Priimdamas įstatymą Seimas atsižvelgė į tai, kad dėl 2022 m. vasario 24 d. pradėtos atviros Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą ir jos žmones poveikio globaliai ekonomikai, išaugusios geopolitinės įtampos lieka poreikis imtis priemonių Lietuvos saugumui stiprinti, išaugusios infliacijos bei energetikos krizės poveikiui švelninti ir dėl Rusijos karinės agresijos besitraukiantiems iš Ukrainos žmonėms padėti.

Seimas patvirtino daugiau kaip 15,544 mlrd. eurų sieksiančias valstybės biudžeto pajamas ir 18,632 mlrd. eurų išlaidas (kartu su ES ir kitomis tarptautinėmis lėšomis). Asignavimai pajamas viršys beveik 3,088 mlrd. eurų

Valdžios sektoriaus deficitas sudarys 4,9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Gyventojų pajamų didinimas

2023 m. biudžete nuosekliai skiriamas dėmesys žmonių pajamoms didinti, numatant beveik 1,6 mlrd. eurų. Iš šios sumos 359 mln. eurų bus skirti dirbančiųjų pajamoms didinti 15 proc. pakeliant minimaliąją mėnesinę algą (MMA) iki 840 eurų, didinant neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) 15,7 proc. iki 625 eurų. Šis sprendimas reikš papildomą 83,55 eurų pajamų augimą mažiausias pajamas gaunantiems.

Kartu numatyti 363 mln. eurų mokytojų, dėstytojų, mokslininkų, kultūros ir meno, socialinės srities darbuotojų, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, medikų ir rezidentų bei kitų viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčiui didinti. Pareiginės algos bazinį dydis didės 5 eurais iki 186 eurų.

Valstybės biudžete socialinės paramos išmokų baziniams dydžiams indeksuoti ir didinti numatyti beveik 238 mln. eurų. Šios lėšos bus skirtos išmokas vaikams, paramą neįgaliesiems, socialines pašalpas, būsto šildymo išlaidų kompensacijas, šalpos pensijas, slaugos išlaidų ir priežiūros išlaidų tikslinės kompensacijas vidutiniškai padidinti 7 proc.

Senatvės pensijoms didinti beveik 13 proc. numatoma 619 mln. eurų, kurie vidutiniškai reikš 65 eurų didėjimą kas mėnesį būtinąjį stažą turintiems senjorams (pensija didės nuo 510 iki 575 eurų) bei 60 eurų didėjančią vidutinę socialinio draudimo pensiją (pensija didės nuo 482 iki 542 eurų). Iš šios sumos 27,6 mln. eurų skiriami mažų pensijų priemokoms dėl prognozuojamo didesnio minimalių vartojimo poreikių dydžio. Padidinus minėtą dydį, papildomai didesnę 31 euro priemoką gaus per 64 tūkst. žmonių.

Energijos kainų augimo poveikio švelninimas

Ateinančių metų valstybės biudžete energijos kainų augimo poveikio sušvelninimo priemonėms žmonėms ir verslui numatyta skirta beveik 1,85 mlrd. eurų.

Valstybė žmonėms kompensuos elektros ir dujų kainos augimo dalį, tam numatydama 714 mln. eurų bei dar beveik 56 mln. eurų skirs šį šildymo sezoną numatytai Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatai centralizuotai tiekiamai šilumai, padengiant tiekėjams skirtumą iš valstybės biudžeto.

Pagalbos paketu verslui bus siūlomos kompleksinės priemonės padėsiančios Lietuvos įmonėms susidoroti su energijos kainų kuriamu spaudimu: elektros kainų augimo dalies kompensavimas, subsidijos energijai imlioms įmonėms iki metų pabaigos, mokesčių atidėjimo galimybė, įvairios paskolos ir kita.

„Vieni sprendimai yra trumpalaikiai, sprendžiantys situaciją čia ir dabar. Kiti − ilgalaikiai sprendimai, kurie prisidėtų prie to, kad problema būtų išspręsta iš esmės ir energetikos kaštai mažėtų tiek žmonėms, tiek verslui ilguoju laikotarpiu“, − anksčiau posėdyje yra sakiusi G. Skaistė.

Saugumo stiprinimas

Nuosekliai įgyvendinant Lietuvos įsipareigojimams, susijusiems su naryste NATO, vykdyti ir parlamentinių partijų susitarimą, valstybės biudžete įsipareigota užtikrinti tolygų finansavimą, toliau stiprinant nacionalinius gynybos pajėgumus. Šiems tikslams numatyta per 304 mln. eurų, iš kurių papildomiems asignavimams krašto apsaugai iki 2,52 proc. BVP skiriami 123,7 mln. eurų.

Kartu atsižvelgta į Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos pasiūlymą ir nustatyta, kad atsiradus papildomam lėšų poreikiui karinės infrastruktūros projektams, kuriais siekiama operatyviai užtikrinti NATO sąjungininkų pajėgų priėmimą Lietuvoje, bus galima skolintis valstybės vardu iki 3 proc. BVP, nebloginant 2023 m. Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limito ir valdžios sektoriaus balanso rodiklio.

