Pateiktomis nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisomis siūloma plėsti gyventojų nekomercinės paskirties NT apmokestinimo bazę. Siūloma dabar galiojančią 220 tūkst. eurų neapmokestinamąją vertę sumažinti iki 100 tūkst. eurų. Minėtas mokestis taikomas tik gyventojų turimam nekomercinės paskirties NT, žemės mokesčiai yra apskaičiuojami atskirai, rašoma Registrų centro parnešime.

Mokestine NT verte, pagal kurią skaičiuojami mokėtini mokesčiai, gali būti konkretaus objekto vidutinė rinkos vertė, apskaičiuota masinio vertinimo būdu, taip pat individualaus turto vertinimo metu nustatyta NT vertė.

Vidutines rinkos vertes Registrų centras perskaičiuoja kiekvienais metais, atlikdamas visos šalies masinį NT vertinimą, tačiau šios vertės mokestinėmis vertėmis prilyginamos tik kas penkerius metus. Žemės sklypams mokestinės vertės paskutinį kartą buvo nustatytos 2018 m. sausio 1 d., o statiniams - 2016 m. sausio 1 dienos. Taigi, naujos mokestinės vertės statiniams turėtų įsigalioti nuo 2021 m. sausio 1 dienos, o žemės sklypams - nuo 2023 m. sausio 1 dienos.

Pavyzdžiui, jei asmuo turi butą, kurio mokestinė vertė šiuo metu yra 120 tūkst. eurų, tuomet įsigaliojus naujiems mokestiniams pasiūlymams, NT mokestis jam būtų skaičiuojamas nuo 20 tūkst. eurų. Nekilnojamąjį turtą valdant keliems asmenims, jo vertė dalijama kiekvienam asmeniui po lygiai. Pavyzdžiui, sutuoktiniams tenka po pusę NT vertės. Taigi analogiško 120 tūkst. mokestinės vertės buto atveju sutuoktiniams tektų po 60 tūkst. eurų ir NT mokesčio mokėti jiems nepriklausytų. Tačiau jei objekto vertė, pavyzdžiui, yra 300 tūkst. eurų, tuomet kiekvienam sutuoktiniui tektų po 150 tūkst. eurų ir abu jie turėtų mokėti mokesčius nuo 50 tūkst. eurų sumos.

Taip pat reikia turėti omenyje, kad mokesčiai mokami ne atskirai už kiekviena NT objektą, bet vertinant visą asmeniui priklausantį turtą.

Kalbant apie žemės sklypus, Registrų centro apskaičiuojamos mokestinės vertės yra naudojamos tik kaip pagrindas konkrečiai mokesčio sumai apskaičiuoti. Šios vertės yra pateikiamos Valstybinei mokesčių inspekcijai, kuri nustato konkrečias mokėtinas sumas kiekvienam žemės savininkui.

Kaip apskaičiuojamos vidutinės rinkos vertės

Registrų centro kiekvienais metais atliekamas visos valstybės NT masinis vertinimas ir jo metu perskaičiuotos vidutinės rinkos vertės yra naudojamos ne tik NT mokesčiams apskaičiuoti. Šios vertės aktualios ir gyventojams - įgijus NT paveldėjimo ar dovanojimo atveju, remiantis vidutinėmis rinkos vertėmis apskaičiuojami mokėtini mokesčiai. Vidutinės rinkos vertės taip pat gali būti naudojamos valstybės valdomo turto pardavimo ar nuomos kainoms nustatyti.

Šios vertės taip pat naudojamos sprendžiant socialinės paramos suteikimo klausimus, jų pagrindu nustatomi regionai, kuriuose teikiama finansinė paskata jaunoms šeimoms, įsigyjančioms pirmąjį būstą. Notarams tvirtinant turto perleidimo sandorius, jų paslaugų įkainiai taip pat apskaičiuojami remiantis vidutinėmis rinkos vertėmis.

Atliekant masinį vertinimą naudojami Registrų centro duomenų bazėse sukaupti duomenys ir įvertinama panašių NT objektų grupė. Nustatyta jų vidutinė rinkos vertė yra pagrįsta realiai įvykusių NT sandorių duomenimis. Nustatant vidutines rinkos vertes masinio vertinimo būdu atsižvelgiama į NT objekto buvimo vietą, naudojimo paskirtį, fizines savybes, tačiau šio objekto valdymo forma, suplanavimas, dizainas ir interjero detalės ir kitos individualios savybės, skirtingai nei individualaus vertinimo metu, skaičiuojamai vertei įtakos neturi.

Masiniu vertinimu nustatyta mokestinė vertė laikoma objektyviausiu dydžiu, nuo kurio galima skaičiuoti turto mokesčius. Masinio vertinimo metodika leidžia per santykinai trumpą laiką, vienodais principais ir nedideliais kaštais įvertinti didelį turto objektų kiekį.

Aktualias mokestines vertes nemokamai galima rasti Registrų centro puslapyje arba REGIA žemėlapyje. Paieškai atlikti reikalingas NT objekto unikalus numeris, rašoma Registrų centro pranešime.