2020 sausio 20 d. pirmadienis, 18:59
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Žiedinė ekonomika – kas ji ir kuo naudinga mums bei planetai?

2019-10-29 11:25
Pastaruoju metu sulaukiama vis daugiau įvairių prognozių apie mūsų planetos ateitį. Gyvendami palyginti švarioje šalyje, kurios pakrančių nedengia neperžengiami kalnai plastiko šiukšlių, o padangės nėra apgaubęs neperregimas smogas, kartais sunkiau suvokiame esamų problemų mastą. Tačiau Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Aplinkos inžinerijos fakulteto Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedros profesorius dr. Saulius Vasarevičius primena, kad ir mes neabejotinai esame visumos dalis – planetą turime tik vieną.
nuotrauka
Kuo šalis labiau išsivysčiusi ekonomiškai, tuo daugiau joje vartojama ir susidaro atliekų. VGTU nuotr.


Minimos įmonės
VGTU Aplinkos inžinerijos fakultetas,

Su profesoriumi interviu apie žiedinę ekonomiką – vieną iš priemonių, kurios įgyvendinimas galėtų pagerinti aplinkos apsaugos būklę. Žiedinė ekonomika yra beveik uždara sistema, kurioje siekiama naudoti kuo mažiau neatsinaujinančių išteklių, išmesti kuo mažiau atliekų, kuo ilgiau išlaikyti daiktų vertę ir kuo efektyviau juos naudoti.

Kada kilo žiedinės ekonomikos idėjos?

Iki šiol daugelį metų ekonomika sukosi tokiu ratu: išgaunamos žaliavos, tada vyksta gamybos procesas, kurio metu sukuriami produktai, jie parduodami, vartotojas suvartoja juos ir išmeta atliekas, kurių dalis yra perdirbama.

VGTU nuotraukoje –
VGTU Aplinkos inžinerijos fakulteto Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedros
profesorius dr. Saulius Vasarevičius

Jau XX a. 8-ajame dešimtmetyje kilo idėjų tą ciklą uždaryti. Pirmi žingsniai žengti maždaug prieš 50 metų. Žiedinės ekonomikos idėjos gimė ir buvo pradėtos plėtoti Šveicarijoje, o maždaug 2014–2015 m. Europos Sąjunga suaktyvino diskusijas apie šio gamybos ir vartojimo žiedo uždarymo svarbą bei aktualumą.

Kas paskatino žiedinės ekonomikos idėjų atsiradimą?

Gyventojų skaičius Žemėje nuolat didėja ir tai vyksta itin sparčiai – netrukus pasieksime 9 mlrd. O mūsų planeta yra tokia pati, nesiplečia ir nedidėja. Tai yra tik viena iš priežasčių. Kita – išteklių naudojimas. Nors naujų iškasenų atrandama, jų kiekis nekompensuoja sunaudotų ir toliau sparčiai naudojamų išteklių.

Dar vienas svarbus aspektas – vartojimas. Kuo žmonės geriau gyvena, kuo daugiau uždirba, tuo daugiau išleidžia pirkdami ir vartodami. O vartojimas yra neatsiejamas nuo išteklių naudojimo ir atliekų susidarymo. Tad kuo šalis labiau išsivysčiusi ekonomiškai, tuo daugiau joje vartojama ir susidaro atliekų. Čia neabejotinai pirmauja Šiaurės Amerikos ir Europos šalys.

Be to, per vartojimą yra daromas poveikis aplinkai, nes gaminant naujus produktus generuojama aplinkos tarša; kuo daugiau energijos reikia gaminant, tuo daugiau į aplinką išsiskiria CO2, kuris sudaro didžiąją dalį šiltnamio efektą sukeliančių dujų.

Kas turėtų pasikeisti, kad būtų sėkmingai įgyvendinti žiedinės ekonomikos principai?

