Kaip susiformavo ginčas: kreditoriaus iniciatyva

Restruktūrizavimo procesą inicijavo MB „Lucky innovation“, kuri yra UAB „Alvora“ kreditorė. Kreditorinis reikalavimas kilo perėmus reikalavimo teises pagal cesijos sutartį iš pradinio kreditoriaus, atlikusio statybos rangos darbus „Alvorai“. Darbai buvo priimti be ginčų dėl jų apimties ar kokybės, tačiau už juos neatsiskaityta.

2025 m. spalio 21 d. duomenimis, pradelsta skola sudarė 10 448,90 Eur. Nors suma nėra didelė bendrovės mastu, ji tapo formaliu pagrindu inicijuoti mokumo atkūrimo procedūras. Kreditorė dar iki teismo kreipimosi informavo „Alvorą“ apie pradelstus įsipareigojimus ir pasiūlė spręsti situaciją susitarimu arba restruktūrizavimo keliu. Bendrovė pripažino finansinius sunkumus ir sutiko, kad vien individualus susitarimas problemos neišspręstų.

Finansinių sunkumų kontekstas: ne sisteminė krizė, o likvidumo šokas

Teismas ir bylos medžiaga atskleidžia, kad „Alvora“ problemos nėra ilgalaikio neefektyvumo ar veiklos nuosmukio pasekmė. Priešingai – bendrovė iki šiol vykdė aktyvią ūkinę veiklą, turėjo didelę darbuotojų komandą ir generavo reikšmingas pajamas.

2024 m. „Alvoros“ pajamos siekė 28,99 mln. Eur, bendrovė turėjo beveik 20 mln. Eur turto ir tik apie 5,1 mln. Eur įsipareigojimų. 2025 m. rugsėjo 30 d. duomenimis, turto vertė sudarė 18,39 mln. Eur, o įsipareigojimai – 7,01 mln. Eur. Tai reiškia, kad balanso testas aiškiai patvirtina: bendrovės įsipareigojimai neviršija turto vertės.

Vis dėlto per 2025 m. pirmuosius devynis mėnesius bendrovė patyrė 4,07 mln. Eur nuostolių, o didžioji dalis skolų tapo trumpalaikėmis ir mokėtinomis per vienerius metus. Būtent tai lėmė likvidumo sutrikimą – gebėjimą laiku vykdyti mokėjimus, o ne struktūrinį nemokumą.

Esminė priežastis – „Amber Grid“ garantijų konfliktas

Vienas pagrindinių finansinių sukrėtimų šaltinių buvo ginčas su AB „Amber Grid“ dėl Lietuvos–Lenkijos dujotiekių jungties (GIPL) projekto. „Alvora“, veikdama kartu su partnere UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ (šiai įmonei iškelta banroto byla 2024 m.), buvo pateikusi penkias banko garantijas, kurių bendra suma siekė 5,8 mln. Eur.

Kilęs ginčas dėl darbų defektų šalinimo būdo lėmė tai, kad „Amber Grid“ kreipėsi į banką ir pareikalavo išmokėti garantijų sumas. Bankas, tenkindamas šį reikalavimą, 2024 m. kovą nurašė iš „Alvoros“ sąskaitų 4,6 mln. Eur. Šios lėšos buvo skirtos apyvartiniam kapitalui – atsiskaitymams su tiekėjais, subrangovais ir darbuotojais.

Staigus kelių milijonų eurų praradimas, prilygstantis maždaug 2,5 mėnesio vidutinėms bendrovės pajamoms, išbalansavo pinigų srautus ir tapo grandinine reakcija, paskatinusia vėlavimus kituose projektuose.

Vėluojantys užsakovų atsiskaitymai ir projektinė veiklos specifika

Papildomą spaudimą „Alvorai“ sukėlė ir didelio masto projektai, kuriuose atsiskaitymai priklauso nuo tarptautinių užsakovų. Bendrovė yra viena iš subrangovų „Orlen Lietuva“ naftos perdirbimo gamyklos modernizavimo projekte, kurio vertė siekia apie 1 mlrd. Eur.

Šiame projekte generalinis rangovas PETROFAC INTERNATIONAL (UAE) LLC nuolat vėlavo atsiskaityti, o 2025 m. rugsėjo 30 d. jo skola „Alvorai“ sudarė beveik 2 mln. Eur. Neturėdama pakankamo apyvartinio kapitalo, bendrovė buvo priversta atidėlioti mokėjimus savo kontrahentams, kas sukėlė papildomas baudas, delspinigius ir veiklos neefektyvumą.

Gyvybingumo įrodymai: veikla tęsiama, mokesčiai mokami

Nepaisant sunkumų, teismas konstatavo, kad „Alvora“ atitinka visus Juridinių asmenų nemokumo įstatymo kriterijus restruktūrizavimui. Bendrovė nėra bankrutuojanti, nėra likviduojama, neturi skolų Valstybinei mokesčių inspekcijai ar „Sodrai“, neturi pradelstų įsipareigojimų darbuotojams.

2025 m. rudenį bendrovėje dirbo daugiau nei 150 darbuotojų, vykdyta per 30 projektų, o prognozuojamos pajamos 2026–2029 m. laikotarpiu siekia nuo 28 iki beveik 40 mln. Eur per metus. Prognozuojamas ir grįžimas prie pelningos veiklos jau nuo 2026 m.

Restruktūrizavimo planas: ne skolos nurašymas, o laikas atsitiesti

Svarbu pabrėžti, kad „Alvora“ neprašo kreditorių atsisakyti reikalavimų. Restruktūrizavimo plano esmė – skolų mokėjimo terminų išdėstymas, apyvartinių lėšų stabilizavimas ir veiklos efektyvinimas.

Numatyta parduoti nenaudojamą nekilnojamąjį turtą, kas galėtų sugeneruoti apie 1,5 mln. Eur, mažinti administracines sąnaudas, optimizuoti darbuotojų skaičių projektų apimčių kontekste ir griežtinti atsiskaitymų su užsakovais kontrolę. Teismas taip pat leido bendrovei tęsti einamuosius mokėjimus iš areštuotų sąskaitų, nustatant aiškias mėnesines ribas.

Kreditorių pozicijos: nuo palaikymo iki nepasitikėjimo

Byloje dalyvavę tretieji asmenys išsakė skirtingas pozicijas. Kai kurie kreditoriai prašė kelti bankroto bylą, kiti abejojo restruktūrizavimo proceso sąžiningumu ar plano realumu. Vis dėlto teismas įvertino visų argumentų visumą ir nusprendė, kad didesnė žala būtų padaryta likviduojant veikiančią, pajėgią įmonę, nei suteikiant jai galimybę atkurti mokumą.

Testas „Alvorai“ ir signalas rinkai

Įmonės „Alvora“, veikiančios rinkoje 33-čius metus, restruktūrizavimas yra klasikinis pavyzdys, kaip vienkartiniai išoriniai sukrėtimai – banko garantijų realizavimas ir vėluojantys stambūs užsakovai – gali destabilizuoti net didelę, pajamas generuojančią bendrovę. Teismo sprendimas rodo aiškią kryptį: prioritetas teikiamas verslo išsaugojimui, kai egzistuoja realios atsigavimo prielaidos.

Ateinančiais metais restruktūrizavimo plano įgyvendinimas taps pagrindiniu „Alvoros“ patikimumo testu – tiek kreditoriams, tiek rinkai. Jei planas bus vykdomas nuosekliai, bendrovė turi realią galimybę ne tik išvengti bankroto, bet ir sugrįžti į stabilaus augimo kelią.