2024 vasario 22 d. ketvirtadienis, 5:44
Reklama  |  facebook

Ar viską žinome ir norime žinoti apie savo svajonių namų statybas?

2021-06-16 11:15
Suaktyvėjusios statybos neabejotinai lemia ir didesnę gamtai daromą įtaką. Ekspertai pastebi, kad lietuviai, rinkdamiesi būstą tampa vis atidesni, bet ekologijos klausimams neskiria labai daug dėmesio.
nuotrauka
Iš kairės: Mantas MIKOČIŪNAS ir prof. Gintautas SKRIPKIŪNAS


Minimos įmonės
LNTAA (Lietuvos nekilnojamojo turto agentūrų asociacija),
LSIA (Lietuvos statybos industrijos asociacija),
Kiek tvari statyba rūpi paprastam vartotojui?

NT ekspertas, LNTAA (Lietuvos nekilnojamojo turto agentūrų asociacija) valdybos narys Mantas Mikočiūnas, apžvelgdamas pastaruoju metu vyraujančias vartotojų nuotaikas ir poreikius perkant būstą sako pastebintis, kad tvarumo tema nėra svetima, bet dažniausiai susivedanti į ekonominį naudingumą pačiam gyventojui.

„Šiuo metu ypatingai aktualūs klausimai yra energinio naudingumo klasė, šildymo sistemos rūšis, statybinių medžiagų kokybė. Jaunesnioji karta labiau domisi skirtingomis statybų technologijomis, užduoda įvairesnių klausimų apie tai. Tiesa, pandemijos akivaizdoje dar aktualesnė nei bet kada tapo ir greito interneto prieiga. Ne kartą pasitaikė atvejų, kai būstu susidomėję žmonės jo nepirko dėl to, kad nebuvo galimybės įsivesti pakankamai gerą interneto ryšį“, – sako M. Mikočiūnas.

Jo teigimu, pamatuoti pirkėjų susirūpinimą tvarumo, aplinkosaugos iššūkiais, susijusiais su statybų sektoriumi yra gana sudėtinga, nes konkrečių klausimų apie tai pirkėjai paprastai neužduoda.

„Vis dėlto manau, kad savo poziciją šiais klausimais iš dalies žmonės rodo rinkdamiesi statytojus – vis labiau atsispindi tendencija, kad žmonės nenori pirkti būsto iš nežinomų ar prastesnę reputaciją turinčių nekilnojamojo turto vystytojų“, – sako NT ekspertas.

Paklaustas, kaip giliai potencialūs pirkėjai neria į statybinių medžiagų niuansus, M. Mikočiūnas sako, kad smalsesnieji pasidomi ir konkrečių blokelių ar plytų gamintojų pavadinimais, kokybės parametrais, bet tokie dalykai kaip statybinių medžiagų kilmė ar jos paliekamas CO2 pėdsakas nepatenka net į smalsiausiųjų akiratį.

Statybų pramonėje – teršalų pikas

2019-aisiais Jungtinių Tautų aplinkos programos ataskaita skelbė, kad statybos pramonės išmetamų teršalų kiekis pasiekė aukščiausią visų laikų lygį. Vien tik cemento gamyba išmeta apie 8 proc. viso pasaulio išmetamo CO2. O minėtą padidėjimą lėmė perėjimas nuo tiesioginio anglies, naftos ir tradicinės biomasės naudojimo prie elektros, kuriai būdingas didesnis anglies kiekis dėl didelės iškastinio kuro, naudojamo gamybai, dalies.

Statybų sektorius daro didžiulę įtaką daugeliui ekonomikos sektorių, darbo vietoms ir gyvenimo kokybei, o tam reikia ir daugybės išteklių. ES institucijos skaičiuoja, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija išgaunant medžiagas, gaminant statybos produktus, taip pat statant ir renovuojant pastatus sudaro 5–12 proc. visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ES. Tuo tarpu didesnis medžiagų efektyvumas galėtų sumažinti 80 proc. šių teršalų.

