2021 gegužės 13 d. ketvirtadienis, 6:02
Reklama  |  facebook

A. Vaitkevičius: svarbu būti atsakingam už duotą žodį ir tesėti pažadą

Viktorija MITKUTĖ      2016-01-22 06:30
Būtent tokio principo visuomet laikosi jau dvidešimt metų bendrovei „Sistela“ vadovaujantis Albinas Vaitkevičius, kartą surizikavęs ir „kaip stovi“ nėręs iš valdiško darbo į verslą.
nuotrauka
A. Vaitkevičius: Visi mūsų leidiniai, kainynai, normatyvinė bazė – rekomendacijos. Jeigu jų nereikėtų – niekas už juos pinigų nemokėtų. A. Vaitkevičiaus asmeninio archyvo nuotr.


Minimos įmonės
Sistela, UAB
Ekonominės kibernetikos specialistas, vadovaujantis statybos kainodaros bei sąmatinių skaičiavimų srityje besispecializuojančiai įmonei, įsitikinęs, kad, techninės ir programinės įrangos progresas negailestingai laužo nusistovėjusią tvarką statybos ekonomikoje, ruošiant sąmatinę dokumentaciją bei apdorojant informaciją.

Nauji šiuolaikiniai techniniai ir programiniai sprendiniai, visapusiška informacinė bazė ir galimybė bendrauti visiems statybos proceso dalyviams elektroninėje erdvėje – tai sąlygos, kurių kasdienis vystymas ir optimizavimas yra sudėtinė vieningos grandinės, besidriekiančios į statybos proceso informacinį modeliavimą (BIM), dalis.

Jaunam pradėti lengviau

Nors pats verslo ėmėsi jau įkopęs į ketvirtą dešimtį, iš Jonavos kilęs A. Vaitkevičius teigia, kad jaunesniam – kol drąsos daugiau, o patirties mažiau – pradėti verslą lengviau.

„Verslą pradėti jaunystėje yra lengva. Vėliau sunkiau, nes kyla įvairių apmąstymų: kuo daugiau išmanai, tuo geriau supranti, kad rizikuoji. Ir daug kuo rizikuoji. Manyčiau, kad 30 metų yra riba – arba pradėjai verslą, arba jau nepradėk. O sunkumų visuomet bus“, – sako jau dvidešimt metų sėkmingai veikiančios bendrovės „Sistela“ savininkas ir direktorius.

Tiesa, jam pačiam kuriant įmonę, patirties šioje srityje tikrai netrūko. Kas yra statybų aikštelė, A. Vaitkevičius patyrė jau paauglystėje – kol kiti bendraamžiai vasarą ilsėdavosi ar tinginiaudavo, jis darbuodavosi statybose kartu su tėvu. Sunku pasakyti, kiek įtakos tai turėjo renkantis profesiją, bet jau tuomet susiformavo jo pagarba šios taikios profesijos žmonėms.

O vėliau gyvenimas susiklostė taip, kad jam, VU ekonominės kibernetikos specialybės studentui, priešdiplominę praktiką teko atlikti tuometės Statybos ministerijos skaičiavimo centre. Statybos ekonomikos analizės bei modeliavimo metodus nagrinėjo ir savo diplominiame darbe, o baigęs studijas 1980 metais p. Albinas ir įsidarbino tame pačiame Skaičiavimo centre. Nuo pat pirmųjų dienų jo darbas buvo susijęs su statybos sąmatų bei normatyvinės bazės rengimu.

Tuo metu paprasčiausias kalkuliatorius jau buvo pažangus skaičiavimo įrankis, tad į modernesnės skaičiavimo technikos panaudojimą sprendžiant statybos inžinerinio parengimo klausimus buvo žiūrima rezervuotai ir ne visiems statybos srityje dirbantiems specialistams buvo priimtina ja naudotis. Tačiau A. Vaitkevičius, dirbdamas Skaičiavimo centre, patyrė visą skaičiavimo technikos raidą – nuo didžiųjų ESM EC iki personalinių kompiuterių.

„Dabar, kai žmogus po ranka turi kompiuterį ir planšetę ir čia pat mato skaičiavimo rezultatus, jau sunku būtų suprasti, kad buvo laikai, kai skaičiavimus reikėdavo užsakyti iš anksto ir tik po kelių dienų pamatydavai rezultatus. Be to, tada mes dažnai turėjome įrodinėti statybininkams, įtikinti juos, kad pažangūs skaičiavimo metodai atneš jiems naudos – kad ne viską reikia skaičiuoti popieriuje“, – prisimena modernaus sąmatų skaičiavimo priešaušrį A. Vaitkevičius.

