai sudėtingas organizmas su daugybe įvairių socialinių, ekonominių veiksnių, todėl, pasak VGTU profesorės, požiūris į miestą turi būti kompleksinis.

„Šiais laikais nėra pavienių miesto problemų, jos visos yra susijusios tarpusavyje. Specialistai, kurie geba jas spręsti, turi turėti platų kompleksinį požiūrį, kuris apimtų visumą – technines, ekonomines, ekologines, socialines problemas. Reikalingi žmonės, kurie suprastų miestą, jo infrastruktūrą. Tokį darbą turi atlikti profesionalūs kelių, geležinkelių ir miestų inžinieriai“, – sako ji.

Darnaus miesto vystymosi tikslas – planuoti, tvarkyti ir valdyti miestą taip, kad jis būtų ne problemų šaltinis, o priešingai – atviras, verslus, ekologiškas, saugus bei patogus visiems. Kaip vieną iš probleminių vietų pavyzdžių M. Burinskienė pateikia vykdomą renovaciją. „Renovaciją vykdo savo srities specialistai. Bet negalima atnaujinti namo kartu nepakeičiant jo aplinkos. Kad žmogui būtų patogu gyventi, jis turi turėti galimybę prieiti prie pastato, pastatyti šalia automobilį, netoliese turėtų būti žaidimo aikštelė, vieta, skirta vyresnių žmonių poilsiui ir t.t. Taip pat būtina galvoti ir apie žmones su specialiaisiais poreikiais. Ir tai nebūtinai yra neįgalieji. Sunkumų patiria tėvai su vaikų vežimėliais, maži vaikai ir vyresnio amžiaus gyventojai. Gyvenamojoje aplinkoje visiems turi būti patogu“, – akcentuoja VGTU profesorė.

Miestai auga ir regionuose

Miesto plėtra būdinga ne tik sostinei – tarp 10-ies labiausiai per 100 metų išaugusių Lietuvos miestų atsiduria ir Jonava. Pasak Savivaldybių asociacijos prezidento, Jonavos mero Mindaugo Sinkevičiaus, Jonavoje nuolat aktyviai vykdomi stambūs infrastruktūros projektai, kurie skirti moderniai ir patogiai norintiems gyventi Jonavos gyventojams bei miesto svečiams.

A. Reipos nuotraukoje – 
LSA prezidentas ir Jonavos meras
Mindaugas Sinkevičius

„Netrukus Jonavoje bus baigtas remontuoti miesto stadionas, pradėsime statyti naują baseiną ir pėsčiųjų tiltą per judrią Žeimių gatvę. Kartu su šiais projektais Jonavos rajone nuolat vyksta dviračių takų tiesimo darbai, atnaujinamos miesto gatvės ir daugiabučių kiemai, įrengiamos automobilių stovėjimo aikštelės, kuriami nauji parkai ir viešosios erdvės. „Lietuvos geležinkeliai“ nuo 2021-ųjų pradės rekonstruoti senąjį geležinkelio tiltą per Nerį, o ateityje, per Jonavos rajoną tiesiant geležinkelio vėžę „Rail Baltica“, bus statomas dar vienas, ilgiausias Baltijos šalyse geležinkelio tiltas, pertvarkomas ir keičiamas kelių tinklas rajono dalyje“, – apie miesto plėtros planus pasakoja M. Sinkevičius, cituojamas pranešime.

Anot Jonavos mero, rajono savivaldybėje yra iškelta 2021–2027 m. skirta vizija: „Jonavos rajonas – tai kraštas, kuriame patogu gyventi, dirbti, leisti laisvalaikį ir auginti vaikus“. Jai įgyvendinti reikalingi šiuolaikiniai kompleksinį požiūrį turintys specialistai. „Siekdami įgyvendinti šią viziją mes, be jokios abejonės, matome labai didelį kelių, geležinkelių ir miestų inžinerijos specialistų poreikį mūsų savivaldybėje. Šių sričių profesionalai padės spręsti ne tik infrastruktūros atnaujinimo, eismo saugumo, bet ir taršos mažinimo, atliekų tvarkymo, energijos naudojimo problemas“, – sako M. Sinkevičius.

Šiuolaikinių miestų problemų sprendėjai – inžinieriai

VGTU Aplinkos inžinerijos fakultete ruošiami Kelių, geležinkelių ir miestų inžinerijos specialistai studijų metu įgyja žinių apie susisiekimo statinių, kelių, gatvių, geležinkelių planavimą, projektavimą, tiesimą ir priežiūrą, taip pat miestų planavimą ir projektavimą, miestų infrastruktūros priežiūrą ir valdymą. Baigę studijas absolventai geba analizuoti ir vertinti miestų, regionų planavimo problemas ir kurti jų sprendimo strategiją, taikant kompiuterines technologijas rinkti ir interpretuoti inžineriniams, darniosios kelio ir gyvenamosios aplinkos planavimo uždaviniams spręsti būtinus duomenis. Po dvejų nuolatinių studijų metų šios programos studentai gali rinktis iš dviejų specializacijų: Kelių ir geležinkelių inžinerijos arba Miestų inžinerijos.