Pavyzdžiui, didžioji dalis cemento emisijų yra susijusios su klinkerio gamyba, nes klinkerio degimas vykdomas labai aukštoje temperatūroje, o tam reikia daug iškastinio kuro. Ši problema aktuali visame pasaulyje. Visai neseniai buvo paskelbta, kad Billo Gateso vadovaujamas 2 milijardų dolerių fondas „Breakthrough Energy Ventures“ investavo į kompaniją, kuri gamina mažai anglies dioksido išskiriantį cementą. Į žaliojo cementą gamybą jau investuoja ir Lietuvos įmonės.

Tikroji pigių medžiagų kaina

Dėl savo patrauklios kainos, daug šios statyboms gyvybiškai svarbios medžiagos – cemento, į ES atkeliauja ir į mūsų rinką patenka iš Baltarusijos. Lietuvos statistikos departamento duomenys rodo, kad pastaraisiais metais importuojamo cemento iš Baltarusijos kiekis į Lietuvą stabiliai augo ir 2019-aisiais pasiekė piką. Lietuvoje parduodamas baltarusiškas cementas yra pigesnis nei pagamintas ES – tona baltarusiško cemento kainuoja apie 50 eurų, lietuviško – apie 68 eurus. Natūraliai kyla klausimas, iš kur toks ženklus kainų skirtumas?

Pirmiausia, Europos Sąjungos gamintojai yra įsipareigoję laikytis tarptautinio reglamentavimo, nustatančio taršos leidimus. ES veikia apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema. Sistemos dalyviai – tai ūkinės veiklos, kurios yra atsakingos už didelius į atmosferą išmetamo CO kiekius. Joms ir yra taikoma ši taršos leidimų prekybos sistema ir nustatomos kasmetinės CO2 kvotos, t. y. kiekis, kuris yra leistinas, o už papildomai išmestą CO2 reikia susimokėti perkant taršos leidimus leidimų biržoje. Prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistema apima tokias gamyklas kaip elektrinės, katilinės, plieno ir metalo, cemento bei kitas. Gaminant 1 toną įprastinio cemento į aplinką neišvengiamai išmetama beveik tona CO2 dujų.

„Kaip žinia, statybos pramonė apskritai yra imli energijai ir į atmosferą išskiria didelius CO2 kiekius. Dėl šios priežasties gamintojai, norėdami įgyvendinti savo bei ES tikslus dėl klimato kaitos mažinimo turi ne tik pirkti taršos leidimus, bet ir investuoti į tvarius gamybos būdus, kurie leistų sumažinti poveikį aplinkai. Pavyzdžiui, ieškoti būdų, kaip iškastinį kurą pakeisti alternatyviu, utilizuoti kai kurias kenksmingas aplinkai atliekas, kaip panaudotos padangos arba stiklo duženos, atlikti antrinį gamybos likučių panaudojimą ir pan. Tuo tarpu Baltarusijoje nėra tokių aplinkosauginių reikalavimų, tad taršos leidimų jiems pirkti nereikia, o ir minėtų investicijų planuojama mažiau“, – aiškina Lietuvos statybų industrijos asociacijos prezidentas Gintautas Skripkiūnas. Jis pažymi, kad tokia situacija kelia ne tik aplinkosauginių, bet ir ekonominių iššūkių, nes žema baltarusiško cemento kaina iškraipo rinkos santykius Lietuvoje ir kelia konkurencingumo iššūkių – Lietuvos gamintojai nėra pajėgūs konkuruoti su šalia Vilniaus esančiomis Baltarusijos cemento gamyklomis.

Baltarusiškas cementas = baltarusiška elektra

G. Skripkiūnas atkreipia dėmesį į dar vieną svarbią dedamąją cemento kainos dėlionėje. Cemento gamyba yra labai imli elektros energijai – apie 50 proc. cemento savikainos sudaro būtent elektros kaina. Startavus ES saugumo reikalavimų neatitinkančiai Astravo atominei elektrinei cemento kaina dar labiau atpigo – 2021-iaisi ji yra maždaug 14 proc. mažesnė nei buvo praėjusiais metais.

„Nesunku suvokti, kad iš esmės pirkdami baltarusišką cementą remiame ir Astravo atominės elektrinės veiklą, kurios elektra naudojama įvairioms į mūsų rinką patenkančioms prekėms gaminti“, – pažymi G. Skripkiūnas.

