Ar pameistrystė gali padėti spręsti darbo jėgos problemas?
2017-03-21 11:13
Mindaugas ČERNIUS, VšĮ Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centro direktorius
Pameistrystė iš dalies gali išspręsti darbo jėgos problemas. Jeigu ji būtų taikoma plačiau, tikrai prisidėtų prie šių problemų sprendimo. Galbūt visiškai išspręsti negalėtų, bet prisidėtų ir tai būtų papildoma sritis, padedanti įmonėms apsirūpinti darbo jėga.
Vis dėlto, turi būti tam tikras aiškumas dėl finansavimo. Mokymas kainuoja. Turi būti skirtos lėšos žmogaus mokymuisi, nesa turi būti pamokos, laboratoriniai darbai. Kai žmogus dirba, jis turi gauti darbo užmokestį už sukuriamą pridėtinę vertę. Turi būti verslo lėšos arba tai turi būti valstybės finansuojama sritis. Reikia aiškiai atsakyti į šį klausimą, nes šiuo metu valstybė tikisi, kad darbdaviai finansuos, o verslas tikisi, kad gal galėtų prisidėti valstybė.
Juolab, pameistrį paruošti kainuoja tiek, kiek ir paruošti darbo rinkos centre. Investicija priklauso nuo programos, nuo tai, kokio lygio specialistą norime paruošti. Tai gali kainuoti iki 2 tūkst. eurų. Verslui kainuoja dar daugiau, jeigu pameistrystė mokoma padrikai, nesiorientuojant į konkretų tikslą. Daugeliu atveju įmonės daugiau praranda besiblaškydamos su nekvalifikuotais darbuotojais. Vakarų Europa orientuojasi į darbuotojų kvalifikacijos kėlimą. Juk pameistrystė nėra tai, kad apmokai žmogų ir jis pradeda dirbti kaip meistras. Taip žmogus įjungiamas į įmonės veiklą kol jis dar yra nekvalifikuotas. Tačiau jo nesistengiama laikyti nekvalifikuoto. Tikslas yra, kad jis per laiką, sutartą iš anksto, taptų kvalifikuotu žmogumi, kad jis po truputį mokytųsi, gautų papildomų kompetencijų ir tokiu būdu tobulėtų. Tuomet įmonei verta, nes tapdamas kvalifikuotu, toks žmogus atneštų vis didesnę naudą.
Aišku, Lietuvos skirtumas nuo kitų Vakarų Europos šalių yra darbo užmokesčio sistema. Vakarų Europos valstybėse pameistrius mėgsta, nes jiems galima nemokėti minimumo: jie gali gauti mažiau negu kiti darbuotojai, bet suprantama, kad darbo užmokestis ten yra ne vienas tūkstantis eurų. Todėl darbdaviams apsimoka turėti pameistrius, juos išugdyti. Juk pati pameistrystė atsiperka vien per tą laiką, kol darbuotojas yra pameistriu.
Kol mūsų centras turėjo finansavimą pameistrystei, vienai projekto daliai, susidomėjimas buvo labai didelis. Šiuo metu finansavimo neturime ir tik pavieniais atvejais įmonės kreipiasi tokios paslaugos, yra pasirengusios į ją investuoti.
Pameistrystė ateityje bus, bet klausimas, kaip ji bus reglamentuojama, apskaičiuojama. Ji visais laikais buvo, bet būtų gerai, kad ji įgautų organizuotą formą, t. y. kad būtų organizuojama valstybiniu mastu, o ne tik pavienių žmonių ar įmonių iniciatyva.
Darbo kodekso 44 str. numato darbdavio pareigą pranešti darbuotojui apie darbo sąlygas. Be to, iki darbo pradžios darbdavys privalo pateikti darbuotojui informaciją apie darbo funkcijos apibūdinimą ar aprašą arba darbo (pareigybės arba pareigų, profesijos, specialybės) pavadinimą ir, jeigu nustatyta...
Statybų sektorius sukuria daugiau nei trečdalį visų klimato kaitą skatinančių dujų. Dėl to inovacijoms atviros šalys gręžiasi link tvaresnės statybinės medžiagos – betoną ir plieną keičia mediena. Tačiau Lietuvoje koją tokiai statybai kiša priešgaisrinės saugos reikalavimai.
Gegužės 24 dieną nuskambėjo žinia, kad Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas (toliau – LVAT) (t. y. aukščiausia Lietuvos Administracinių Teismų sistemos instancija, kurios sprendimų nebegalima skųsti) priėmė sprendimą Administracinėje byloje Nr. eA-778-662/2023 tarp Vilniaus m. savivaldybės ...
Pirmąjį šių metų ketvirtį fiksuotas nedidelis sovietmečiu statyto ir nerenovuoto būsto kainos kritimas, tačiau kito nekilnojamojo turto (NT) kaina išliko stabili. „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas prognozuoja, kad ekonominio būsto kainos šiemet turėtų stabilizuotis.
Darbo sutarties šalys ir jų atstovai savo interesus derina ir įgyvendina naudodamiesi socialinės partnerystės formomis. Glaudi socialinė partnerystė leidžia patenkinti savo ir atstovaujamų darbuotojų interesus, o tai – ypač svarbu išlaikant bendradarbiavimą svarbiais darbo, socialiniais ir ekonomini...