Pasak VGTU profesorės, ši studijų programa apima daug įvairių sričių – projektavimą, inžineriją, darbą su informacinėmis sistemomis, duomenų analizę, modeliavimą. „Kelių, geležinkelių ir miestų inžinieriai, tai specialistai, kurie nori daryti įtaką miesto kaitai, o tam neužtenka vien urbanistinio sprendimo, reikia ir techninio. Visi šie specialistai dirba su informacinėmis technologijomis, projektavimui naudoja geografines informacines sistemas. Aukštesnio lygio – baigę šios srities doktorantūrą – inžinieriai daug dirba su duomenų bazėmis, tampa duomenų analitikais, geba apdoroti didelius kiekius duomenų, o tai leidžia stebėti visas sistemas, jų pokyčius laike“, – pasakoja M. Burinskienė.

Ji akcentuoja, kad inžinierių darbe netrūksta ir žvilgsnio į ateitį bei kūrybiškumo. Viena iš neatsiejamų Kelių, geležinkelių ir miestų inžinerijos sričių yra modeliavimas, leidžiantis sukurti tam tikrą situaciją ir prognozuoti ateitį. „Modeliuojant yra sukuriamas tam tikras scenarijus ir bandoma įsivaizduoti, kaip į naujas aplinkybes reaguos transporto srautai, pėstieji ir kiti. Inžinieriaus darbas yra neatsiejamas nuo kūrybiškumo. Pavyzdžiui, erdvių planavime – kaip aplinką padaryti įdomesnę, patrauklesnę, patogesnę. Tikslas vienas – kad žmogui būtų patogu gyventi mieste. Labai dažnai mes kalbame apie tai, kad miestas turi būti darnus, išmanus, subalansuotas – kad tai pavyktų įgyvendinti, mes turime stebėti aplinką ir daryti išvadas“, – pabrėžia miestų planavimo specialistė. 
Statybunaujienos.lt




