2021 gruodžio 5 d. sekmadienis, 0:37
Reklama  |  facebook

Alfonsas Jaras apie Lietuvos strateginį planą ir kraujuojančią ekonomiką

2016-09-23 07:00
„Kokiu keliu dabar turėtų žengti Lietuva, manau, negalėtų pasakyti niekas, – sako bendrovės „Montuotojas“ generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas, Lietuvos statybininkų asociacijos viceprezidentas Alfonsas Jaras. – Bet žinau, kokiu keliu žengti negalima.“
nuotrauka
„Todėl ir sakau, kad laikas valstybės vadovams susėsti prie stalo ir susitarti dėl valstybės strategijos, užuot lenktyniavus siūlant naujas idėjas, svaidantis kaltinimais“, – sako Alfonsas Jaras, bendrovės „Montuotojas“ generalinis direktorius. Bendrovės


Minimos įmonės
Montuotojas, AB
Lietuvos politikai kuria strategijas, kurias į šuns dienas deda oponentai, kurdami savąsias. Copy-paste būdu perkelia užsienio patirtį, neįvertindami mūsų žmonių mentaliteto, sovietmečio padarinių. Tačiau retai kada pasiklausia savo žmonių – savo srities lyderių, gyvenimiškos ir verslo patirties turinčių žmonių. Arba klauso, bet negirdi. Portalo Statybunaujienos.lt pašnekovas Alfonsas Jaras yra ekonomistas, daugiau nei 40 metų dirbantis įmonėje, kuriai vadovauja jau trečią dešimtmetį – yra akcinės bendrovės „Montuotojas“ generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas, tad ne tik ekonomistas, bet ir aukščiausio lygio vadybininkas.

Lietuvos statybos pramonė gyvena ne pačius geriausius laikus, darbų apimtys mažėja. Ar gali būti, kad tai yra simptomai didesnės problemos – tai yra strategijos trūkumas? Juk norint kur nors nueiti, reikia žinoti, kur einame.

Turiu nemažos patirties, mačiau įvairių nuosavybės formų, todėl neramu, kaip valdomas mūsų valstybės turtas. Tai daroma bene neefektyviausiai visoje Europos Sąjungoje. Tokias išvadas galima daryti iš to, kiek valstybė gauna dividendų iš savo turto.

Vadovauju verslo įmonei, kurios svarbiausias tikslas – gauti pelno. Jeigu akcininkai negautų naudos, labai greitai susidurčiau su atitinkama reakcija. Kaip į tokią situaciją reaguoja valstybė? Viena kitą keičiančios vyriausybės valstybės įmonėms leidžia naudoti pinigus ir nemokėti valstybei dividendų. Kyla klausimas, kodėl mes, privatus sektorius, turime atsiskaityti ir mokėti visus mokesčius, o valstybės įmonėms daromos išimtys, nors valstybei tų pinigų reikia visiems sektoriams? Taip pat ir pensininkams.

Toks neteisingas vadovavimas labiausia skaudina tuos, kurie sąžiningai moka mokesčius, ir tuos, kurie iš tų surinktų mokesčių galėtų gauti didesnę valstybės paramą. Manyčiau, kad dividendai, sukaupti pinigai pačios valstybės turėtų būti skirstomi tam, kam iš tiesų reikia: infrastruktūrai, mokslui, kitų šakų vystymui. Lietuvoje gi iš mūsų visų turto uždirbtus pinigus skirsto vienas ar keli valstybinės įmonės direktoriai. Negali taip būti, kad jie spręstų, ką ir kodėl būtų naudinga įsigyti valstybei. Tokia valdymo forma yra ydinga, nepadeda gausinti valstybės biudžeto.

Antra vertus, mes taip iki šiol ir nežinome, kokį turtą valstybė turi.

Man sunku suvokti, kad tokioje mažoje šalyje, kokia yra Lietuva, vis didėja skirtumas tarp turtingai ir skurdžiai gyvenančių žmonių, pastarųjų, beje, skaičius vis auga. Todėl ir sakau, kad laikas valstybės vadovams susėsti prie stalo ir susitarti dėl valstybės strategijos, užuot lenktyniavus siūlant naujas idėjas, svaidantis kaltinimais.