Jis pasakoja, kad Skaičiavimo centras buvo vienas iš šio sektoriaus lyderių visoje Sovietų Sąjungoje. Sprendžiant su sąmatomis susijusius klausimus, jo specialistams teko daug dirbti su Maskvos ekonomikos ir kitais tuometės SSSR institutais, padėti diegti gerąją praktiką kitose respublikose.

Nemažai užsakymų lietuviai atliko ir sąjunginės statybos ministerijos užsakymu. Jau tuomet jie rengė programas, skirtas skaičiuoti sąmatas, formuoti įkainius, diegė įvairius skaičiavimo technikos panaudojimo statybos parenrimui sprendinius. A. Vaitkevičius, kaip ir jo kolegos, neretai vykdavo į Maskvą, Jaroslavlį ir kitus SSSR miestus skaityti pranešimų bei dalyvauti parodose. Taigi, pasak jo, Lietuva „nuo tų laikų pirmavo diegiant aukštąsias technologijas, nes to, ką darėme mes, nedarė nė viena kita sovietinė respublika“.

Kartu lietuvaičiai ir patys kaupė patirtį, kuri vėliau pravertė tobulinant sąmatų sudarymo principus, rengiant normatyvinę bazę bei pritaikant sprendinius skaičiavimo technikos galimybėms. O sovietmečiui artėjant į pabaigą, vilniečių sukurtas projektas – su sąmatomis susietos automatizuoto valdymo sistemos bei jų diegimo statybose valdymas – pelnė sąjunginės Liaudies ūkio pasiekimų parodos aukso medalį.

„Tuo metu man, vos kelerius metus dirbančiam jaunam specialistui, tai buvo didelis įvertinimas. Bet didžiausią džiaugsmą patirdavau, kai matydavau, kad parengtas projektas, programos ar skaičiavimai atneša naudą“, – atvirauja A.Vaitkevičius, kartu su kolegomis ir projektavęs bei kūręs šias sistemas.

Surizikavo ir išėjo „kaip stovi“

Pasakodamas, kaip gimė sumanymas imtis savo verslo, A. Vaitkevičius mintimis grįžta į pirmuosius nepriklausomybės metus, kai pasikeitus santvarkai viskas keitėsi iš esmės. O pereinant nuo planinės prie rinkos ekonomikos, keitėsi ir statybos kainodara.

„Iki Nepriklausomybės turėjome sukurtą centralizuotą bazę, buvo nustatyti ir patvirtinti įkainiai, kurie nesikeisdavo dešimtmečiais, bet po 1990-ųjų ėmė veikti visai kiti dėsniai, o pereinant prie rinkos ekonomikos, statybos kainodaroje palaipsniui mažėjo, o galiausiai visai neliko valstybinio reguliavimo. Ir visa iki tol parengta bei sukaupta informacija tapo beveik nereikalinga“, – prisimena UAB „Sistela“ vadovas.

Ekonominiai sunkumai, privatizavimo ypatumai, komercija, nevaržomos rinkos lūkesčiai ir daugelis kitų aktualijų nustūmė statybos sąmatų klausimus į antrą planą. Nedaug kas tuomet vertino sukauptas žinias ir siekė išlaikyti patirtį turinčius specialistus, o investuoti į intelektualų turtą buvo nemadinga.

Anot A. Vaitkevičiaus, pereinamasis laikotarpis, kai vyko spartūs ekonomikos pokyčiai, buvo ypatingas: „daryti verslą“ ir greitai uždirbti buvo galima kuo nors prekiaujant ar ėmusis kokios nors kitos veiklos, bet suprantančių, kad informacija gali būti vertinga prekė, buvo nedaug. Dar mažiau buvo tikinčių, kad iš tokio verslo galima gyventi. Tačiau ne vienerius metus kartu Skaičiavimo centre dirbę bendraminčiai po to, kai šis centras buvo privatizuotas ir buvusią pagrindinę jo veiklą pakeitė kita, norėjo ir toliau daryti tai, ką mokėjo geriausiai – kurti lietuviškas sąmatas.