Infrastruktūra

nuotrauka
2021-02-24 13:22
Lietuvos geležinkelio infrastruktūrą valdanti AB „LTG Infra“, įgyvendindama programą „Triukšmą mažinančių priemonių įrengimas geležinkeliuose“, šiemet net septynių miestų triukšmingiausiose vietose, pastatys naujas triukšmą slopinančias sieneles.
nuotrauka
2021-02-23 07:08
Išanalizavę Lietuvos ir kitų šalių padangų atliekų tvarkymo patirtį, ekspertai rekomenduoja šias atliekas panaudoti tiesiant kelius, šaligatvius, dviračių takus, o valstybei šiame sektoriuje formuoti paklausą. Jų rekomendacijos pateiktos pirmadienį visuomenei pristatant Aplinkos ministerijos užsakym...
nuotrauka
2021-02-18 08:03
Šiemet Lietuvos kelių tinklui plėtoti ir saugaus eismo priemonėms diegti numatoma skirti 531,6 mln. eurų Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšų. Tokią Susisiekimo ministerijos parengtą šios programos finansavimo sąmatą šiandien patvirtino Vyriausybė.
nuotrauka
2021-02-12 10:04
Kaip įveikti vėlavimą įgyvendinant visus Miesto nuotekų valymo direktyvos reikalavimus ir iki 2023 m. ištaisyti šį pažeidimą, aplinkos viceministras Darius Kvedaravičius aptarė su savivaldybių ir jų kontroliuojamų įmonių, teikiančių nuotekų tvarkymo paslaugas, atstovais.
nuotrauka
2021-02-11 09:28
Esant stipriam snygiui, vis dažniau visuomenėje pasigirsta, kad keliai valomi prastai, labai retai. Tačiau ar žinojote, kad sniego valymo, barstymo eiga ir sparta priklauso nuo kelio ar gatvės reikšmės? Kuo kelias aukštesnės kategorijos, tuo priežiūros darbai vykdomi greičiau, reikalavimai atliekami...
nuotrauka
2021-02-04 15:44
Valstybinės reikšmės keliuose nuovažas gali įrengti savivaldybės, gyventojai, juridiniai asmenys savo lėšomis, tačiau tam turi turėti kelio valdytojo VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos (toliau – Kelių direkcija) leidimą (sutikimą). Nuovažas taip pat gali rengti ir kelio valdytojas.
nuotrauka
2021-02-04 08:35
Vilniaus „Grinda“ vasario 10 d. pradės valymo įrenginių montavimo darbus Upės g. žaliojoje zonoje tarp „Forum Palace" ir Edukologijos universiteto tilto.
nuotrauka
2021-02-02 15:49
Susisiekimo ministerija ieškos būdų, kaip padidinti savivaldybėms skiriamą dalį kelių priežiūrai ir remontui Kelių priežiūros ir plėtros programoje. Vienas iš būdų – visoms savivaldybėms nukreipti vietinės reikšmės žvyrkeliams numatytas lėšas ir peržiūrėti lėšų skyrimo kriterijus. Šiuos klausimus mi...
nuotrauka
2021-01-29 11:02
Už projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimą Lietuvoje atsakinga bendrovė „LTG Infra“ paskelbė konkursą ilgiausio Baltijos šalyse geležinkelio tilto per Nerį statybų priežiūros darbams. Jo metu bus išrinkta bendrovė, kuri atliks statybų techninę priežiūrą ir teiks Inžinieriaus paslaugas.
nuotrauka
2021-01-27 16:00
Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšos, skirtos vietinės reikšmės kelių infrastruktūrai gerinti, šiemet bus paskirstytos teisingiau, t. y. neišskirti kai kurių šalies savivaldybių. Susisiekimo ministerijos iniciatyva Vilniaus ir Trakų rajonų savivaldybėms numatoma KPPP programos lėšas sk...
nuotrauka
2021-01-04 11:21
Pandemija šiais metais koregavo nekilnojamojo turto (NT) pirkėjų įpročius: pradėjo populiarėti miesto pakraštyje esantys sklypai, namai ar sodo nameliai. Renkantis tokio tipo būstą ekspertai pataria atsižvelgti į vandentiekio ir nuotekų tinklus.
nuotrauka
2020-12-29 15:11
Nauji pėsčiųjų ir dviratininkų takai prie valstybinės reikšmės kelių gyvenvietėse bus rengiami pagal sudarytą prioritetinę eilę.
nuotrauka
2020-12-29 10:17
Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT), prisidėdama prie sėkmingo ypatingos valstybinės svarbos magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai rekonstrukcijos projekto įgyvendinimo, pradėjo žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras.
nuotrauka
2020-12-29 08:14
Šiemet AB „Panevėžio energija“ baigia įgyvendinti 12 investicinių projektų. Daugiau nei 26 km centralizuotų šilumos tiekimo tinklų rekonstruota Panevėžio, Rokiškio, Kėdainių, Pasvalio, Kupiškio, Zarasų rajonuose ir miestuose, pastatytos naujos 1,3 km ilgio šilumos trasos, rekonstruotos trys katilinė...
nuotrauka
2020-12-28 10:48
Už projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimą Lietuvoje atsakinga bendrovė „LTG Infra“ pradėjo II konkurso etapą, kurio metu bus atrinktas geležinkelio tilto per Nerį prie Jonavos rangovas. Tai bus ilgiausias, daugiau kaip 1,5 km ilgio, geležinkelio tiltų Baltijos valstybėse.
nuotrauka
2020-12-22 11:00
Užbaigus visas procedūras „LTG Infra“ tapo teisėta visuomenės poreikiams paimtos žemės būsimajame „Rail Baltica“ geležinkelio ruože nuo Kauno iki Lietuvos-Latvijos sienos valdytoja. Registrų centre įregistravus 60 valstybinės žemės perdavimo patikėjimo teise sutarčių, „LTG Infra“ įgijo teisę vykdyti...
nuotrauka
2020-12-11 10:26
Kėdainių mieste tik 7 procentai visų kelionių vyksta dviračiu. Tokia situacija Kėdainių mieste susiklostė dėl nepakankamai gerai įrengto ir išplėtoto dviračių takų tinklo. Todėl buvo parengta ir dabar pristatoma numatomų dviračių takų infrastruktūros tobulinimo schema.
nuotrauka
2020-12-01 15:10
Vilniaus „Grinda“ sklype tarp Upės, Geležinio Vilko gatvių ir Konstitucijos prospekto Vilniuje pradeda lietaus nuotekų valyklos įrengimo darbus.
nuotrauka
2020-11-27 09:51
Darnios miestų plėtros ir statybų bendrovė „YIT Lietuva“ kitų metų pavasarį imsis magistralinio kelio Šiauliai-Palanga rekonstrukcijos – bus atnaujintas beveik 2 km ruožas ties Vydmantų gyvenviete. Į pagrindinį šalies pajūrio kurortą vedantis kelias šiuo metu vertinamas kaip prastos būklės, todėl at...
nuotrauka
2020-11-25 11:27
„Grigeo Klaipėda“ lapkričio 23 d. pradėjo įrenginėti naujus nuotekų tinklus, kurie leistų vykdyti pirminį nuotekų valymą Dumpiuose. Šis projektas padės spręsti ne tik pastaruoju metu mieste suaktyvėjusią nemalonių kvapų problemą, bet ir leis stabilizuoti šiuo metu „Grigeo Klaipėdos“ nuotekų valymu b...

Statybunaujienos.lt » Infrastruktūra