Tai kokia, Jūsų nuomone, turėtų būti Lietuva, kurlink ji turėtų eiti, kokios strategijos mums reikia?

Lietuva nuo seno buvo žemdirbių kraštas, tačiau smulkioji žemdirbystė sunaikinta. Laikyti dvi ar tris karves, avis nenaudinga, nes valstybė vis tiek moka išmokas – kam darbuotis? Žemės ūkis sukoncentruotas stambių žemvaldžių rankose, o tai valstybei nėra labai gerai.

Pramonė. Mano kartos žmonės pamena, kaip Lietuvoje buvo išvystyta, pavyzdžiui, staklių pramonė, kurioje buvo įdiegta visa, kas tuo metu pasaulyje buvo pažangiausia. Jeigu gerai atmenu, produkcija buvo eksportuojama ar tik ne į 76 pasaulio šalis. Lietuva kadaise turėjo tikrai gerą grąžtų gamyklą. Šiandien viso to nebėra. Nesakau, kad pramonė turėtų ir dabar gaminti tai, kas gaminta anksčiau, veikti pagal buvusius principus. Tačiau nelikus šios pramonės, vertėtų atsigręžti į smulkiąją inžinerinę pramonę, kuri neatsiejamai veikia ir statybų sektorių.

Juokinga klausytis, kai į Seimą einančios partijos vis žada sukurti naujų darbo vietų. Kadangi tai yra tik žodžiai, vis daugiau jaunimo renkasi dirbti ir gyventi ne Lietuvoje, kur lieka tik senyvo amžiaus žmonės. Tad natūraliai kyla klausimas – kas po 20 metų uždirbs pensijas? Liūdna sakyti, bet gal nebebus kam. Ir nei Dievas numes, nei velnias parodys, kur užkasti lobiai. Lobiai yra sukoncentruoti žmonių protuose ir siekiuose.

Viena iš išeičių – į Lietuvą pritraukti investicijas. Kodėl tai nevyksta?

Nes valstybė ne tuo užsiima. Ji turi rūpestį mokesčių mokėtojų pinigais nuolat lopyti biudžeto skyles. O investuotojai į mūsų šalį neina todėl, kad per ilgai tenka laukti investicijų grąžos. Kam investuoti į Lietuvą, kurioje investicijos atsipirks po 10 ar 20 metų, jei yra valstybių, kuriose šis periodas truks 5, 7 ar 8 metus. Baiminamės pasakyti, kad Lietuvoje mažėja investuotojų, nes investuoti neapsimoka; mokesčiai to daryti neskatina; atlyginimas keliamas, nors apie darbo efektyvumą niekas nekalba.

Imkim pridėtinės vertės mokestį. Kriziniu periodu šis mokestis augo nuo 18 iki 21 proc., – laikinai, buvo tvirtinama. Ką reiškia 3 procentai? Labai daug. Tas „laikinai“ tęsiasi jau 8 metus ir nematyti, kad kas nors keistųsi. Valstybė apgaudinėja tuos, kurie dirba, kuria, stato.

Kur yra gyvenamųjų namų statybos ribos? Jos turi būti. Tiesa, jau praėjo tiek laikai, kai, vos įbedus kastuvą, būdavo parduodami visi butai. Dabar situacija iš esmės pasikeitė: pastatyti butai pardavinėjami ir metus, kai kur ir dvejus. Ką tai reiškia? Statytojas gauna banko kreditą, turi mokėti palūkanas, bet jeigu jis neparduoda butų, palūkanas turi dengti iš kitų šaltinių, o parduodamas butą perkelia jas pirkėjui. Todėl ir kyla butų kainos. Tokiu, atrodytų, nekaltu būdu skurdinama ta visuomenės dalis, kuri nori turėti butą.

Apie mūsų šalies pramoninį potencialą aš jau nenoriu šnekėti, – jis sužlugdytas, užmirštas, marinamas. Išliko tik viena stambi gamykla – Akmenės cementas. Nebėra daugiau gamyklų, kurios sukurtų naujų, ilgalaikių, kokybiškų darbo vietų. Todėl anksčiau ar vėliau pasekmės išryškės ne tik statybų sektoriuje. Kad gali būti kitaip, nematau jokių ženklų.