„Mes išėjome „kaip stovime“ ir surizikavome. Pinigų investicijoms pasiskolinome ir pradėjome veiklą. Įmonės branduolį sudarė buvę kolegos, dirbę Skaičiavimo centre. Daug kas netikėjo, kad mums pasiseks, todėl esame dėkingi Algirdui Vapšiui, tuomečiam Statybos ministerijos vadovui, už paskatinimą išlaikyti informacinį „turtą“ ir specialistus bei moralinį palaikymą“, – bendrovės steigimo aplinkybes prisimena pašnekovas.

Būtent jis, pasakoja p. Albinas, buvo vienas iš tų, kurie suprato, kad negalima išbarstyti sukauptų žinių ir įdirbio, negalima tiesiog išmesti senų žinynų, specializuotų leidinių bibliotekų, ir skatino tuo pasinaudojant kurti savą, Lietuvos statybų sektoriaus normatyvinę bazę, lietuviškas sąmatas.

„Kurti dabar, nes vėliau tai, ką specialistai sukaupė, bus išbarstyta ir jau sunkiai besurenkama. Taigi analizavome rinkos poreikius ir po truputį sukūrėme tą „Sistelą“, – sako jis.

A. Vaitkevičius pripažįsta: nei tada, nei dabar ypatingos konkurencijos rengiant normatyvus ir kainynus nejautė, nes „ne visiems priimtinas rutininis darbas prie stalo, rinkti informaciją, daryti apibendrinimus ir ilgai laukti rezultatų“. Ir veiklos rizika visuomet buvo didelė, o pirmieji keleri metai tikrai nelengvi – teko pamiršti ir išeigines, ir atostogas, o uždarbiu taip pat negalima buvo pasigirti. Todėl p. Albinas sako esąs dėkingas šeimai, kuri suprato ir visada palaikė jo siekį kurti verslą. 

Svarstydamas, kas lėmė, kad verslas nuo pat pradžių klostosi sėkmingai, jis sako, jog tai didžiąja dalimi priklauso nuo kolektyvo: „Džiaugiuosi, kad komandinė dvasia, tarpusavio kompromisai ir bendri tikslai, kurie vienijo mus nuo pat pradžių, išliko per visą bendrovės gyvavimo laikotarpį. Per dvidešimt „Sistela“ veiklos metų pasikeitė tik nedidelė dalis darbuotojų, o šiuos pasikeitimus lėmė objektyvios priežastys. Bet nebuvo nė vieno kolektyvą palikusio su blogais prisiminimais.“

Visi kartu išgyveno ir sunkmetį. Tiesa, juokauja pašnekovas, jiems, ekonomistams, įpratusiems prognozuoti, tikriausiai buvo šiek tiek lengviau negu kitiems – nors prognozės negali būti tikslios 100 procentų, p. Albinas sako visada žinojęs, kad „jeigu neprotingai planuosi, išlaidausi – kiekviena krizė bus neišgyvenama“. Bet jei esi sukaupęs šiokią tokią atsargą, be reikalo nerizikuoji, nepasikliauji vien skolintomis lėšomis, visada galėsi subalansuoti biudžetą ir neįkristi į krizinio laikotarpio duobę.

Nuo popierinių žinynų iki programinės įrangos

Informacijos paieška ir analizė, pastebi A. Vaitkevičius, – daug laiko atimantis darbas. Todėl ilgainiui statybininkai ir projektuotojai pajuto, kad jiems patogu, kai šį darbą atlieka kiti, o jiems operatyviai teikia tinkamai parengtą informaciją. Taip žingsnis po žingsnio, analizuodami statybininkų veiklos ypatumus, informacijos srautus, rinkoje atsirandančius naujus produktus, įrankius, mechanizmus, analizuodami besikeičiančias darbų technologijas jo vadovaujami specialistai parengė pirmuosius informacinius katalogus, kainynus, sąnaudų normatyvus.

Tačiau lygindamas pirmuosius UAB „Sistela“ leidinius su vėlesniais, bendrovės vadovas atvirai sako, kad pirmieji jų išleisti žinynai šiomis dienomis atrodytų nepakankamai informatyvūs ir gana siauros apimties. Kita vertus, daugelis tų, kuriems jie buvo skirti, ir kurie naudojosi leidiniuose sukaupta informacija, juos ilgą laiką vertino skeptiškai.

