2025 vasario 11 d. antradienis, 17:33
Reklama  |  facebook

2025-aisiais bus labai nenuobodu

2024-12-31 14:02
Ateinantys 2025-ieji metai bus ir vėl labai karšti metai, tiesa, kiek vėsesni nei buvę 2023-ieji ir 2024-ieji. Čia klimato prognozė. Tačiau taip pat labai norėtųsi, kad pasaulyje ir Lietuvoje pradėtų vėsti ir politinės, geopolitinės, tarptautinės prekybos nesutarimų „temperatūros“. Vis dėlto panašu, kad ir kitais metais įtampa kaitins ne vieną geopolitinę ir ekonominę sritį.
nuotrauka
Vidmantas JANULEVIČIUS, LPK prezidentas


Minimos įmonės
LPK (Lietuvos pramonininkų konfederacija),

Muitų „karas“

Kol JAV ruošiasi už poros savaičių įvyksiančiai D. Trumpo inauguracijai, tarptautinės prekybos šalys dalyvės jau įgyvendina „anti“ importo muitų poveikiui prekybos strategijas. Kinijos įmonės didesnį dėmesį skiria eksporto rinkų diversifikavimui ir net garsiau kalba apie savo vidaus rinkos vartojimo gaivinimą ir auginimą. Kitos valstybės eksportuoja į JAV rekordinius kiekius savo produkcijos ir juos sandėliuoja, vertina savo tiekimo grandinių kaštų optimizavimo galimybes, jei jų produkcijos kainos dėl galimų JAV importo muitų didėtų. Beje, tai galėtų tapti galimybėmis mūsų pramonės gamintojams.

Vertinama, kad jei JAV nuspręstų taikyti 10 proc. importo muitus visoms prekėms iš Europos Sąjungos (ES), tai iki 2026 metų jos ekonomika būtų 0,3 proc. mažesnė. Ką ES mainais už importo muitų tarifų netaikymą gali pasiūlyti JAV? Apie 150-200 mlrd. dolerių JAV prekių įsigijimą, t. y., tokios apimties, koks šiuo metu susidaro neigiamas prekybos balansas tarp JAV ir ES. Daugiau naftos ir SGD importuoti būtent iš JAV galime būti paprašyti ir mes. Taigi, laukia mažiau kainos konkurencijos ir daugiau geopolitikos tarptautinėje prekyboje. O kur dar galimas kitų šalių atsakomųjų prekybos ribojimo priemonių taikymas. Apie jas kol kas kalbame mažiau, bet jų tikimybė ne tokia jau ir menka.

Įtampa dėl NATO finansavimo

D. Trumpas dar netapęs prezidentu jau užsimena ir apie 5 proc. BVP siekiantį kiekvienos NATO šalies narės indėlį į NATO finansavimą. Priešingu atveju jis teigė ketinantis svarstyti JAV pasitraukimą iš NATO. Būtina pastebėti, kad šiuo metu pati JAV gynybos finansavimui skiria apie 3,5 proc. BVP ir, jei niekas nesikeitė, tai artimiausių metų prognozuojamame šalies biudžete tenka užmatyti ir šios dalies mažėjimą (remiantis biudžeto planais prezidentu dar esant J. Bidenas ir JAV Gynybos departamento sudarytais biudžetų planais, 2025 metais gynybos išlaidos sieks jau tik apie 3 proc. BVP ir ši dalis mažės iki 2029 metų).

Lietuvos pramonininkų konfederacijaLPK susitikimas su
už gynybą ir kosmosą atsakingu
Europos Komisijos nariu Andriumi Kubiliumi.
LPK nuotr.