Yra numatytos dvi kogeneracinės elektrinės Kaune ir Vilniuje, tačiau jau dveji metai nekaip neparenkami rangovai, vis neapsisprendžiama, ar iš tiesų jų reikia šiuose miestuose. Toks neapsisprendimas rizikingas – ką daryti su darbuotojais, kuriems reikia duoti darbo? Negaudami Lietuvoje darbo ir atlyginimo, kuris atitiktų jų kvalifikaciją, jauni žmonės išvažiuoja dirbti į užsienį. Mums tai yra didžiulis nuostolis, nes parengti, pavyzdžiui, aukštos kvalifikacijos suvirintoją reikia penkerių metų. Mes parengėme, tačiau Lietuvoje jų beveik nebėra – išsibarstė po Norvegiją, Švediją, Olandiją ar kitas valstybes.

Vis girdime raginimus didinti atlyginimus, ypač prieš rinkimus, tik iš ko tai padaryti? Pažiūrėkime, kaip gyvena kitos valstybės. Pavyzdžiui, Norvegijoje arba Švedijoje darbo valandos efektyvumas yra 7 kartus didesnis nei lietuvių, o atlyginimai, atitinkamai, didesni apie 4 kartus. Lietuvoje gi atvirkščiai: nors darbo efektyvumas neauga, vidutinis atlyginimas didinamas. Visiems žinoma taisyklė – jeigu darbo užmokestis kyla 1 proc., darbo našumas turi kilti ne mažiau kaip 2 procentais. Vadinasi, Lietuvos ekonomika regresuoja, vis sparčiau keliaujama prie dar didesnių valstybės ekonominių problemų. Nevalia kalbėti apie darbo atlyginimo didinimą, nekalbant apie jo efektyvumo didinimą. Kai vidutinis atlyginimas priartėja prie minimalaus atlyginimo, išdirbis krenta, o prieš akis – juoda duona.

Verslininkai vis dažniau kalba, kad artėja dar viena ekonominė krizė, bet sunku patikėti, kad ji buvo pasibaigusi. Tačiau tokios problemos yra ne tik statybų sektoriuje. Pavyzdžiui, viešbučių asociacijos prezidentė bėdoja, kad viešbučių užimtumas paskutiniu metu labai mažas, reikia atleisti darbuotojų ir siekia lengvatinio PVM. Tačiau vėl statomi nauji viešbučiai, nes valstybė neskaičiuoja, kiek iš tiesų mums jų riekia.

Pavyzdžiui, toks statinys, kaip parduotuvė „Lidl“, architektūriniu ar statybos požiūriu nėra niekuo ypatingas – tiesiog sandėlio tipo pastatas. Gali būti, kad taip siekiama paimti žemę, išsinuomoti keliems dešimtmečiams, parduotuvę laikyti tol, kol ji yra pelninga, o tada nugriauti. Ar tokia yra valstybės strategija?

Ką reiškia statybų sutankinimas? Pavyzdžiui, Vilniaus Senamiestyje – namas prie namo, o tarp tų namų įgrūstas dar vienas namas. O kiek pušynėlių „sutvarkyta“ Antakalnyje?

Todėl būtina valstybei kuo greičiau sukurti savo strateginį, ekonomiškai pagrįstą planą. Čia kaip kare: jeigu neturi strateginio plano, liksi kraujo klane.

Prieš rinkimus dalijami nerealūs pažadai – nuo naujų butų iki žmonių sugrąžinimo į gerovės šalimi tapusią Lietuvą. Ko Jūs, verslo žmonės, laukiate iš politikų?

Gyvename pačiu bjauriausiu populistiniu laikotarpiu. Tos pačios kalbos apie Seimo narių skaičiaus mažinimą, kompetentingesnius ministrus – šias kalbas girdime jau trečią dešimtmetį. Niekas nieko nepakeis, nes rinkimų sistema tokia, kad tie patys žmonės Seime sėdi po kelias kadencijas. Norint pokyčių, riekia keisti ir rinkimų sistemą, – rinkti ne pagal partijos sąrašus, o asmenybes.

