„Pirmosios taikos sutartys rodo, kad pradėti darbo ginčų procesai juda į priekį ir kad ginčas gali būti išspręstas šalims susitarus. Todėl darbuotojams, kurių teisės galimai pažeistos, svarbu ne vien laukti, kaip situaciją išspręs darbdavys, bet ir naudotis įstatymuose numatytomis savo teisių gynimo priemonėmis“, – sako VDI kancleris Šarūnas Orlavičius.

Daugiausia ginčų – dėl „Valientės“

Rugsėjo 11 d. duomenimis, darbo ginčų komisijos gavo 77 prašymus dėl darbo ginčų, susijusių su trimis „Mere“ veiklą vykdžiusiomis bendrovėmis. 55 prašymai pateikti dėl UAB „Valientė“, 19 – dėl UAB „Litproduktai“, 3 – dėl UAB „Next Logistic“.

VDI taip pat gavo 26 skundus: 17 dėl UAB „Valientė“, 8 dėl UAB „Litproduktai“ ir 1 dėl UAB „Next Logistic“.

Dviejuose ginčuose, susijusiuose su UAB „Valientė“, DGK jau patvirtino taikos sutartis. VDI kanclerio Šarūno Orlavičiaus teigimu, tai rodo, kad darbuotojų kreipimaisi nėra vien formalumas – ginčai gali būti išspręsti šalims susitarus.

Vis dėlto VDI pabrėžia, kad darbuotojų situacijos skiriasi. Vienais atvejais reikalavimai susiję su neišmokėtu darbo užmokesčiu, kitais – su prastova, darbo sutarties nutraukimu ar kitomis išmokomis. Todėl kiekvieną ginčą DGK vertina individualiai.

Už prastovą turi būti mokama

Jeigu darbdavys dėl objektyvių priežasčių negali suteikti darbuotojui darbo, turi būti priimtas ir tinkamai įformintas Darbo kodeksą atitinkantis sprendimas, pavyzdžiui, dėl prastovos.

Už pirmąją prastovos dieną darbuotojui mokamas jo vidutinis darbo užmokestis, už antrąją ir trečiąją – du trečdaliai vidutinio darbo užmokesčio, o už vėlesnį prastovos laikotarpį – 40 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Kai nustatyta visa darbo laiko norma, per mėnesį darbuotojui mokamas darbo užmokestis negali būti mažesnis už minimaliąją mėnesinę algą.

Jeigu darbo nėra, tačiau prastova tinkamai neįforminta arba darbuotojui nemokamos priklausančios sumos, jis gali kreiptis į darbo ginčų komisiją.

VDI: neskubėkite išeiti savo noru

Darbuotojams, kurie dėl susidariusios situacijos nori kuo greičiau nutraukti darbo santykius, VDI rekomenduoja pirmiausia įvertinti, kokiu pagrindu tai daroma. Darbo sutarties nutraukimo pagrindas gali lemti teisę į išeitinę išmoką ir kitas garantijas.

Darbuotojui nutraukus darbo sutartį savo iniciatyva be svarbių priežasčių, išeitinė išmoka nemokama. Todėl, prieš teikiant prašymą išeiti iš darbo, VDI rekomenduoja įvertinti konkrečią situaciją ir prireikus pasikonsultuoti.

Jeigu su darbdaviu ar jo atstovais neįmanoma susisiekti ir jų buvimo vietos nepavyksta nustatyti, darbuotojas gali kreiptis į VDI dėl darbo sutarties pasibaigimo konstatavimo. Tačiau tai savaime neišsprendžia neišmokėto darbo užmokesčio ar kitų darbuotojui priklausančių sumų klausimo – dėl jų galima kreiptis į DGK.

Sankcijos nepanaikina teisės į atlyginimą

VDI taip pat pabrėžia, kad įmonės lėšų įšaldymas dėl tarptautinių sankcijų savaime nepanaikina darbuotojo teisės reikalauti priklausančio darbo užmokesčio, išeitinės ar kitų išmokų.

DGK sprendžia, kokios sumos darbuotojui priklauso, tačiau teisė į išmoką ir galimybė ją faktiškai pervesti yra skirtingi klausimai. Dėl finansinių sankcijų išimčių ir leidimų atlikti mokėjimus sprendžia Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).

VDI ragina darbuotojus, kuriems neaišku, kaip elgtis konkrečioje situacijoje, prieš nutraukiant darbo sutartį pasikonsultuoti. Dėl neišmokėto darbo užmokesčio, prastovos apmokėjimo ir kitų iš darbo santykių kylančių reikalavimų galima kreiptis į darbo ginčų komisiją.