„Bet svarbiausia, kad tokie informaciniai leidiniai atsirado ir pamažu tapo reikalinga preke, – prisimindamas verslo pradžią sako A. Vaitkevičius ir pabrėžia, kad jų informaciniai produktai palyginti greitai rado savo vietą rinkoje. – Taip pat iš dalies buvo užpildyta informacinė spraga ir sukurti šiandieninės statybos sąmatos sudarymo pagrindai bei statybos kainodaros principai, kurie pagrįsti resursų sąnaudų metodu. Šiuo metu jie yra suderinti ir su verslo apskaitos standartais.“

Dabar bendrovė jau yra išleidusi daugiau kaip šimtą specializuotų leidinių, kuriuos galima būtų sugrupuoti į seriją knygų „Darbo medžiagų ir mechanizmų sąnaudų statyboje normatyvai”, apimančių sąnaudų kalkuliacijas bendriesiems ir specialiesiems statybos ir remonto darbams, ir seriją kainynų, atspindinčių tam tikro laikotarpio statybos resursų, darbų, statinių, statinių grupių skaičiuojamąsias kainas.

„Mes nuolat renkame informaciją apie kainas rinkoje, analizuojame darbų technologijas, rengiame darbų aprašymus bei normatyvus, kuriuose apskaičiuotos ir apibendrintos darbų ir medžiagų normos, darbų trukmė, mechanizmų panaudojimo trukmė darbo vienetui, leidžiame knygas, žinynus, kitus leidinius statybininkams, projektuotojams, užsakovams. Rengdami medžiagą, visada stengiamės išlikti nepriklausomais, nes manome, kad bet kokie „užsakomieji darbai“ gali pakenkti informacijos objektyvumui“, – aiškina A. Vaitkevičius.

Pasak pašnekovo, „būtų nepateisinama nepritaikyti sukauptos informacijos modernioms šiuolaikinėms technologijoms“. UAB „Sistela” sukurtas kompiuterines programas gerai žino daugelis šalies statybos ir projektavimo įmonių. Bendrovės sukurtomis programomis statybos ir remonto darbų sąmatų skaičiavimams, tikrinimui, ekpertiniams vertinimams mielai naudojasi gerokai per tūkstantis „Sistelos“ klientų. Įmonės parengtas programas su informacinėmis bei normatyvinėmis duomenų bazėmis, rekomendacijomis statybos sąmatų sudarymui bei kainų apskaičiavimams savo mokymo programose naudoja ir nemažai Lietuvos mokymo įstaigų.

Pripažįsta – vadinasi, reikalingi

Pagrindinė bendrovės „Sistela“ veiklos kryptis išliko nepakitusi nuo pat pradžių – tai statybos kainodaros klausimai bei sąmatiniai skaičiavimai. Šiuo metu bendrovė yra atestuota įmonė, kuriai suteikta teisė atlikti statinio dalies projektavimo ir ekspertizės darbus statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo rengimo srityse.

Šiandien „Sistela“ gali pasiūlyti ne tik taikomąsias programas, bet ir kompleksinius sprendinius – darbo, medžiagų ir mechanizmų sąnaudų statyboje normatyvus, periodiškai rengiamus bei aktualizuojamus kainynus statybos darbų sąmatų sudarymui, atsiskaitymų už atliktus darbus dokumentų rengimui, statybos darbų kainos ekspertizei, nekilnojamojo turto vertinimui, investicijų planavimui, daugiabučių gyvenamųjų namų administravimui ir priežiūrai.

Sukaupta ir susisteminta išsami duomenų bazė apie statybines medžiagas, mechanizmus, darbo jėgos kainų statistiką leidžia atlikti įvairius palyginamuosius kainų skaičiavimus, analizuoti kainų dinamiką, vertinti ir prognozuoti statybos kainų pokyčius kintant statybos resursų kainoms, parengti siūlymus dėl statybos darbų skaičiuojamųjų kainų pagrįstumo.

„Mūsų sudarytos duomenų bazės pakanka, norint sudaryti statybos darbų sąmatą, tačiau siekiant kvalifikuotai ir pagrįstai planuoti statybos išteklius, valdyti sąnaudas, pirkimus ir nurašymus, rangovų atliekamų darbų specifika dažnai reikalauja tikslesnio darbų sąnaudų kalkuliavimo, konkrečių sąlygų ir aplinkybių įvertinimo. Todėl, atlikdami individualius darbo, medžiagų ir mechanizmų sąnaudų kalkuliacijų skaičiavimus, mes tiesiogiai bendraujame su gamintojais, rangovais bei projektuotojais, įvertiname konkrečias atliekamų darbų technologijas, produktus bei kitus ypatumus“, – aiškina A. Vaitkevičius.