Ekspertų teigimu, net jei šalia Vilniaus veikianti atominė elektrinė būtų uždaroma, tai – ilgas, brangus ir sudėtingas procesas. O kiekvienas, rinkdamasis statybines medžiagas savo reikmėms, gali palaikyti tvaresnę gamybą pirmiausia pasigilinęs į tokių medžiagų kilmę.

„Sunku tikėtis, kad žmogus, pirkdamas namus pats taip giliai nagrinėtų statybinių medžiagų niuansus. Vis dėl to šiandien akivaizdžiai matome augantį visuomenės nepasitenkinimą tvarumo principų nesilaikančiais gamintojais įvairiose kitose srityse, tad manau, jog ir visuomenės edukacija, ir sąmoningumas statybų klausimais ateityje tik didės“, – sako NT ekspertas M. Mikočiūnas. 
Statybunaujienos.lt



Komentaras

nuotrauka
2024-02-21 15:12
Apyvartiniai taršos leidimai (ATL) didžiajai daliai visuomenės yra terra incognita – kažkur girdėta, bet niekad nečiupinėta. Ir nekeista – iki šiol jie didžiąja dalimi buvo taikomi daliai didžiųjų įmonių kaip kovos su klimato kaita priemonė. Tačiau žaidimo taisyklės keičiasi – vos po poros metų net ...
nuotrauka
2024-02-21 08:50
Valstybinė darbo inspekcija primena, kad darbdaviai privalo įgyvendinti lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais principus. Tai reiškia, kad bet kokių darbdavio santykių su darbuotojais atvejais yra draudžiama tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija, priekabiavimas, seksualinis priekabi...
nuotrauka
2024-02-20 12:03
Pirmojo būsto įsigijimas – dažnai labai maloni, bet ir varginanti patirtis. Jei būstas perkamas su paskola, tai tampa kur kas ilgesniu ir sudėtingesniu procesu. Kadangi namai – nepigus pirkinys, labai svarbu žinoti keletą taisyklių, kurių laikantis mažėja tikimybė nusipirkti ne tai, ko iš tikrųjų no...
nuotrauka
2024-02-15 12:44
Kiekvienas žmogus nuosavybės teise gali įgyti norimus daiktus: perkame butą, automobilio stovėjimo vietą ar kitą nekilnojamąjį turtą, o nuosavybės teisės forma būna nurodyta sudarant pirkimo–pardavimo sutartį. Tačiau nuosavybės teisė, priklausomai nuo situacijos, gali turėti tam tikrų išimčių, kuria...
nuotrauka
2024-02-09 09:43
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Almantas Stankūnas kreipėsi į Vilniaus merą Valdą Benkunską ir administracijos direktorių Adomą Bužinską, reikalaudamas informacijos apie sustabdytų statybos darbų, sutarties kainos indeksavimo ir statybos darbų pabaigimo termino nukėlimo teisėtumą.
nuotrauka
2024-02-08 19:53
Vadovaujantis Darbo kodekso 112–113 str., darbuotojas turi dirbti pagal darbo sutartyje sulygtą darbo laiko normą ir režimą. VDI atkreipia dėmesį, kad darbo laiko norma nustato, kiek valandų darbuotojas privalo dirbti per apskaitinį laikotarpį, pvz., savaitę, o darbo laiko režimas lemia, kaip šios v...
nuotrauka
2024-02-01 09:37
Darbo kodekse numatoma, kad kiekvienam darbuotojui turi būti suteiktos ne mažiau kaip 20 darbo dienų (jeigu dirbama penkias darbo dienas per savaitę) arba ne mažiau kaip 24 darbo dienų (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę) kasmetinės atostogos. Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra ma...
nuotrauka
2024-01-31 09:12
Pastaruoju metu būsto įperkamumas Lietuvoje mažėjo ir viešojoje erdvėje buvo daug diskusijų bei skambių, net apokaliptinių antraščių. Tačiau, ką jis iš tiesų reiškia būsto pirkėjams, koks jis buvo anksčiau, kokius faktorius reikia vertinti ieškant sprendimo, ar būstą pirkti, informacijos nėra daug. ...
nuotrauka
2024-01-30 10:27
Europos Centrinio Banko (ECB) valdančioji taryba ketvirtadienį nusprendė nekeisti nė vienos iš trijų pagrindinių palūkanų normų. Jos lieka rekordiškai didelės. Žinoma, verslo tai nedžiugina, nes prieiga prie pinigų irgi išlieka rekordiškai bloga (Lietuvoje ypač, bet nesaldu ir mūsų kaimynėms, ir vis...