Nesileidžiant į apsvarstymus, ar tikrai JAV strateginio gynybinio kompaso rodyklė dabar krypsta tik į Kiniją, kuri darosi kur kas galingesnis geopolitinis konkurentas nei Rusija, akivaizdu, kad Europos šalys turi pačios daugiau skirti savo gynybai. Vadinasi, diskusijos apie didesnio Europos ir ES gynybos finansavimą vyks aktyviai. 2024 metais 23 NATO šalys narės gynybai skyrė 2 ir daugiau proc. savo BVP gynybai. 2024 metais NATO Europos šalys ir Kanada kartu gynybai skyrė apie 2,02 proc. savo bendro BVP. Palyginamosiomis kainomis jos (NATO, Europos šalys ir Kanada) 2024 metais gynybai skyrė 430 mlrd. dolerių, kai tuo tarpu JAV – 755 mlrd. dolerių. t. y. beveik 2 kartus daugiau. Ko mums tikėtis? Intensyvios diskusijos ir šalies viduje dėl gynybos finansavimo didinimo bei ES lygio diskusijų dėl bendro gynybos finansavimo didinimo galimybių. Tokia užduotis keliama ir naujam Europos Komisijos gynybos komisarui A. Kubiliui.

Žūtbūtinės varžybos dėl ekonomikos augimo

Kartu su geopolitiniais karais pasaulyje prasidėjo ir „šaltasis“ ekonominis, technologinis karas. Šiuo metu į savo šalių ekonominį savarankiškumą investuoja visos pagrindinės pasaulio geopolitinės jėgos: JAV, ES, Kinija. Kovojama dėl visko: retesnių ir ne tokių retų gamtinių išteklių, strateginių (atsinaujinančios energijos, puslaidininkių, dirbtinio intelekto ir kt.) pramonės sektorių ir juose naudojamų technologijų, geopolitiškai neutralių tiekimo grandinių, užsienio investicijų, investicinės aplinkos, talentų, investicijų į inovacijas ir t.t. Ir čia ES, atrodo, kol kas pralaimi visose rungtyse. Daugiau nei pusę visų kritinių gamtinių išteklių ji importuoja iš Kinijos, yra priklausoma nuo energijos išteklių importo (naftos, dujų), iš esmės prarado atsinaujinančios energijos pramonę, puslaidininkių gamybos pajėgumų plėtra buksuoja, tiesioginės užsienio investicijos ir net vietinės investicijos vis dažniau nukreipiamos į kitus pasaulio regionus (dažnai į JAV), vangiai generuoja investicijas į mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą ir inovacijas (į kitus nei automobilių pramonė sektorius), o jei ir sugeneruoja, neretai nesugeba inovacijos efektyviai komercializuoti, užauginti gamybos apimčių.

Visiems šiems iššūkiams spręsti reikia finansavimo, tačiau ateinančių metų ekonomikos augimo prognozės daug vilties ir veikimo laisvės sukurti nežada. ES ekonomika kitais metais augs tik 1,5 proc., kai tuo tarpu JAV – 2,2 proc., Kinijos – 4,5 procentais. Be to, ES labiausiai priklausoma nuo tarptautinės prekybos (prekėmis ir paslaugomis), nes šios vertė siekia apie 50 proc. jos BVP, Kinijos – apie 20 proc. BVP, JAV – tik apie 10 proc. BVP. Todėl žinios apie galimus JAV importo muitus ir tarptautinės prekybos augimo sulėtėjimą ir augančius jos netarifinius ribojimus kitais metais labiausiai palies būtent ES.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos iliustracija

Europos Sąjungos kova su savimi

ES vidinė kova pasireiškia bandymu pažaboti savo įprastą biurokratinį veikimo būdą ir fragmentaciją beveik visose strateginėse srityse nuo IT sektoriaus iki kapitalo rinkos. Šiais metais darbą pradėjo nauja ES komisija, kurią kol kas galima vadinti „vilties“ komisija. Didelė dalis ES artimos ekonominės ir geopolitinės sėkmės, manau, priklauso nuo jos pačios gebėjimo įveiklinti realią vieningą rinką visose srityse. Jos reikia inovacijų, gynybos pramonės, IT, energetikos, kapitalo rinkose ir net gal imigracijos bei talentų pritraukimo ir kompetencijų pripažinimo srityse.

Būtų pats laikas suprasti, kad ES ne būrelis vieno kiemo vaikų, bet TOP lygos komanda. Todėl tiek finansavimas, tiek tokios komandos formavimas ir parengimas turi atitikti aukščiausius standartus. Tačiau, kol ES bendrai savo komandai finansuoti skiria tik 1 proc. savo bendro BVP (nuo 1980 metų)... Sunku išsiveržti į tarptautinį turnyrą, kai gyvenama vien nacionalinės lygos reikalais.