Antra, reikia suskaičiuoti valstybės turtą ir jį naudoti efektyviai. Tam reikia ne dėl posto drebėti, ne dėl vietos Seime, o galvoti apie Lietuvą.

Reikia pasidžiaugi, kad paskutiniu metu tiek Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos statybininkų asociacija vis dažniau kalba apie minėtas problemas. Bet gaila, kad mūsų prašymai ir pasiūlymai tik išklausomi, bet politikai nesiima jokių veiksmų. Jie mano esantys protingesni už tuos, kurie jiems uždirba pinigus, nes už nieką atsiskaityti nereikia: nueinanti valdžia nepadaro jokio audito, nėra jokios atsakomybės ir atskaitomybės už buvusią kadenciją – nei piliečiams, nei verslui. 
Statybunaujienos.lt




Asmenybės

nuotrauka
2021-11-15 11:33
Eidamas 60-uosiu metus, mirė verslininkas, kelių ir infrastruktūros AB „Panevėžio keliai“ akcininkas, Remigijus Juodviršis. Lapkričio 15 d. R. Juodviršis atgulė Kairėnų kapinėse.
nuotrauka
2021-10-21 06:39
2021 m. spalio 16 d., eidamas 46-uosius metus, mirė Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Aplinkos inžinerijos fakulteto (AIF) Pastatų energetikos katedros docentas, mokslų daktaras Giedrius Šiupšinskas (1976 liepos 24 d.–2021 spalio 16 d.).
nuotrauka
2021-09-19 07:15
Eidamas 88 metus mirė iškilus Lietuvos ir savo gimtojo Salako krašto patriotas, buvęs Lietuvos statybos ir urbanistikos ministras Algirdas Vapšys.
nuotrauka
2021-07-22 10:24
Ankstyvoje paauglystėje pradėjęs domėtis šiuolaikinės elektrotechnikos ir išmanių technologijų galimybėmis, šiandien šešiolikmetis Skirmantas Skurdenis – jauniausias tarptautinį KNX sertifikatą turintis išmaniojo namo sistemos diegėjas Lietuvoje. Vaikino planuose – savarankiškai nuo A iki Z suprojek...
nuotrauka
2021-06-09 09:35
Aplinkos ministerijos šių metų Viktoro Bergo premiją pelnė Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus pavaduotoja Rūta Baškytė. Šia proga Aplinkos ministerija kviečia artimiau susipažinti su žinoma gamtosaugininke, kurios iniciatyva sutvarkyta ir pritaikyta lankymui daugelis vertingų gamti...
nuotrauka
2021-06-01 22:02
Gegužės 31 d. eidamas 80-uosius metus mirė Lietuvos inžinierius statybininkas, aktyvus visuomenės veikėjas Juozas Zykus.
nuotrauka
2021-06-01 16:28
Eidamas 96-uosius metus, mirė Statybos veteranų klubo patriarchas profesorius Bronius Sidauga. Gegužės 31 d. jis buvo palaidotas Vilniaus Karveliškių kapinėse.
nuotrauka
2021-01-26 15:24
Studijos „DO Architects“ bendraįkūrėja Andrė Baldišiūtė – pirmoji lietuvių architektė, jau šį trečiadienį debiutuosianti vokiečių bendrovės JUNG remiamos tarptautinės nemokamų renginių serijos „Architects, not Architecture | Virtual World Tour“ virtualioje scenoje.
nuotrauka
2020-12-23 09:39
Kokios naujovės laukia statybos sektoriaus artimiausiu metu? Kokiomis savybėmis turės pasižymėti šiame sektoriuje dirbantys žmonės? Apie tai pasakoja ne vieną dešimtmetį statybos sektoriuje dirbantis Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) alumnas, „Prorentus“ direktorius Linas Adoma...
nuotrauka
2020-12-11 11:29
Statybų sektorius visame pasaulyje kasmet auga vis sparčiau. Pagal Statistikos departamento duomenis, 2019 m. Lietuvoje statybos darbų atlikta už 2,4 mlrd. eur, dešimtadaliu daugiau nei praėjusiais. Tiesa, šį augimą stabdo darbuotojų trūkumas. Lietuvos statybų sektorius sparčiai transformuojasi ir ž...