Šiandien keisti reikia daug ką. Pradėti būtų galima nuo to, ką mes gaminame. Kitaip sakant, pirmiausia reikėtų peržiūrėti pačius produktus, jų sudėtines dalis, kai kurias pakeisti tokiomis medžiagomis, kurias būtų lengviau perdirbti. Pavyzdžiui, didelė problema yra šiandienės pakuotės – jų yra labai daug, o kai kurie produktai supakuoti taip, kad pakuotė svoriu ir tūriu yra didesnė už patį gaminį, nors ji, vos nupirkus prekę, yra iš karto išmetama, tampa atlieka. Pusė visų plastikinių pakuočių šiandien yra neperdirbamos, vis dar nėra technologijų, leidžiančių jas efektyviai panaudoti antrą kartą.

Kitas svarbus pokytis turėtų įvykti atliekų perdirbimo srityje. Atliekos bet kokiu atveju susidarys, todėl labai svarbu ieškoti naujų jų perdirbimo ir panaudojimo galimybių. Šiandien tai vis dar yra iššūkis, kadangi ne visas medžiagas galima perdirbti arba perdirbimo metu jos praranda kai kurias savybes.

Apie plastiką ir jo žalą gamtai kalbama itin daug. Kokios dar atliekos kelia problemų aplinkosaugoje? Kaip jas galima perdirbti ar panaudoti pasitelkiant žiedinės ekonomikos principą?

Reikėtų paminėti maisto atliekas, nes maisto produktų išmetame labai daug. Ir nors skirtingose šalyse šis kiekis svyruoja, bendrai paėmus tai yra išties didelė dalis – kai kur penktadalis ar net trečdalis maisto produktų yra tiesiog nepanaudojami, sudaro milžiniškus kiekius atliekų. Ką su jomis daryti?

Keletas sprendimų šiandien jau egzistuoja, vienas iš jų yra atsinaujinančio energijos šaltinio – biodujų – gamyba. Tačiau norint produktyviai ir kokybiškai išgauti biodujas, reikia išspręsti keletą kitų problemų, pavyzdžiui, kaip teisingai atskirti maisto atliekas, kurios buityje sumaišomos su kitomis atliekomis. Net ir atskyrus šias atliekas mechaniniu būdu, biodujų gamybai naudojamoje masėje gali likti priemaišų, pavyzdžiui, sunkiųjų metalų, pavojingų baterijų ar elektronikos atliekų, cheminių medžiagų. Susimaišęs toks atliekų srautas yra užterštas, tad jo perdirbimo ir panaudojimo galimybių sumažėja. Iš tokios masės išgavus biodujas, jos daugiau niekur panaudoti negalima. O jei, pavyzdžiui, biodujų gamybai būtų skiriamos tvarkingai išrūšiuotos atliekos, tai tą po biodujų išgavimo likusią dalį dar būtų galima panaudoti dirvožemiui tręšti. Taip atsirastų uždaras ciklas: gaminami maisto produktai, jie sunaudojami, atliekos yra perdirbamos ir panaudojamos atstatyti dirvožemio kokybę.

Kas yra didžiausi maisto atliekų „tiekėjai“? Kaip būtų galima išvengti maisto atliekų srauto užteršimo?

Galima pagalvoti, kad daugiausia problemų kelia ir didžiausius kiekius maisto atliekų tiekia gamybos įmonės ir maitinimo įstaigos. Taip, jų sukuriami atliekų kiekiai yra didesni, bet šioms vietoms keliami griežti reikalavimai maisto atliekų rūšiavimui – maitinimo įstaigos įpareigotos tokias atliekas kaupti atskirai. Šias įstaigas galima lengviau stebėti ir kontroliuoti, tam egzistuoja specialios institucijos.

Iš tikrųjų daugiau problemų kyla su paprastų namų ūkių buitinėmis atliekomis. Kiekviename Lietuvos regione turime mechaninio biologinio atliekų apdorojimo sistemą – po vieną didelį įrenginį, kuris mišrias atliekas rūšiuoja, bet, kaip ir minėta, net jas atrūšiavus mechaniniu būdu, tų atliekų kokybė nėra pakankamai gera ir dažnai kyla problema, ką su jomis daryti.

Kitą vertus, teisingam maisto atliekų rūšiavimui trūksta sąlygų, tai daryti nėra visai patogu. Šiuo metu Lietuvoje pamažu diegiama maisto, kaip atskiro atliekų srauto, surinkimo sistema, ji turėtų įsitvirtinti ir pradėti veikti artimiausiu metu. 