Programos, normatyvinė ir informacinė bazė nuolat kinta, todėl darbo niekuomet nesumažėja ir atokvėpio viduržiemy jų darbe nebūna: reikia sukaupti ir apibendrinti informaciją bei atlikti rinkos analizę du kartus per metus (spalio ir kovo mėnesiais) leidžiamiems kainynams, atnaujinti duomenis kompiuterinių programų naudotojams. Todėl, sako p. Albinas, vos baigus rengti medžiagą vienam leidiniui, reikia imtis kito. Be to, reikia nuolat analizuoti rinkos poreikius ir laiku pasiūlyti atitinkamą produktą. Pavyzdžiui, prasidėjus intensyviam pastatų modernizavimui UAB „Sistela“ ėmė rengti šiems darbams pritaikytus normatyvus projektų rengėjams ir statybininkams.

„Visi mūsų leidiniai, kainynai, normatyvinė bazė – rekomendacijos. Jais naudotis neprivaloma. Bet naudojasi. Vadinasi, pripažįsta, kad mes naudingi. Tai – pagrindinis kriterijus, kad mūsų darbas reikalingas. Juk jeigu tos mūsų informacinės bazės nereikėtų arba jei medžiaga būtų parengta netinkamai, niekas už ją pinigų nemokėtų ir jos nepirktų“, – sako pašnekovas.

Į klausimą, kada jis pats suprato, kad buvo teisus, kai nepaisant skeptikų nusprendė kurti tokio pobūdžio įmonę, UAB „Sistela“ direktorius atsako, jog suvokimas atėjo palaipsniui. Kai jauna įmonė tik pradėjo dalyvauti parodoje „Resta“, daugelis prieidavo paprasčiausiai leidinių pavartyti ir pasidomėti, ką gi jie pristato. Bet vėlesniais metais vis daugėjo prieinančių pabendrauti dalykiškai – besidominčių, ką naujo bendrovė parengė, siūlančių, ką dar būtų galima įtraukti į jos leidinius, kuo papildyti duomenų bazę ar pasitarti, kokios naudos iš siūlomos informacijos būtų galima „išspausti“.

Kita vertus, netrūksta ir kritikų. Vieniems priimtina, kad viešai yra deklaruojamos kainų ribos, kitiems toks viešumas, leidžiantis palyginti kainas, atrodo pernelyg didelis. Treti apskritai linkę nedetalizuoti kainos sudėties, nenurodyti, kokie darbai įskaičiuoti ir kiek kainuoja medžiagos. Todėl A. Vaitkevičius nesistebi, kad į bendrovę pasikonsultuoti nešini sąmata ateina ir gyventojai: kaina parašyta, bet jiems neaišku, kokius darbus už tą sumą numatyta atlikti ir kokia jų apimtis – nurodyti tik skaičiai, kiek už remontą ar statybos darbus reikės sumokėti.

Bendrovės vadovas prisipažįsta girdėjęs priekaištų ir dėl to, kad kartais kainynuose nurodytos labai aukštos kainos. Tačiau, aiškina jis, kainynuose apibendrintos visos teoriškai galimos patirti išlaidos ir atspindima viršutinė kainos riba. Jei ji peržengta, galbūt reikėtų susimąstyti, ar tikrai viskas teisingai apskaičiuota, ar kur nors nesidubliuoja tie patys darbai.

„Gal rangovas sugebės įsigyti medžiagas pigiau, gal pasinaudos prekybininkų nuolaidomis, galbūt nereikės kokių nors pridėtinių išlaidų ar bus planuojamas mažesnis pelnas, ir kaina bus mažesnė, bet rengdami rekomendacijas kainyne mes stengiamės įvertinti visas teoriškai galimas išlaidas įskaitant mokesčius, ir numatyti tam tikrą pelną rangovui. Būtų klaidinga manyti ir planuoti, kad darbai turi būti atliekami už savikainą. Turi būti sudaryta galimybė kiekvienam rangovui užsidirbti lėšų plėtrai, o ne reikalauti dirbti ties bankroto riba ir rizikuoti, kad rytoj tos įmonės gali nelikti, ir nebus kam vykdyti garantinių įsipareigojimų“, – aiškina A. Vaitkevičius.