Trečdalis Lietuvos gyventojų planuoja įsigyti naują būstą dešimties metų laikotarpyje, rodo „Luminor" banko atliktos apklausos* duomenys. Didžiausiu trikdžiu apklaustieji įvardija aukštas nekilnojamo turto kainas, o beveik kas dešimtam Lietuvos gyventojui trūksta santaupų pradiniam būsto paskolos įn...
Reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos metu vos penktadalis, arba 21 proc., respondentų nurodė, kad norėtų pirkti būstą iš brėžinių. Tyrimą inicijavusios bendrovės „Realco“ ekspertų teigimu, faktiniai pardavimų duomenys rodo kitokią realybę. Būsto pirkimas ankstyvoje statybų stadijoje turi pr...
Ekonomikos iššūkių kupinu laikotarpiu Lietuva išlieka patraukliausia tiesioginių užsienio investicijų (TUI) projektams tarp Baltijos šalių, rodo Europos patrauklumo tyrimas „Europe Attractiveness Survey“, kurį kasmet atlieka profesinių paslaugų bendrovė EY. Jo duomenimis, Lietuva pernai pritraukė 47...
Nors dažniausiai, apie 75 proc., į darbo ginčų komisijas (DGK) kreipiasi darbuotojai dėl darbo užmokesčio ir su juo susijusių išmokų, tačiau antrą vietą pagal DGK nagrinėjamų reikalavimų skaičių užima darbo ginčai dėl atleidimo iš darbo teisėtumo.
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2023 m. balandžio mėnesio reikšmė išaugo 0,3% (2023 m. kovą buvo fiksuojamas 0,1% augimas). Bendras butų kainų lygis Li...
Vėluojantys klientų mokėjimai yra problema, dėl kurios įmonės patiria reikšmingų išlaidų. Duomenys rodo, kad Lietuvos įmonėms skolų „vaikymasis“ kasmet atsieina daugiau kaip 1,1 mlrd. eurų. Šiuos praradimus įvertino tarptautinė kreditų valdymo bendrovė „Intrum“, kurios paskelbtoje naujausioje „Europ...
Baigiasi pereinamasis laikotarpis, kuris buvo numatytas darbdaviams prisitaikyti prie Darbo kodekso (DK) 144 str. 8 d. pakeitimo. Nuo 2022 m. lapkričio 1 d. buvo sumažintas kompensuojamas dydis nuo 50 procentų bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio iki 30 procentų bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio ...
Statybos sektorius – rizikingiausias – apie 60 proc. nelegalaus darbo atvejų nustatoma būtent šiame sektoriuje. Kadangi daugybę metų situacija nesikeitė, atsakingų valdžios institucijų iniciatyva 2022 m. balandžio 1 d. startavo skaidriai dirbančiojo ID.
Įmonėms taikomi vis aukštesni aplinkosaugos ir socialinės atsakomybės standartai. Verslai, vedini savo vertybių ir siekdami būti konkurencingesni bei patrauklesni investuotojams, imasi įgyvendinti aplinkos apsaugos, socialinės atsakomybės ir valdysenos (angl. environmental, social, governance – ESG)...
Šiuos metus Lietuvos ekonomika pradėjo būdama techninėje recesijoje. Prarastas dalies apdirbamosios gamybos veiklų kainų konkurencingumas, mažėjusi užsienio paklausa ir griežtinama pinigų politika lėmė, kad antrą ketvirtį iš eilės šalies ekonomikos aktyvumas sumenko. Vis dėlto darbo rinka rodo atspa...
VDI informuoja, kad Darbo kodeksas reglamentuoja šeiminių įsipareigojimų turinčių darbuotojų teisę pasinaudoti tam tikromis garantijomis, kurios darbuotojams leidžia daugiau laiko skirti šeimai bei pailsėti, ir darbdavys privalo imtis priemonių padėti darbuotojams vykdyti šeiminius įsipareigojimus. ...
Darbo kodekso 25 straipsnio 6 dalyje reglamentuota, kad darbo skelbime darbdavys privalo nurodyti informaciją apie siūlomo bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio (valandinio atlygio arba mėnesinės algos, arba pareiginės algos pastoviosios dalies) dydį ir (arba) dydžio intervalą, išskyrus įstatymuose n...
Daugiau kaip prieš metus įsigaliojo Žemės įstatymo pakeitimai, kuriais buvo numatytas į valstybės ir savivaldybės biudžetus mokamas atlyginimas už statinių griovimą, statybą ir rekonstrukciją iš valstybės nuomojamuose žemės sklypuose esamų statinių eksploatavimui. Pirmieji įstatymo taikymo metai išr...
Koronaviruso pandemija leido suvokti, kad galima dirbti ir fiziškai nebūnant darbo vietoje, todėl išpopuliarėjo tiek nuotolinis darbas, tiek darbostogos užsienyje, kurias kaip motyvacinę priemonę darbuotojams renkasi vis didesnė dalis Lietuvos darbdavių. Jas organizuojantiems darbdaviams ekspertai p...
Nekilnojamojo turto skelbimuose neretai nurodoma, kad būstas yra ne gyvenamosios, bet, pvz., poilsio paskirties arba įvardijami kaip apartamentai. Pardavėjai aiškina, kad jokie papildomi mokesčiai, įsigijus negyvenamosios paskirties būstą, nebus taikomi. Situaciją komentuoja VMI Teisės departamento ...
| www.julija.eu