Vis dėlto, turi būti tam tikras aiškumas dėl finansavimo. Mokymas kainuoja. Turi būti skirtos lėšos žmogaus mokymuisi, nesa turi būti pamokos, laboratoriniai darbai. Kai žmogus dirba, jis turi gauti darbo užmokestį už sukuriamą pridėtinę vertę. Turi būti verslo lėšos arba tai turi būti valstybės finansuojama sritis. Reikia aiškiai atsakyti į šį klausimą, nes šiuo metu valstybė tikisi, kad darbdaviai finansuos, o verslas tikisi, kad gal galėtų prisidėti valstybė.  

Juolab, pameistrį paruošti kainuoja tiek, kiek ir paruošti darbo rinkos centre. Investicija priklauso nuo programos, nuo tai, kokio lygio specialistą norime paruošti. Tai gali kainuoti iki 2 tūkst. eurų. Verslui kainuoja dar daugiau, jeigu pameistrystė mokoma padrikai, nesiorientuojant į konkretų tikslą. Daugeliu atveju įmonės daugiau praranda besiblaškydamos su nekvalifikuotais darbuotojais. Vakarų Europa orientuojasi į darbuotojų kvalifikacijos kėlimą. Juk pameistrystė nėra tai, kad apmokai žmogų ir jis pradeda dirbti kaip meistras. Taip žmogus įjungiamas į įmonės veiklą kol jis dar yra nekvalifikuotas. Tačiau jo nesistengiama laikyti nekvalifikuoto. Tikslas yra, kad jis per laiką, sutartą iš anksto, taptų kvalifikuotu žmogumi, kad jis po truputį mokytųsi, gautų papildomų kompetencijų ir tokiu būdu tobulėtų. Tuomet įmonei verta, nes tapdamas kvalifikuotu, toks žmogus atneštų vis didesnę naudą. 

Aišku, Lietuvos skirtumas nuo kitų Vakarų Europos šalių yra darbo užmokesčio sistema. Vakarų Europos valstybėse pameistrius mėgsta, nes jiems galima nemokėti minimumo: jie gali gauti mažiau negu kiti darbuotojai, bet suprantama, kad darbo užmokestis ten yra ne vienas tūkstantis eurų. Todėl darbdaviams apsimoka turėti pameistrius, juos išugdyti. Juk pati pameistrystė atsiperka vien per tą laiką, kol darbuotojas yra pameistriu. 

Kol mūsų centras turėjo finansavimą pameistrystei, vienai projekto daliai, susidomėjimas buvo labai didelis. Šiuo metu finansavimo neturime ir tik pavieniais atvejais įmonės kreipiasi tokios paslaugos, yra pasirengusios į ją investuoti.  

Pameistrystė ateityje bus, bet klausimas, kaip ji bus reglamentuojama, apskaičiuojama. Ji visais laikais buvo, bet būtų gerai, kad ji įgautų organizuotą formą, t. y. kad  būtų organizuojama valstybiniu mastu, o ne tik pavienių žmonių ar įmonių iniciatyva.