nuotrauka
2020-11-19 13:55
Kasmet abiturientams tenka gerokai pasukti galvą, kol išsirenka tinkamą studijų kryptį, po kurių seka svajonių darbo paieškos. Ne vienas studentas prisipažintų, kad šią užduotį reikia atlikti labai gerai, o žingsniai turėtų būti itin nuoseklūs. Būtent tokiu įsitikinimu vadovavosi Tautvydas Šimanausk...
nuotrauka
2020-11-13 15:00
Kaimo statybos ministerijos (KSM) nebėra jau 35 metus, tačiau buvę kolegos, bent jau Pramonės valdybos darbuotojai, susitinka kas kelerius metus. Laiko atstumas jiems leidžia tuomet grėsmingas situacijas pamatyti kitoje šviesoje, o darbo ir gyvenimo patirtis – apmąstyti sektoriaus ir specialistų sit...
nuotrauka
2020-11-09 10:33
Architektūros menas dažnam asocijuojasi tik su baroko, gotikos, klasicizmo, modernumo ar kitais istoriniais stiliais. Kodėl sunku įvertinti šių laikų architektūrą ir koks architekto vaidmuo derinant užsakovo, vartotojų bei bendruomenės poreikius nepamirštant meninės dalies? Apie tai pokalbis su arch...
nuotrauka
2020-10-14 07:29
Lietuvos statybos inžinierių sąjunga (LSIS) kasmet teikia „Geriausio metų inžinieriaus“ apdovanojimus: Geriausiam metų projektuotojui, Geriausiam metų statybos vadovui ir Geriausiam metų techniniam prižiūrėtojui. Statybininkų dienos šventėje UAB „Structures“ projektuotojas Mindaugas Petkevičius buvo...
nuotrauka
2020-09-17 08:58
Nuo mažens esame pratinami laiką leisti komandoje: žaidimų aikštelėje žaidžiame su bendraamžiais, mokyklos suole sėdime su klasės draugu, o laisvalaikį mieliau leidžiame draugų ir artimųjų kompanijoje. Įvairius darbus taip pat dažnai norime atlikti ne po vieną, o kartu su kitais.
nuotrauka
2020-09-16 07:30
Jevgenij Kleinov yra įmonės „Naresta“ projektų vadovas, statybos inžinierius. Tačiau 36-erių vyras sako, kad sėkmingas projektų vadovo darbas yra susijęs ne tik su kompetencijomis, bet ir su gebėjimu bendrauti su užsakovais, partneriais. „Diplomatija, derybiniai įgūdžiai mano darbe labai svarbūs, ne...
nuotrauka
2020-08-26 11:01
Pasirinkę technologinės pakraipos studijas jaunuoliai yra laukiami įvairiausiose gyvenimo srityse, net ir kosmines technologijas kuriančiose kompanijose arba kosminių tyrimų centruose tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.
nuotrauka
2020-03-04 12:25
„Reikia atkakliai siekti tikslo, ieškoti būdų įgyvendinti idėją, kuria tiki ir nebijoti“, – sėkmingo verslo paslaptimis dalijasi teisės, buhalterijos, verslo, mokesčių konsultacijų paslaugų įmonės „Justicija“ vadovas Vaidas Šalaševičius. Be darbo savo įmonėje jis įsteigė ne vieną verslininkus vienij...
nuotrauka
2019-12-26 08:57
Saulius Bekampis nuolat segi Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) ženkliuką. Jį įsisegė gerokai anksčiau, negu baigiantis 2019 m. tapo LSIS prezidentu. „Segėdamas šį ženkliuką, išreiškiu didžiulę pagarbą savo profesijai – esu statybos inžinierius, tokiu laikau save ir iš prigimties. O ženkli...
nuotrauka
2019-11-13 13:27
Lapkritį aplinkosaugos veteranui, Aplinkos ministerijos įsteigtos VšĮ „Grunto valymo technologijos“ direktoriui Rapolui Liužinui sukanka 80 metų. Jį pažįsta dauguma aplinkosaugininkų bendruomenės narių. Vieniems jis buvo mokytojas, globėjas, kitiems – vadovas, bendramintis ir bendražygis.

Statybunaujienos.lt » Asmenybės