BIM – akivaizdi pažanga

Pasak pašnekovo, statybos skaitmenizavimas ir perėjimas prie statinių informacinio modeliavimo (BIM) – dar vienas iššūkis, kurį bendrovei teks įveikti. Tačiau kartu tai tiesiog kitas proceso, kai senas technologijas keičia naujos, etapas: kaip kadaise kalkuliatorius pakeitė EC serijos skaičiavimo mašinos, jas – asmeniniai kompiuteriai, o projekto brėžinius plokštumoje – 3D vaizdai, taip dabar reikės adaptuoti visą sukauptą duomenų bazę ir žinynus bei pritaikyti juos darbui vieningoje skaitmeninėje aplinkoje.

BIM – tai naujas informacijos transformavimo etapas, sako UAB „Sistela“ vadovas, pripažįstantis, kad norint perprasti naujus projektuotojų ir statybininkų poreikius, ir jiems reikia naujų žinių.

„Tam jau ruošiamės ir tikimės pasiūlyti rinkai patrauklų produktą, kuris taps sudėtine BIM dalimi. Akivaizdu, kad dirbant BIM aplinkoje, projekto sėkmė bus užtikrinta tik tuomet, kai jį rengs ne pavieniai asmenys, komunikuodami tik tada, kai reikia derinti užbaigtą darbų etapą, bet kai projektą, dirbdami vienoje komandoje, rengs projektuotojai, užsakovai, rangovai ir tiekėjai, ekonomistai ir darbų organizatoriai. Tuomet visus klausimus bus galima spręsti iš karto, įvertinant realias galimybes, pasirenkant optimalias technologijas bei aiškiai planuojant ekonominius rezultatus. Net geriausias projektuotojas ar bet kuris kitas specialistas vienas negali užtikrinti optimalaus statybos planavimo, produktų parinkimo ir apskaičiuoti viso objekto gyvavimo ciklo sąnaudų. Todėl BIM – tai iššūkis, kurį įveikti teks visiems kartu“, – įsitikinęs „Sistela“ vadovas.

Jis neprognozuoja, kiek laiko praeis, kol visi nauji statiniai bus projektuojami BIM aplinkoje, tačiau sako be išlygų pritariantis statybų sektoriaus skaitmenizavimui, nes tai akivaizdi pažanga. O prabilęs apie konkrečius darbus, kurie laukia pusantros dešimties jo vadovaujamų specialistų, p. Albinas sako, kad visoje sistemoje jie bus labai reikalingas „informacijos sraigtelis“, nes kai yra aprašyti darbai, darbų sudėtys, aprašytos technologijos, pagrįsta numatoma darbų atlikimo trukmė, ženkliai lengvesnis tampa darbų organizavimas ir planavimas.

Pasak pašnekovo, kuriant pagrindus BIM funkcionavimui „darbų užteks ne metams ir ne dviem, nes technologinių sprendinių reikės parengti daug; gal teks ir duomenis kitaip grupuoti, kad atitiktų statinio konstrukcijas ir jo skirstymą į dalis bei etapus, ir programinę įrangą pertvarkyti“, bet visa tai įveikiama.

„Visada taip buvo – viena keičiasi ir skatina keistis, judėti į priekį kita. Keičiasi technika ir nebetinka senosios programos, o nauji poreikiai informacijai skatina naujų programų kūrimą. Ir tai yra pagrindinis pažangos variklis“, – apibendrina A. Vaitkevičius.

Pasakei – turi padaryti

UAB „Sistela“ vadovas teigia, kad įmonės sėkmę lemia didžiulę patirtį sukaupęs stabilus kolektyvas. Ir senbuvius, ir juos pakeitusius jaunosios kartos atstovus A. Vaitkevičius vertina ne tik už žinias. Pasak jo, kai kolektyvas nedidelis ir kiekvienas atsakingas už savo sritį, labai svarbu pasitikėti vienas kitu ir vykdyti tai, ką pažadėjai.

