Kvartero geologinių sluoksnių formavimasis Lietuvoje

Ledynai iš Skandinavijos į Lietuvą atslinko mažiausiai šešis kartus, tirpdami formavo dabartinį kraštovaizdį. Paskutinio – Nemuno ledynmečio – pėdsakai matomi daugelyje šalies teritorijų, o pietryčiuose (Medininkų kalvynas, Eišiškių plynaukštė) išliko ankstesnio apledėjimo liekanos. Tarpledynmečiai leido susidaryti nuosėdoms ežeruose, pelkėse ir upėse.

Kvartero nuogulų storis Lietuvoje labai nevienodas: daugelyje vietovių – 80–120 metrų, Šiaurės Lietuvoje – vos keli metrai, o Žemaitijos, Baltijos ar Medininkų aukštumose – daugiau nei 200 metrų. Didžiausias kvartero nuogulų storis – 314,2 m – užfiksuotas Vembutų gręžinyje Žemaitijoje.

Požeminio vandens ir statybos išteklių svarba

Kvartero geologiniai žemėlapiai Lietuvoje tiesiogiai susiję su požeminio vandens atsargomis ir statybos ištekliais. Iš kvartero nuogulų gaunama 60 % centralizuotam vandens tiekimui naudojamo vandens, o beveik visi statybose naudojami smėlis, žvyras ir molis – tai 98 % išteklių. Tikslūs geologiniai žemėlapiai padeda efektyviai naudoti išteklius, planuoti statybos projektus ir saugiai vystyti infrastruktūrą.

Kartografavimo Lietuvoje mastas ir naujienos

Stambaus mastelio (1:50 000) geologinis kartografavimas Lietuvoje vykdomas nuo 1964 m. Iki 2023 m. pabaigos buvo kartografuota 69,8 % šalies teritorijos, o 2024–2025 m. planuojama padidinti dar 8,25 %. 2024 m. užbaigtas kartografavimas Zarasų, Marijampolės, Balbieriškio ir Šakių plotuose (3163,8 km²). 2025 m. darbai vyksta Vilkaviškio, Kalvarijos ir Gelgaudiškio teritorijose – dar 2228,8 km².

„Nuo 2024 m. ypatingą dėmesį skiriame geologiniam kartografavimui, informacinių technologijų sistemų modernizavimui ir laboratorijos atnaujinimui. Gautos ES lėšos leis spartinti kartografavimą ir naudoti modernias tyrimų priemones bei dronus, kurie tiksliau nustato reljefą sudėtingose vietovėse“, – cituojamas LGT direktorius Egidijus Viskontas.

Geologiniai žemėlapiai – sauga ir strateginis planavimas. Pabradės atvejis

Tikslūs kvartero geologiniai žemėlapiai Lietuvoje padeda išvengti nelaimių, optimizuoti statybos ir infrastruktūros projektus bei apsaugoti požeminį vandenį. 2024 m. Pabradės poligone vykdant gelbėjimo darbus paaiškėjo, kad pelkės gylis siekia net 15 m – tokie duomenys neįmanomi be stambaus mastelio kartografavimo.

Ypač svarbu, kad 2025 m. kartografavimo teritorijos apima pasienį su Kaliningrado sritimi ir Lenkijos Respublika. Tokiose geopolitiškai jautriose vietose tikslūs duomenys apie gruntus, vandens telkinius ir reljefą yra strateginis išteklius.

Kvartero geologiniai žemėlapiai Lietuvoje – prieinami visiems

LGT sudaromi geologiniai žemėlapiai yra prieinami elektroniniuose portaluose. Jais naudojasi savivaldybės, ūkininkai, verslas ir krašto apsaugos institucijos. Tai užtikrina, kad kvartero geologiniai žemėlapiai Lietuvoje ne tik saugo aplinką ir žmonių gyvenimą, bet ir prisideda prie saugios statybos, infrastruktūros plėtros bei efektyvaus išteklių naudojimo.