Karinio mobilumo paketui, kuriuo atnaujinami geležinkelio ir automobilių transporto keliai, skirti 80,5 mln. eurų, Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) apginklavimui numatyti 7 mln. eurų, dar 4,7 mln. eurų – Kibernetinio saugumo plėtros programai.

Be to, parengties krizinėms situacijoms stiprinimui bus skiriama per 11 mln. eurų, poreikiams dėl Astravo atominės elektrinės – dar 36 mln. eurų.

Priėmimo metu Seimas Lietuvos šaulių sąjungai dėl pertvarkos įgyvendinimo ir papildomų funkcijų numatymo nusprendė papildomai skirti 3,6 mln. eurų, taip iš viso jai numatant 10,9 mln. eurų finansavimą.

Daugiausia pajamų bus surenkama iš PVM

Daugiausia pajamų valstybės biudžete suplanuota surinkti iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) (apie 5,512 mlrd. eurų) ir gyventojų pajamų mokesčio (daugiau kaip 2,494 mlrd. eurų). Iš akcizų planuojama surinkti beveik 1,716 mlrd. eurų, iš pelno mokesčio – beveik 1,667 mlrd. eurų, tarptautinės prekybos ir sandorių mokesčių – 192 mln. eurų, transporto priemonių mokesčių – 54,1 mln. eurų, mokesčių už aplinkos teršimą – 24,2 mln. eurų, iš nekilnojamojo turto mokesčio – 11,7 mln. eurų, atskaitymai nuo pajamų pagal Miškų įstatymą sudarys 31,9 mln. eurų ir kt.

Didžiausia išlaidų dalis bus skirta socialinei apsaugai

Kaip skelbia Finansų ministerija, bendrai skaičiuojant biudžete numatyta, jog didžiausia išlaidų dalis skirta socialinei apsaugai – daugiau nei 9,1 mlrd. eurų (papildomai 1,023 mlrd. eurų, palyginti su 2022 m.). Sveikatos apsaugai atiteks 3,377 mlrd. eurų (papildomai 334 mln. eurų), švietimui – 3,301 mlrd. eurų (papildomai 473 mln. eurų), gynybai – 1,871 mlrd. eurų (papildomai 106 mln. eurų), viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai 856 mln. eurų (papildomai 85 mln. eurų daugiau), poilsio, kultūros ir religijos sritims – 739 mln. eurų (papildomai 87 mln. eurų daugiau), būstui ir komunaliniam ūkiui 430 mln. eurų (papildomai 102 mln. eurų), aplinkos apsaugai 463 mln. eurų (papildomai 66 mln. eurų), bendrosioms valstybės paslaugoms – 2,202 mlrd. eurų (papildomai 229 mln. eurų).

PVM lengvatos

Seimas šiandien galutinai apsisprendė dėl lengvatinio PVM taikymo. Lengvatinis 9 proc. PVM tarifas neterminuotai bus taikomas apgyvendinimo paslaugoms, elektroninėms knygoms bei elektroniniams neperiodiniams informaciniams leidiniams. visų rūšių meno ir kultūros įstaigų, meno ir kultūros renginių lankymui. Maitinimo paslaugoms lengvatinis 9 proc. PVM tarifas pratęstas metams − iki 2023 m. gruodžio 31 d., atlikėjų paslaugoms, sporto renginiams ir sporto paslaugoms pusmečiui – iki 2023 m. birželio 30 d.

Be to, nuspręsta neterminuotai taikyti lengvatinį 5 proc. PVM tarifą ir kompensuojamiesiems specialios medicininės paskirties maisto produktams.

Seime taip pat buvo sutarta leisti įmonėms atskaityti pirkimo ar importo PVM už įsigyjamus M1 klasės elektromobilius, jeigu jo vertė neviršija 50 000 eurų (įskaitant PVM).

Daugiau investicijų – į Lietuvos ateitį

2023 m. Lietuva planuoja investuoti beveik 3 mlrd. eurų, iš kurių didžiausia lėšų dalis – 1 mlrd. eurų – bus skirtas žaliajai transformacijai. Kaip skelbia Finansų ministerija, šioje srityje planuojama energetinėms bendrijoms, įtraukiant labiausiai pažeidžiamus gyventojus, užtikrinti pigią ir netaršią energiją, tiesioginėmis paskolomis įmonėms vystyti atsinaujinančios energijos išteklius (AEI) savo teritorijoje, įrengti centralizuotus nutolusius AEI parkus, skatinti alternatyvių degalų naudojimą transporto sektoriuje, įgyvendinti, daugiabučių namų renovaciją.

Investuoti taip pat numatoma į skaitmeninę pertvarkę, į mokslo, verslo ir inovacijų sritis stiprinant inovacijas mokslo centruose, plečiant jų pasiūlą bei skatinant startuolių vystymą ir plėtrą ir kt.