nuotrauka
2024-01-25 10:57
Sausio 23 d. Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) atstovai dar kartą susitiko su Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) vadovybe dėl žemės įsigijimo ribojimo įstatymo. Ūkininkai jau seniai teigia, kad galiojantis įstatymas neveikia; pasak jų, verslininkai išmoko rasti landas ir taip savo rankose sukaupė žemių plotus viršij...
nuotrauka
2024-01-24 06:08
Iki šiol Lietuvoje susiklosčiusi praktika pasikeitė: nekilnojamas turtas jo pirkėjui dažnu atveju buvo parduodamas su daline apdaila, t. y. įregistravus 85 proc. statinio baigtumą. Nuo šių metų pradžios įsigaliojo nauja Statybos įstatymo redakcija, kurioje numatyta, kad sandorius dėl nekilnojamo tur...
nuotrauka
2024-01-16 09:27
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2023 metų gruodžio mėnesio reikšmė paaugo 0,5%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėn...
nuotrauka
2024-01-10 06:45
Kiekvienais metais gyventojams teikiant metines pajamų deklaracijas yra grąžinamos žymios sumos gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Tačiau nemaža dalis gyventojų savo metines pajamų deklaracijas pateikia šių neišanalizavę ir sutinka su VMI automatiškai parengtais skaičiavimais ir tarsi dalyvauja loteri...
nuotrauka
2024-01-09 16:05
Neskausmingas JAV darbo rinkos atšalimas, sėkmė kovojant su infliacija ir lūkesčiai dėl kitų centrinio banko bazinių palūkanų normų sprendimų buvo pagrindiniai motyvai, užbaigę praėjusius metus pasaulio ekonomikoje. Tad kokio palūkanų normų sumažėjimo galime tikėtis šiemet ir ką rodo infliacijos pro...
nuotrauka
2024-01-08 09:18
2023 metus nekilnojamojo turto (NT) rinkoje galėtume pavadinti besitęsiančio neapibrėžtumo, atsargių vilčių, persiorientavimo ir alternatyvių sprendimų paieškų metais. Ryškiausia praeitų metų tema NT rinkoje – būsto įperkamumas, kuris pasiekė rekordines žemumas.
nuotrauka
2024-01-03 14:09
Po 2022 m. riedėjimo nuo kalno, 2023 m. būsto rinka pasižymėjo seniai matytu stabilumu: per 2023-iuosius Vilniuje buvo parduoti 2302 butai (2022 m. – 2252 butai), paskutinio ketvirčio rezultatai metų kontekste taip pat neišsiskyrė – buvo realizuoti 549 nauji butai (2023 m. III ketv. – 533 butai).
nuotrauka
2023-12-28 13:21
Parduotų būstų skaičius rudenį toliau mažėjo, naujos statybos būstų pardavimai, palyginti su praėjusiais metais, susitraukė labiau nei senos statybos būstų. Nors pardavimų skaičius sumažėjo, pinigų suma, išleidžiama būstui įsigyti, vis dar yra didelė dėl išaugusių kainų. O pakilus palūkanų normoms i...
nuotrauka
2023-12-28 11:59
Vadovaujantis Europos parlamento ir tarybos direktyva, valstybės narės turi užtikrinti, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. biologinės atliekos būtų atskiriamos ir perdirbamos jų susidarymo vietoje, arba surenkamos atskirai ir nemaišomos su kitų tipų atliekomis.
nuotrauka
2023-12-20 10:36
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2023 metų lapkričio mėnesio reikšmė paaugo 0,1% (2023 metų spalio mėnesį buvo fiksuojamas 0,1% sumažėjimas). Bendras bu...
nuotrauka
2023-12-15 09:48
Nuo sausio 1 d. įsigalios Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nauja redakcija – Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymas. Įstatymo pataisose reglamentuojama, kad keisis negalios vertinimo modelis, didės paslaugų ir pagalbos prieinamumas žmonėms su negalia, operatyviau bus teikiam...

Statybunaujienos.lt » Komentaras