„Aš pats laikausi principo: jei davei žodį, turi jo laikytis – nebūtinai raštu, yra žodžiai, kurių privalai laikytis. Nėra lengva iš manęs kokį nors pažadą išpešti, bet jeigu jau pasakiau, turiu įvykdyti. Trūks plyš turiu padaryti. O be pasitikėjimo vienas kitu nepasieksime norimų rezultatų. Jei jau priėmei į darbą, turi tuo žmogumi pasitikėti ir leisti jam savarankiškai dirbti. Pasitikėk, ir rezultatai nenuvils“, – sėkmingo vadovavimo įmonei paslaptį atskleidžia pašnekovas.

Apie darbą valandų valandas galintis kalbėti UAB „Sistela“ vadovas, išgirdęs klausimą apie laisvalaikį, staiga tampa neįprastai tylus. Po ilgokos pauzės atsargiai prisipažįsta: pomėgiams laiko nelieka, o svajonių atostogos būtų tokios, kai galėtų paprasčiausiai ilgiau pabūti namuose.
Statybunaujienos.lt




Asmenybės

nuotrauka
2021-01-26 15:24
Studijos „DO Architects“ bendraįkūrėja Andrė Baldišiūtė – pirmoji lietuvių architektė, jau šį trečiadienį debiutuosianti vokiečių bendrovės JUNG remiamos tarptautinės nemokamų renginių serijos „Architects, not Architecture | Virtual World Tour“ virtualioje scenoje.
nuotrauka
2020-12-23 09:39
Kokios naujovės laukia statybos sektoriaus artimiausiu metu? Kokiomis savybėmis turės pasižymėti šiame sektoriuje dirbantys žmonės? Apie tai pasakoja ne vieną dešimtmetį statybos sektoriuje dirbantis Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) alumnas, „Prorentus“ direktorius Linas Adoma...
nuotrauka
2020-12-11 11:29
Statybų sektorius visame pasaulyje kasmet auga vis sparčiau. Pagal Statistikos departamento duomenis, 2019 m. Lietuvoje statybos darbų atlikta už 2,4 mlrd. eur, dešimtadaliu daugiau nei praėjusiais. Tiesa, šį augimą stabdo darbuotojų trūkumas. Lietuvos statybų sektorius sparčiai transformuojasi ir ž...
nuotrauka
2020-11-19 13:55
Kasmet abiturientams tenka gerokai pasukti galvą, kol išsirenka tinkamą studijų kryptį, po kurių seka svajonių darbo paieškos. Ne vienas studentas prisipažintų, kad šią užduotį reikia atlikti labai gerai, o žingsniai turėtų būti itin nuoseklūs. Būtent tokiu įsitikinimu vadovavosi Tautvydas Šimanausk...
nuotrauka
2020-11-13 15:00
Kaimo statybos ministerijos (KSM) nebėra jau 35 metus, tačiau buvę kolegos, bent jau Pramonės valdybos darbuotojai, susitinka kas kelerius metus. Laiko atstumas jiems leidžia tuomet grėsmingas situacijas pamatyti kitoje šviesoje, o darbo ir gyvenimo patirtis – apmąstyti sektoriaus ir specialistų sit...
nuotrauka
2020-11-09 10:33
Architektūros menas dažnam asocijuojasi tik su baroko, gotikos, klasicizmo, modernumo ar kitais istoriniais stiliais. Kodėl sunku įvertinti šių laikų architektūrą ir koks architekto vaidmuo derinant užsakovo, vartotojų bei bendruomenės poreikius nepamirštant meninės dalies? Apie tai pokalbis su arch...
nuotrauka
2020-10-14 07:29
Lietuvos statybos inžinierių sąjunga (LSIS) kasmet teikia „Geriausio metų inžinieriaus“ apdovanojimus: Geriausiam metų projektuotojui, Geriausiam metų statybos vadovui ir Geriausiam metų techniniam prižiūrėtojui. Statybininkų dienos šventėje UAB „Structures“ projektuotojas Mindaugas Petkevičius buvo...
nuotrauka
2020-09-17 08:58
Nuo mažens esame pratinami laiką leisti komandoje: žaidimų aikštelėje žaidžiame su bendraamžiais, mokyklos suole sėdime su klasės draugu, o laisvalaikį mieliau leidžiame draugų ir artimųjų kompanijoje. Įvairius darbus taip pat dažnai norime atlikti ne po vieną, o kartu su kitais.
nuotrauka
2020-09-16 07:30