Kova su pertekline biurokratija

Jau daugiau nei prieš metus buvo paskelbtas ES įsipareigojimas sumažinti verslo naštą 30 procentų. Lietuvoje tokių garsių įsipareigojimų niekas neprisiėmė, tačiau kartu su nauja Vyriausybe atgimė viltis, kad į šiuos dalykus bus pažiūrėta (bent jau taip skelbia naujai suformuotos Vyriausybės atstovai) rimtai ir nuo kitų metų prasidės racionalus verslo (ir bet kokio kito sektoriaus) administracinės naštos auditas. Tada turėtų būti siekiama reikšmingai sumažinti visas perteklines reguliavimo priemones. Šalyje ir taip augant įtampoms ir iššūkiams dėl senstančios visuomenės, geopolitinio saugumo ir t.t būtina iš esmės persvarstyti viso šalies viešojo sektoriaus modelį ir jo finansavimą. Lietuvoje perskirstome apie 36-37 proc. BVP, tačiau didesnis perskirstymas per biudžetą nebūtinai yra teisingas atsakymas. Verta būtų panagrinėti Šveicarijos (perskirstančios apie 32 proc. BVP), Airijos (apie 21-22 proc. BVP), JAV (34-36 proc. BVP) modelius. Šiuo metu ne reta daugiausiai per biudžetą perskirstanti valstybė sprendžia didelių skolų problemas, dalies šių problemų sprendimo ieškoma būtent biudžeto išlaidų mažinime.

Įkaitusi situacija Lietuvos darbo rinkoje

Prognozuojama, kad kitais metais Lietuvos ekonomika augs apie 3 proc. Tai tikrai geras, beveik išskirtinis rezultatas ir Baltijos regione, ir visoje ES. Kas bus tie ekonomikos augimo varikliai? Atsigaunantis vidaus vartojimas, nes (atlyginimų augimas, siekiantis virš 8 proc., net ir sulėtėjęs, bus daug greitesnis nei didžioje dalyje ES valstybių) ir viešosiomis lėšomis remiamos investicijos (RRF). Lietuvos darbo rinka jau ne vienerius metus jaučia chronišką darbuotojų trūkumą, tad greitesnis ekonomikos augimas ir atsigavimas, didesnis statybų paslaugų poreikis (ne RRF pinigus reikia įsisavinti iki 2026 metų pabaigos), noras pagreitintai vystyti gynybos pramonės pajėgumus per trumpą laiką gali lemti papildomą vidutinės trukmės darbuotojų paklausos padidėjimą ir rinkoje lemti didesnį nei įprasta jų trūkumą.

Sasha KorbanSasha Korban
gatvės meno kūrinys
Kyjive

Norėtųsi, kad kitąmet vis tik sutartume, kad apsirūpinimas darbuotojais yra ne tik verslo reikalas ir problema, bet visos valstybės problema, kurią reikia spręsti strategiškai, įskaitant ir atsakingos, saugios strateginės imigracijos sprendimus.

Karas Ukrainoje

Dėl prognozių, kada galime tikėtis šio karo pabaigos, palieku politologams. Gera žinia tik tokia, kad rusijos ekonomika kitais metais augs daug lėčiau, t. y. 1,3 proc., kai 2024 metais tikimasi fiksuoti 3,9 proc. augimą. Be to, ketinama sumažinti ribinę už rusišką naftą mokamą kainą iki 40 dol. už barelį (nuo šiuo metu galiojančios 60 dol./bareliui). Karo tai nebaigs, bet gal sumažins rusijos finansines karo tęsimo galias.

Pabaigai, manyčiau, kad ateinantys 2025-ieji metai bus tam tikros psichologinės ES ir Lietuvos krizės baigiamasis etapas. Krizės, kurią patiriame pastaruosius trejus metus, kai skaudžiai įsitikinome, kad niekada nebuvome saugūs, nesame pakankamai apsirūpinę gynybinėmis priemonėmis, kad Europa praranda ekonominį ir technologinį pranašumą pasaulyje. Tikiuosi, kad įžengsime į aktyvaus veikimo etapą ir jo sėkmės tikimybė bus tikrai didelė – bent jau tokia, kaip ir tikimybė, kad nuo 2025 metų Atlanto vandens srovė pakeis kryptį, t. y. 95 procentai. 
Statybunaujienos.lt