 Pagal VGTU pranešimą 

Statybunaujienos.lt



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Darni plėtra

nuotrauka
2020-01-08 13:24
Beveik pusė Lietuvos vaikų gyvena sveikatai pavojingomis sąlygomis, rodo 2019 m. „VELUX Group“ atliktas tarptautinis „Sveikų namų barometro“ tyrimas. Penktą kartą atlikta kasmetinė studija parodė, jog taip gyvena 26 mln. – arba trečdalis – visos Europos vaikų.
nuotrauka
2020-01-02 15:15
Nuo šiandien, sausio 2 d., iki sausio 31 d. fiziniai asmenys Aplinkos projektų valdymo agentūrai (APVA) gali teikti registracijos formas kompensacinėms išmokoms už nedidelių, iki 10 kilovatų (kW) galios, saulės elektrinių įsirengimą.
nuotrauka
2020-01-01 14:00
Liko vos savaitė iki 5 savaites trukusio festivalio „Kalėdos sostinėje" pabaigos ir jau labai greit ateis metas, kai daugelis savo namuose, biuruose nupuoš kalėdines eglutes. Sostinės savivaldybė drauge su miestą tvarkančiomis įmonėmis pasirūpino, kad mieste atsirastų daugiau kaip 80 specialių vietų...
nuotrauka
2019-12-23 11:32
Siekdama sumažinti energijos vartojimo intensyvumą pramonės įmonėse ir padidinti atsinaujinančių energijos išteklių gamybą ir vartojimą, Ekonomikos ir inovacijų ministerija skelbia kvietimus pramonės įmonėms įgyvendinti projektus pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos (ES) investicijų priemonę „Atsin...
nuotrauka
2019-12-06 11:10
Kalėdinės nuotaikos jau pradėjo spalvinti mūsų kasdienybę, o mintys ėmė suktis apie šventines dekoracijas, vaišes, dovanas ir, žinoma, Kalėdų eglutės puošimą. Kartu stebimas ir augantis susidomėjimas gražiausioms metų šventėms ruoštis bei jas švęsti tvariai – taip, kad būtų padaroma kuo mažiau žalos...
nuotrauka
2019-12-04 15:00
Kauno miesto mokslo premija šiemet skirta KTU profesoriui, Lietuvos mokslo akademijos (LMA) nariui Jurgiui Kazimierui Staniškiui. Pasak profesoriaus, vienas reikšmingiausių jo mokslinės veiklos etapų prasidėjo visai neseniai – jis laimėjo Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) konkursą ir tapo šios org...
nuotrauka
2019-11-22 14:03
Visame pasaulyje vykstantys masiniai protestai prieš klimato atšilimą, išaugęs žmonių rūpestis aplinkos apsaugos klausimais ir vis atsakingesnis vartojimas neaplenkia ir nekilnojamo turto, statybų sektoriaus. Vilniečių įkurta įmonė „Ecococon“ sukūrė unikalią šiaudinių namų sienų technologiją ir jau ...
nuotrauka
2019-11-15 10:45
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose išnagrinėta administracinė byla pagal pareiškėjos UAB „Branda LT“ skundą atsakovui Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ir ministerijos Klaipėdos departamentui dėl 2018 m. spalio 25 d. patikrinimo akto panaikinimo...
nuotrauka
2019-11-13 12:09
Pasaulio architektus ir dizainerius vienijantys portalai bei tinklaraščiai jau apžvelgė naujausias kraštovaizdžio formavimo tendencijas. Kuriant landšafto dizainą šiuolaikinė architektūra turi derintis prie aplinkos, o ne aplinka – prie pastatų. Gamtai suteikiama ypatinga reikšmė.
nuotrauka
2019-11-11 10:02
Išmanusis apšvietimas, automatiniai langai, papildomos pramogų sistemos — be šių elementų neįsivaizduojame išmaniųjų namų. Ir nors vis labiau populiarėjančios inovacijos padeda tausoti energiją, visi šie prietaisai anksčiau ar vėliau pavirsta atliekomis. Kaip su jomis tvarkomės?