Jevgenij Kleinov yra įmonės „Naresta“ projektų vadovas, statybos inžinierius. Tačiau 36-erių vyras sako, kad sėkmingas projektų vadovo darbas yra susijęs ne tik su kompetencijomis, bet ir su gebėjimu bendrauti su užsakovais, partneriais. „Diplomatija, derybiniai įgūdžiai mano darbe labai svarbūs, ne...
nuotrauka
2020-08-26 11:01
Pasirinkę technologinės pakraipos studijas jaunuoliai yra laukiami įvairiausiose gyvenimo srityse, net ir kosmines technologijas kuriančiose kompanijose arba kosminių tyrimų centruose tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.
nuotrauka
2020-03-04 12:25
„Reikia atkakliai siekti tikslo, ieškoti būdų įgyvendinti idėją, kuria tiki ir nebijoti“, – sėkmingo verslo paslaptimis dalijasi teisės, buhalterijos, verslo, mokesčių konsultacijų paslaugų įmonės „Justicija“ vadovas Vaidas Šalaševičius. Be darbo savo įmonėje jis įsteigė ne vieną verslininkus vienij...
nuotrauka
2019-12-26 08:57
Saulius Bekampis nuolat segi Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) ženkliuką. Jį įsisegė gerokai anksčiau, negu baigiantis 2019 m. tapo LSIS prezidentu. „Segėdamas šį ženkliuką, išreiškiu didžiulę pagarbą savo profesijai – esu statybos inžinierius, tokiu laikau save ir iš prigimties. O ženkli...
nuotrauka
2019-11-13 13:27
Lapkritį aplinkosaugos veteranui, Aplinkos ministerijos įsteigtos VšĮ „Grunto valymo technologijos“ direktoriui Rapolui Liužinui sukanka 80 metų. Jį pažįsta dauguma aplinkosaugininkų bendruomenės narių. Vieniems jis buvo mokytojas, globėjas, kitiems – vadovas, bendramintis ir bendražygis.
nuotrauka
2019-11-05 10:16
Dienraščio „Verslo žinios“ jau devintus metus rengiamuose Verslo lyderių apdovanojimuose Jaunojo Metų CEO titulą pelnė Kauno technologijos universiteto (KTU) alumnas Mantas Makulavičius, granito ir dolomito skalda prekiaujančios UAB „Milsa“ vadovas. Jo įsitikinimu, dabar yra Lietuvos aukso amžius, k...
nuotrauka
2019-10-21 15:46
Buvusiam ilgamečiam Palangos miesto vyriausiajam architektui Leonui Laimučiui Mardosui spalio 19 d. suėjo 90.
nuotrauka
2019-07-22 11:11
Iš Madrido kilęs 27 metų ispanas Villalon Fornes Ignacio bene trečdalį savo gyvenimo jau spėjo praleisti Lietuvoje. Ir laiką čia leidžia ne veltui – šiuo metu jis siekia daktaro laipsnio Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakultete (KTU SAF). Vaikinas ieško būdų, kaip išgauti...
nuotrauka
2019-05-21 12:16
Kiekvieną darbo rytą ji kopėtėlėmis kyla į 30 m aukštį. Ne tam, kad nuolat gėrėtųsi sostinės Antakalnio panorama. Violeta Janovič jau 11 metų dirba bokštinio krano operatore.
nuotrauka
2019-04-08 11:13
„50 metų – tiek reikia, kad atsirastų istorinė perspektyva ir galėtumėme pastatus nagrinėti istorišku požiūriu“, – įsitikinęs Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybos ir architektūros fakulteto (SAF) dėstytojas, architektūrologas Vaidas Petrulis. Su aktyviu Kauno modernizmo stiliaus puoselėto...
nuotrauka
2019-03-19 11:30
Grupė Kauno technologijos universiteto (KTU) chemikų drauge su Berlyno „Helmholtz-Zentrum“ mokslinių tyrimų instituto fizikais pasiūlė naują požiūrį į perovskitinius saulės elementus. Mokslininkų pasiūlyta nauja sluoksnių formavimo technologija šiuose saulės elementuose gali ne tik sumažinti jų gamy...
nuotrauka
2019-02-05 10:29
Kiekvienas pastatas prasideda nuo minties architekto galvoje, kurią reikia perteikti ir kitiems. Šiuolaikinės technologijos siūlo tai daryti skaitmenizuotai, tačiau norintys būti architektais privalo išlaikyti ir piešimo ranka stojamąjį egzaminą. Kodėl piešimas ranka nepraranda savo aktualumo?

Statybunaujienos.lt » Asmenybės