NT ekspertai pabrėžia – sąmoningas pirkėjas turėtų žvelgti plačiau ir domėtis ne tik perkamu būstu, bet ir tuo, kokie pokyčiai planuojami gyvenamojoje aplinkoje.

„Būsto pasirinkimas neturėtų būti paremtas vien emocijomis ar dabartiniu vaizdu. Miesto plėtra yra nenutrūkstantis procesas, todėl kiekvienas pirkėjas turėtų įvertinti, kaip jo aplinka atrodys po penkerių ar dešimties metų", – sako pranešime cituojamas NT plėtros bendrovės „Realco" pardavimų direktorius Marijonas Chmieliauskas.

Dažnas naujakurys nustemba, kai netrukus po įsikūrimo sužino apie kaimynystėje prasidedančias statybas. Nors NT vystytojai paprastai pateikia informaciją apie esamą situaciją, jie neprivalo informuoti apie kitų sklypų savininkų planus – ypač kai kalbama apie valstybinę žemę ar privačius kitų įmonių projektus.

Portalo

STATYBUNAUJIENOS.LT

nuotr.

Vilnius auga greičiau, nei pastebime

Sostinės plėtra – akivaizdus pavyzdys, kaip sparčiai vystosi miestas ir keičiasi jo erdvės. Vien per 2024 m. Vilniuje viešinimui buvo pateikti 483 projektiniai pasiūlymai. Plėtra vyksta ne tik centrinėje miesto dalyje – vis daugiau projektų planuojama ir rajonuose, kuriuose iki šiol dominavo mažesnio intensyvumo užstatymas ar natūrali žaluma.

„Šiuo metu Vilniuje viešinami keli šimtai įvairios paskirties projektų – nuo gyvenamųjų kvartalų iki biurų, prekybos centrų ar visuomeninės paskirties objektų. Tai reiškia, kad net ir labiausiai nuo miesto šurmulio nutolusios vietos gali netikėtai atsidurti urbanistinių pokyčių epicentre", – pažymi M. Chmieliauskas.

Kaip pažvelgti į ateitį?

Vienas patikimiausių būdų sužinoti, kas planuojama būsimoje kaimynystėje, – pasinaudoti Vilniaus savivaldybės interaktyviu žemėlapiu maps.vilnius.lt. Ši platforma suteikia galimybę įvertinti teritorijos paskirtį, galimą užstatymo intensyvumą, aukštingumą, taip pat peržiūrėti viešai skelbiamus projektinius pasiūlymus ar planuojamus infrastruktūros sprendimus.

„Tai įrankis, kuris leidžia kiekvienam pirkėjui elgtis taip, kaip elgiasi profesionalai. Keli paprasti žingsniai žemėlapyje gali padėti priimti sprendimą, kuris išliks teisingas net ir sparčiai besikeičiančiame mieste", – teigia M. Chmieliauskas.

Ekspertas pataria pirmiausia peržiūrėti „Teminius žemėlapius", kuriuose pateikiamas Vilniaus miesto Bendrasis planas. Čia galima aiškiai matyti, kokios paskirties yra teritorijos aplink gyventojus dominantį objektą. Skiltis „Leidimai statyti" leis suprasti, kur planuojami nauji daugiabučiai, komerciniai pastatai ar visuomeninės paskirties objektai.

Jis priduria, kad svarbu mokėti interpretuoti ir žemėlapio spalvas: ruda reiškia tankų užstatymą, raudona – komercines zonas, oranžinė – visuomeninės paskirties pastatus, žalia – želdynus ir rekreacines zonas, kur statybos neplanuojamos.

Pilaitė.

Bendrovės

„Homa“ nuotr.

„Vienas iš naudingų įrankių – cityfy.eu – tai interaktyvus žemėlapis, kuriame pateikiami vystomi ir planuojami gyvenamųjų namų projektai. Platformoje galima rasti išsamią informaciją apie dominantį NT projektą: vizualizacijas, kvadratinio metro kainą, statybų pradžios datą, projekto eigą bei susijusius pranešimus žiniasklaidoje. Papildomai sukurti patogūs filtrai, leidžiantys ieškoti būsto tarp visų šiuo metu siūlomų naujų butų, taip pat galimybė užsiprenumeruoti naujienas apie pasirinktus projektus el. paštu", – sako ekspertas.

Konkrečios situacijos – ko tikėtis?

Tarp aktualių pavyzdžių M. Chmieliauskas mini Naujininkus, kur šiuo metu dar galima rasti ramesnių vietų už patrauklią kainą. Tačiau žemėlapyje matyti, kad dalis teritorijų jau pažymėtos kaip intensyvios plėtros zonos – tai reiškia, kad per artimiausius metus gali iškilti tiek nauji daugiabučiai, tiek komerciniai objektai.

Pilaitė – dar vienas ryškus pavyzdys. Rajonas garsėja žaliosiomis erdvėmis, tačiau kai kurie sklypai, šiandien atrodantys kaip natūralios pievos ar miškeliai, pagal Bendrąjį planą yra skirti komercinei veiklai. Tai gali reikšti prekybos centro ar kitų infrastruktūros objektų atsiradimą.

„Šnipiškės – bene geriausias pavyzdys, kaip per kelerius metus galima kardinaliai pakeisti rajono veidą. Vos peržvelgus leidimų statyti sluoksnį, akivaizdu, kad čia suplanuota dešimtys projektų – nuo gyvenamųjų namų iki biurų pastatų", – akcentuoja M. Chmieliauskas.

Baltupiuose nugriautas

prekybos centras „Maxima“.

Portalo nuotr.

Plėtra – grėsmė ar galimybė?

Vis daugiau pirkėjų prieš įsigydami būstą atlieka „namų darbus" – analizuoja aplinką, domisi miesto plėtros planais. Tačiau svarbu suprasti, kad plėtra ne visada reiškia neigiamus pokyčius.

„Jeigu šalia jūsų namų atsiranda darželis, prekybos centras ar naujas kelias – tai gali reikšti didesnį patogumą kasdienybėje. Svarbiausia – objektyviai įvertinti, kokie pokyčiai laukia ir ar jie atitinka jūsų gyvenimo būdą bei lūkesčius", – tvirtina „Realco" atstovas.

Jei žemėlapyje numatyta komercinė zona ar intensyvus užstatymas – tai gali reikšti tiek triukšmą, tiek ir naujas paslaugas šalia. Visuomeninės paskirties objektai padidina žmonių srautą, tačiau tuo pačiu užtikrina infrastruktūrą, kurios dažnai trūksta atokiose vietose.

„Investicija į būstą – tai sprendimas, kuris turėtų būti saugus ir patogus ilgą laiką. Todėl visada rekomenduojame pasinaudoti viešai prieinamais įrankiais ir įvertinti ne tik dabartinę situaciją – esamą aplinką, infrastruktūrą bei gyvenimo kokybę, bet ir miesto ateitį – teritorijų plėtros planus, numatomas statybas bei urbanistinius pokyčius", – pabrėžia M. Chmieliauskas.