nuotrauka
2019-11-06 14:30
„Vilniaus vandenys“ siekia iš esmės pagerinti vandens tiekimą sostinės Naujamiesčio rajone. Bendrovė specialia technika nuo lapkričio 11 d. sistemiškai per porą savaičių nuo nuosėdų išplaus pagrindines rajono vandentiekio tinklo magistrales.
nuotrauka
2019-10-30 14:22
Vyriausybė pritarė Atsinaujinančių energijos išteklių įstatymo pakeitimams, kurie leis steigti atsinaujinančių išteklių energijos bendrijas. Ši naujovė sudarys galimybes gyventojų bendruomenėms gaminti ir vartoti žalią elektros energiją. Taip pat, siekiant palengvinti ir skatinti energetikos inovaci...
nuotrauka
2019-10-22 16:10
Nuo šiol geografinė saulės elektros gamybos vieta nebesvarbi. Gyventojas ar įmonė elektrą gali gamintis ne tik ant savo namo ar biuro stogo, bet, pvz., gyventojas gali gaminti sodyboje, o naudoti elektrą savo namuose mieste, o įmonė – nuosavame sklype už miesto, o naudoti biure mieste. Vienos saulės...
nuotrauka
2019-10-15 10:17
Po daugiau kaip 30 metų pertraukos poilsiautojai Palangoje vėl gali mėgautis geriamu mineraliniu vandeniu iš vietinio gręžinio. Jį į kurortą sugrąžino sanatorija „Gradiali“, oficialiai atidariusi mineralinio vandens gręžinį sanatorijos teritorijoje.
nuotrauka
2019-10-09 09:40
Branduolinės radiacijos debesų kaltininkai, kaip ir pasekmės, kartais paaiškėja tik po daugelio metų. Tačiau akivaizdu, kad radioaktyvieji elementai, tokie kaip plutonis ir uranas, naudojami elektros energijai ir branduoliniams ginklams gaminti, yra kenksmingi žmonėms, gyvūnams, augalams ir aplinkai...
nuotrauka
2019-10-08 11:51
Nuo 2024 m. sausio 1 d. visi ūkio subjektai Lietuvoje privalės užtikrinti, kad kvapai dėl jų vykdomos veiklos gyvenamosios aplinkos ore neviršytų 5 europinių kvapo vienetų (OUE/m³). Taip siekiama pagerinti netoli pramonės objektų gyvenančių žmonių aplinką. Iki šiol Lietuvoje galioja 8 europinių kvap...
nuotrauka
2019-10-01 12:45
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas pasirašė įsakymus, kuriais nuo spalio 1 d. įtvirtinamas naujas mažosios žaliosios energetikos modelis, leidžiantis gaminti elektros energiją iš atsinaujinančių išteklių ir ją vartoti geografiškai skirtingose vietose. Šiuo žingsniu visiems Lietuvos gyventoja...
nuotrauka
2019-09-30 10:49
Vyriausybei svarstyti pateikti Energetikos ministerijos parengti Atsinaujinančių energijos išteklių įstatymo pakeitimai, kuriais įteisinama nauja žaliosios energetikos plėtros forma – atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos.
nuotrauka
2019-09-27 14:27
Ar žinotumėte, kaip teisingai išrūšiuoti lango stiklą? Kai kurių atliekų rūšiavimas yra keblus ir vienas tokių pavyzdžių – automobilio ar lango stiklai, kurie negali būti taip paprastai perdirbami kaip dužęs stiklainis. Būtent todėl atliekų tvarkymo ekspertai aptaria daugiausiai klausimų keliančių p...
nuotrauka
2019-09-27 13:44
Finansinę paramą saulės elektrinėms gyventojai įvardija kaip esminę paskatą įsirengti nuosavą saulės jėgainę ir patiems pasigaminti elektros. Daugiau nei pusei žmonių svarbus užtikrinimas, kad nuosava saulės elektrinė padės sumažinti išlaidas elektrai. O daugiau nei trečdalį didmiesčių gyventojų mot...

Statybunaujienos.lt » Darni plėtra