Apklausos duomenys rodo, kad ketvirtadalis (25 proc.) šiuo metu planuojančių būstą įsigyti Lietuvos gyventojų pradinį būsto paskolos įnašą galėtų sumokėti iš karto. Trečdalis (32 proc.) apklaustųjų jam taupytų nuo metų iki trejų, apie du iš dešimties (17 proc.) – nuo ketverių iki šešerių metų. Mažiau nei vienas iš dešimties (8 proc.) gyventojų taupyti turėtų ilgiau nei septynerius metus.

„Luminor“ banko duomenimis, didžioji dalis būstui paskolas imančių asmenų yra iki 30 metų (43 proc.) ir 30–40 m. amžiaus (41 proc.). Šiek tiek daugiau nei kas dešimtas besiskolinantis yra 40–50 m. amžiaus (12 proc.), o virš 50 metų – beveik kas dvidešimtas (4 proc.).

„Užtektinai santaupų pradiniam įnašui turi keturi iš dešimties 50–59 metų – labai tikėtina, kad daliai šių žmonių tai būtų ne pirmas įsigyjamas būstas, galbūt kaip investicija. Trys iš dešimties 30–39 m. amžiaus grupėje esančių respondentų, ketinančių įsigyti būstą, taip pat turi pakankamai pinigų pradiniam įnašui. Kita vertus, didžiajai daliai (apie 36 proc. visose amžiaus grupėse) 18–49 metų žmonių taupyti pradiniam būsto paskolos įnašui prireiktų iki trejų metų. Ketvirtadalis jaunimo (18–29 m.) teigė, kad pradiniam įnašui susitaupytų per ketverius–šešerius metus“, – teigia „Luminor“ banko būsto paskolos produkto vadovė Žydra Rakauskaitė.

Lietuvos gyventojų nuostatos pozityviausios

Palyginus visų trijų Baltijos šalių gyventojų padėtį, didžioji dalis būstą įsigyti ketinančių Estijos gyventojų (28 proc.) jau turi pakankamai lėšų sumokėti pradinį įnašą, Latvijoje tokių – 18 proc., Lietuvoje – 25 proc. Kita vertus, didžioji dalis Latvijos (28 proc.) ir Lietuvos (32 proc.) gyventojų teigia, kad jam taupytų vienerius–trejus metus.

Latvijos ir Estijos jaunimas (18–29 m.) savo finansines galimybes susitaupyti pradiniam įnašui vertina palankiausiai iš visų amžiaus grupių – atitinkamai 35 ir 28 proc. jų teigia, kad jam sutaupytų per vienus–trejus metus. Tačiau 30–39 m. amžiaus grupėje situacija išsiskiria – net 33 proc. šio amžiaus Latvijos gyventojų teigia, kad pradiniam įnašui tektų taupyti vienus–trejus metus, o 31 proc. tokio amžiaus Estijos gyventojų sako, kad reikiamą sumą jau turi.

Dar ryškesni skirtumai pastebimi 40–49 metų grupėje – 38 proc. šio amžiaus Lietuvos gyventojų, ketinančių įsigyti būstą, pradiniam paskolos įnašui sutaupytų per vienus–trejus metus, tačiau Latvijoje ir Estijoje tokių gyventojų atitinkamai 24 ir 20 proc.

„Vertinant visų trijų šalių respondentų atsakymus, panašu, kad Lietuvos gyventojai savo galimybes vertina pozityviausiai, nes net 57 proc. šalies gyventojų pinigų sumą, reikalingą pradiniam įnašui, jau turi arba ją sutaupytų greičiau nei per trejus metus. Palyginimui, Estijoje tokių žmonių yra 49 proc., Latvijoje – 46 proc. Tačiau visose trijose šalyse didžioji dalis jaunimo teigė, kad susitaupyti pradiniam įnašui nebūtų sunku“, – pasakoja Ž. Rakauskaitė.

„Luminor“ banko duomenys rodo, kad šiuo metu vidutinė būsto paskolos suma yra apie 110 tūkst. eurų, o klientai įsigydami būstą nuosavų lėšų vidutiniškai skiria apie 25 proc., kas būtų maždaug 27–28 tūkst. eurų. Norint sutaupyti tokią sumą per trejus metus, kas mėnesį vidutiniškai reiktų atsidėti apie 750–800 eurų.

Taupant svarbiausia finansinė drausmė

Anot paskolų ekspertės, lengvų ar stebuklingų patarimų, padėsiančių taupantiems pradiniam įnašui, nėra – svarbiausia yra priprasti planuoti išlaidas ir laikytis finansinės drausmės. Tačiau vienas iš geriausių būdų, kaip galima ją ugdyti – kas mėnesį atsidėti preliminarią, paskolos mėnesio įmoką atitinkančią sumą ir stebėti, ar pavyksta laikytis šios finansinės drausmės bei potencialių įsipareigojimų. Tuo pačiu taupyklėje kauptųsi pradiniam įnašui reikalinga suma.

Dar vienas būdas – itin atidžiai planuoti savo biudžetą, „įdarbinant“ kiekvieną eurą. Ž. Rakauskaitė pataria susidėlioti mėnesio pajamas ir paskirstyti išlaidas taip, kad iš anksto tiksliai žinotumėte, kam paskirsite visas pajamas. Dalį jų, žinoma, reikėtų paskirti pradiniam įnašui ir šios sumos „nejudinti“.

„Atsidėdami tam tikrą fiksuotą sumą kiekvieną mėnesį ir jos neleisdami, jūs ne tik pradėsite taupyti, bet ir įvertinsite savo galimybes laikytis finansinių įsipareigojimų ar išmoksite finansinės drausmės. Žinoma, taip pat galite padidinti savo pajamas imdamiesi papildomos veiklos – galbūt galite vykdyti edukacijas, mokymus, ekskursijas, mokate užsiimti kokiu nors amatu. Tai potencialiai padidintų jūsų pajamas, o uždirbtas papildomus pinigus galėtumėte paskirti nuosavo būsto pradiniam įnašui“, – pataria Ž. Rakauskaitė.