Komentaras

nuotrauka
2025-02-10 16:36
Paskolų įmonėms palūkanų normoms nustojus mažėti, įmonės pasyviau derasi dėl turimų paskolų sutarčių sąlygų, tačiau apskritai kreditavimo sparta nemažėja. Gyventojai aktyviai skolinasi tiek būstui, tiek vartojimo reikmėms, o pingant skolinimuisi, per 2024 m. persitarė dėl beveik dešimtadalio būsto p...
nuotrauka
2025-02-06 12:45
Naujas būstas naujame daugiabutyje, tačiau be šildymo ar su neveikiančiu liftu. Tokių istorijų pasitaiko vis dažniau, tačiau ne visi atkreipia dėmesį į tai, kad dažniausiai tokios situacijos kyla žmonėms nusipirkus būstą nebaigtame statyti daugiabutyje. Nors dažnu atveju tokiose patalpose žmonės aps...
nuotrauka
2025-02-06 09:22
Būsto paskolos refinansavimas gali palengvinti paskolos mokėjimą, o nuo šių metų vasario mėn. šis procesas tapo gerokai paprastesnis. Tačiau svarbu suprasti, kokiomis sąlygomis paskolos refinansavimas gali kainuoti papildomai, o kuriais atvejais tai galite padaryti nemokamai bei kada tai iš tiesų na...
nuotrauka
2025-02-06 08:43
Prieš pusmetį išnuomojote savo gyvenamąjį būstą draugės bendradarbiui. Jūs pažįstami, esate buvę bendrame gimtadienyje, tad laikinai dėl nuomos kainos ir kitų sąlygų susitarėte žodžiu, o „formalumus juk sutvarkysime vėliau“. Jau tris mėnesius „pažįstamas“ nekelia ragelio, neatidaro durų ir nemoka Ju...
nuotrauka
2025-02-05 08:33
Nors lietuviai pasižymi lojalumu savo bankams, ši tendencija po truputį keičiasi, sako paskolų ekspertai. Norėdami sutaupyti, būsto paskolų turėtojai jas vis dažniau perkelia pas kitus, geresnes sąlygas pasiūliusius kredito davėjus.
nuotrauka
2025-02-03 18:39
Vasario 1-ąją įsigaliojęs supaprastintas būsto paskolų refinansavimo procesas turinčiuosius būsto paskolas skatins pasidomėti, ar jie galėtų pasilengvinti savo finansinę naštą. Iki šiol buvęs sudėtingas ir palyginti brangus, refinansavimas tampa prieinamas kone kiekvienam, tačiau specialistai patari...
nuotrauka
2025-01-31 08:23
Europos Centrinio Banko (ECB) Valdančioji taryba ketvirtadienį 0,25 proc. punkto sumažino bazinę palūkanų normą – nuo 3 iki 2,75 proc. Ką tai reiškia būsto paskolų turėtojams, pasakoja „Luminor" mažmeninės bankininkystės vadovas Edvinas Jurevičius.
nuotrauka
2025-01-30 16:28
Lietuvos ekonomika dar kartą pademonstravo atsparumą ir didelį lankstumą. Kaip rodo Valstybės duomenų agentūros (VDA) paskelbtas pirmasis šalies BVP įvertis, 2024 m. Lietuvos ekonomika paaugo 2,6 proc., kai tuo tarpu visai ES ekonomikai buvo numatomas 0,9 proc. augimas (Europos Komisijos prognozė). ...
nuotrauka
2025-01-30 13:02
Šių metų paroda BAU 2025, bent jau pramoninių grindų dangų sektoriuje, buvo mažesnė ir ne tokia koncentruota kaip anksčiau. Mačiau mažiau mūsų srities naujovių, tačiau tai vis tiek išliko svarbus renginys, leidžiantis stebėti, kaip keičiasi statybos pramonė ir kuria kryptimi juda inovacijos.
nuotrauka
2025-01-30 06:49
Pirmą kartą dalyvavome tokio masto tarptautinėje parodoje su komanda – septyniais mūsų įmonės specialistais. Tai buvo įkvepianti ir vertinga patirtis, tačiau supratome, kad tokiai parodai reikia ruoštis iš anksto: apibrėžti tikslus, įvertinti įmonės poreikius, kad iš renginio gautume didžiausią įman...
