Teismai padarė skirtingas išvadas dėl to, ar ginčo terasa, kuria naudotis gali tik kelių butų savininkai, yra bendrojo naudojimo objektas, kurio remonto išlaidas proporcingai butų plotui privalo atlyginti visų butų savininkai.

Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad plokščiasis stogas, ant kurio įrengta terasa, ir terasos laikančiosios konstrukcijos bei inžinerinė įranga, įskaitant apsauginę tvorelę, yra visų daugiabučiame name esančių butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad terasa ginčo atveju atlieka tik konkretaus buto savininkų buitinių poreikių, poilsio ir pan. tenkinimo funkciją; ji neskirta žemiau esančioms patalpoms apsaugoti nuo atmosferos poveikio. Todėl esą nėra pagrindo pripažinti, jog ant neeksploatuojamo daugiabučio gyvenamojo namo stogo papildomai įrengta terasa su išorinėmis jos konstrukcijomis, skirtomis terasai eksploatuoti, yra visų daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendroji nuosavybė.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad stogo konstrukcija, ant kurios terasa įrengta, ir kitos išorinės terasos konstrukcijos yra bendroji dalinė visų butų ar kitų patalpų savininkų nuosavybė, jeigu terasos įrengimą ant plokščiojo stogo nulemia pastato konstrukcija ir terasos konstrukcijos yra stogo, t. y. pagrindinės namo konstrukcijos, saugančios pastato vidų nuo atmosferos poveikio, dalis.

• Jeigu ant daugiabučio namo plokščiojo stogo įrengtos terasos konstrukcijos pagal namo projektą nėra plokščiojo stogo, saugančio pastato vidų nuo atmosferos poveikio, konstrukcijų dalis ir terasa nėra bendrojo naudojimo objektas, pareiga apmokėti terasos priežiūros ir remonto išlaidas tenka turinčių teisę ja naudotis butų ir kitų patalpų savininkams. 

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog namo stogas suprojektuotas ir įrengtas kaip savarankiška konstrukcija, jis turi visus konstrukcinius elementus ir gali funkcionuoti be terasos dangų. Stogas ir be papildomai įrengtos terasos atlieka savo funkciją saugoti pastato vidų nuo atmosferos poveikio.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, palikdamas nepakeistą apeliacinės instancijos teismo sprendimą, suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: daugiabučio namo plokščiojo stogo konstrukcijos ir ant tokio stogo įrengtos terasos konstrukcijos, kurios pagal namo projektą yra plokščiojo stogo, saugančio pastato vidų nuo atmosferos poveikio, konstrukcijų dalis, yra bendroji dalinė visų butų ar kitų patalpų savininkų nuosavybė ir tais atvejais, kai terasomis turi teisę naudotis tik dalies butų ar kitų patalpų savininkai. Todėl visų butų ir kitų patalpų savininkai turi pareigą proporcingai savo daliai apmokėti tiek plokščiojo stogo konstrukcijų, tiek ir ant tokio stogo įrengtos terasos, kuri pagal namo projektą saugo pastato vidų nuo atmosferos poveikio, priežiūros ir remonto išlaidas.

Jeigu ant daugiabučio namo plokščiojo stogo įrengtos terasos konstrukcijos pagal namo projektą nėra plokščiojo stogo, saugančio pastato vidų nuo atmosferos poveikio, konstrukcijų dalis ir terasa nėra bendrojo naudojimo objektas, pareiga apmokėti terasos priežiūros ir remonto išlaidas tenka turinčių teisę ja naudotis butų ir kitų patalpų savininkams.