Dalis pasaulinių tendencijų jau juntamos ir Lietuvoje, kitos – tik ateina, o tai, kaip pastebi nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Darnu Group“ ekspertai, į mūsų rinką atneš didesnę biurų įvairovę ir didins aukščiausios klasės biurų poreikį.

Antroje metų pusėje net 68 proc. verslų vadovų skatins dažnesnį darbą biure, rašoma didžiausios pasaulyje nekilnojamo turto ir investicijų grupės „CBRE“ apklausos ataskaitoje.

„Po pandemijos, skirtingomis apimtimis, įsigalėjo hibridinio darbo modelis, tačiau verslai yra pasiryžę grąžinti darbuotojus į biurus. Tiesa, matome, kad darbuotojai į biurus grįžta pasikeitę, tad ir lūkesčiai biurams – kitokie. Tai atspindi ir tendencijos – nuomininkai nori daugiau skirtingų erdvių darbui, daugiau lankstumo ar vietos darbuotojams, išvystytos infrastruktūros ir už biuro ribų“, – „Darnu Group“ pranešime cituojamas Mantas Umbrasas, Turto valdymo direktorius.

40 proc. verslų ir net 60 proc. technologijų sektoriaus verslų žada didinti savo naudojamų patalpų plotą, o kas penktas – žada persikelti, rodo minėta „CBRE“ ataskaita.

„Šiuo metu ryškėja kelios verslų migravimo kryptys. Dalis verslų, siekdami optimizuoti darbo procesus, biurus perkelia iš verslo centrų į sparčiai Lietuvoje išpopuliarėjusius prekybinius sandėlius. Kiti, kurių darbo pobūdis vadybinis, investuoja į brangesnes kokybiškesnes biuro patalpas. Pastebime didelę paklausą aukščiausios klasės biurams, kurių paskutiniu metu stinga tiek dėl naujų projektų trūkumo, tiek dėl Lietuvoje išaugusio kokybės poreikio. Mūsų patirtis rodo, kad įprastai verslai Lietuvoje judėdami į kitą biurą, darbo sąlygas gerinasi, o ne prastinasi“, – sako M. Umbrasas.

Kas tiko tėvams, nebetinka vaikams

Jaunesnių kartų darbuotojus motyvuoja neformalūs socialiniai buvimo biure aspektai, tuo tarpu X karta ir „bumeriai“ į biurą žvelgia kur kas labiau pragmatiškai. Pavyzdžiui, palaikyti socialinį ryšį darbe svarbu trečdaliui apklaustųjų Z kartos darbuotojų ir tik kas penktam „bumeriui“. Be to, Z kartai (22 proc.) beveik dukart svarbiau nei „bumeriams“ (14 proc.) turėti galimybę keisti darbo vietą biure, rašoma šiemet paskelbtoje „Ernst & Young“ apklausos ataskaitoje, kurios rezultatai gauti apklausus 17 tūkst. darbuotojų ir 1,5 tūkst. darbdavių 22 valstybėse.

„Planuodami biurus, anksčiau ar vėliau, neišvengiamai plėtotojai ir darbdaviai turės atsižvelgti į savo darbuotojų demografiją, nes skirtingų kartų atstovai turi skirtingus lūkesčius biuro įrengimui ir išplanavimui. Minėta apklausa atskleidė šiuolaikiško biuro svarbą Z kartos darbuotojams – 12 proc. jų vien dėl laikmetį atitinkančio dizaino ir išplanavimo būtų linkę sugrįžti į biurus. Galime daryti prielaidą, kad tos pačios tendencijos galios ir augančiai kartai“, – sako M. Umbrasas.

Kaip dalijasi įmonė, planuojant biuro erdves ir siekiant neprarasti aktualumo ateityje, verslams būtina atsižvelgti į numatomų jo naudotojų poreikius. Norma turėtų tapti dviračių parkavimo zonos, dušai, elektrinių transporto priemonių krovimo stotelės, erdvūs vestibiuliai, patrauklios maitinimo erdvės, restoranai – biure susitiks namų ir miesto teikiami privalumai.

„Verslų vadovai daug dėmesio jau kreipia į tai, kas yra šalia biuro – pradedant nuo to, ar lengva į jį atvykti skirtingomis transporto priemonėmis, baigiant tuo, kiek laiko darbuotojai sutaupys šalia biuro gaudami kitokias vertes: kasdienines paslaugas, maitinimo įvairovę, socialinę aplinką“, – sako įmonės Turto valdymo direktorius.

Biuras – kaip konstruktorius verslui

„CBRE“ apklausoje atskleistas ir lanksčių biurų (angl. flex space) populiarumo augimas bei prognozuojama, kad po dvejų metų 11–50 proc. viso biuro ploto lanksčioms patalpoms bus paskyrę beveik du trečdaliai visų bendrovių.

„Ploto poreikis biuruose auga dėl darbo iš namų metu pasikeitusių darbuotojų įpročių: biure reiks daugiau erdvės susitikimų kambariams, poilsio ir tyliosioms darbo zonoms, patalpų komandinėms užduotims. Remdamiesi pasauline darbuotojų susigrąžinimo į biurus tendencija, jaučiame, kad nuomininkai tikisi didesnio lankstumo tiek greitai perplanuojant jiems reikiamą plotą, tiek jį įrengiant, tiek sudarant trumpesnes nuomos sutartis“, – teigia M. Umbrasas.

Jis pastebi, kad kai kurių nekilnojamojo turto ekspertų prognozės apie biurų rinkos susitraukimą dėl gajos darbo vietos dalijimosi praktikos turės ne visiems vienodą poveikį: „Lietuvoje į kokybę orientuoti verslai vis dažniau renkasi erdvesnius biurus, investuoja į savo darbuotojų gerovę, todėl vienam darbuotojui tenka didesnis plotas.“