nuotrauka
2025-01-30 06:40
Parodoje BAU 2025 turėjau galimybę susitikti su partneriais, su kuriais mūsų įmonė jau ilgą laiką bendradarbiauja. Tai buvo puiki proga gyvai pamatyti, ką jie sukūrė ir pagamino per pastaruosius dvejus metus. Be to, šis renginys leido ne tik atnaujinti ryšius, bet ir įvertinti naujausias rinkos tend...
nuotrauka
2025-01-28 14:30
2024 m. gruodį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) priėmė svarbų sprendimą byloje dėl pirkimų pažeidimų, galintį reikšmingai pakeisti iki šiol galiojusią praktiką skiriant finansines korekcijas, teigia advokatų kontoros „TGS Baltic" Viešųjų pirkimų specializacijos grupės vyresnioji ...
nuotrauka
2025-01-27 10:19
VMI (Valstybinės mokesčių inspekcijos) įpareigojantys sprendimai yra svarbus įrankis, padedantis verslui užtikrinti mokestinį aiškumą ir išvengti galimų ginčų. Tačiau statistika rodo, kad paskutiniais metais besikreipiančiųjų dėl šių sprendimų skaičius nuolat mažėja. Kokios tokios tendencijos prieža...
nuotrauka
2025-01-24 13:05
Sostinėje vėl garsiau skambant diskusijoms apie esamas ir naujas viešojo transporto rūšis, daugelis vilniečių pamiršta ar nesuvokia, kad mieste jau seniausiai turime veikiančią metro infrastruktūrą tarp Naujosios Vilnios ir Aukštųjų Panerių ar net toliau. Kokybiškas šios linijos integravimas į Vilni...
nuotrauka
2025-01-23 13:38
Preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartys atrodo kaip paprastas pirmasis žingsnis į sėkmingą sandorį, tačiau net ir mažos detalės, pasak teisininkų, gali tapti reikšmingo konflikto šaltiniu.
nuotrauka
2025-01-22 07:53
Įstatyme atskirai nėra nurodoma, kad garantinis terminas taikomas tik įsigyjant naują daiktą, todėl įstatyme numatytas 2 metų garantinis terminas turi būti taikomas ir perkant ne naujos statybos nekilnojamąjį turtą (NT). Garantinis terminas pradedamas skaičiuoti nuo NT perdavimo pirkėjui dienos.
nuotrauka
2025-01-20 09:40
Darbdavys verčia dirbti viršvalandžius? Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kad darbuotojai gali dirbti viršvalandžius tik raštiškai sutikę, išskyrus tam tikras įstatymo nustatytas išimtis. „Sutikimas dirbti viršvalandžius nėra formalumas – tai būtina sąlyga darbuotojų teisėms užtikrinti", – ...
nuotrauka
2025-01-17 09:31
Pastebėjome, jog ne tik „Summus Capital“, bet ir kiti Baltijos šalyse aktyvūs investuotojai vis dažniau žvalgosi į Lenkiją, o dėl šios priežasties sulaukiame pakartotinių klausimų apie šio sprendimo motyvus. Tam parengemė temų ir klausimų santrauką, kuriuos aptarėme vidiniuose „Zenith“ komandos susi...
nuotrauka
2025-01-16 15:45
Lietuvoje darbuotojai turi teisę į apmokamas nedarbingumo atostogas, kurios yra numatytos ir detaliai sureguliuotos teisės aktuose. Nepaisant to, kai kurie darbuotojai, net ir susirgę, pasirenka eiti į darbą.
nuotrauka
2025-01-16 14:46
Šiuo metu, EURIBOR viršijant 2,5 proc., Lietuvos gyventojų poreikis įsigyti nuosavą būstą tebėra panašiame lygyje kaip 2023 metais. Tačiau gruodį jau ketvirtą kartą iš eilės įvykęs palūkanų normos mažinimas ir vartotojų įperkamumo galios augimas šiemet leidžia tikėtis teigiamų pokyčių. Vis dėlto, no...

Statybunaujienos.lt » Komentaras