2022 rugpjūčio 9 d. antradienis, 13:24
Reklama  |  facebook

Ar viską žinome ir norime žinoti apie savo svajonių namų statybas?

2021-06-16 11:15
Suaktyvėjusios statybos neabejotinai lemia ir didesnę gamtai daromą įtaką. Ekspertai pastebi, kad lietuviai, rinkdamiesi būstą tampa vis atidesni, bet ekologijos klausimams neskiria labai daug dėmesio.
nuotrauka
Iš kairės: Mantas MIKOČIŪNAS ir prof. Gintautas SKRIPKIŪNAS


Minimos įmonės
LNTAA (Lietuvos nekilnojamojo turto agentūrų asociacija),
LSIA (Lietuvos statybos industrijos asociacija),
Kiek tvari statyba rūpi paprastam vartotojui?

NT ekspertas, LNTAA (Lietuvos nekilnojamojo turto agentūrų asociacija) valdybos narys Mantas Mikočiūnas, apžvelgdamas pastaruoju metu vyraujančias vartotojų nuotaikas ir poreikius perkant būstą sako pastebintis, kad tvarumo tema nėra svetima, bet dažniausiai susivedanti į ekonominį naudingumą pačiam gyventojui.

„Šiuo metu ypatingai aktualūs klausimai yra energinio naudingumo klasė, šildymo sistemos rūšis, statybinių medžiagų kokybė. Jaunesnioji karta labiau domisi skirtingomis statybų technologijomis, užduoda įvairesnių klausimų apie tai. Tiesa, pandemijos akivaizdoje dar aktualesnė nei bet kada tapo ir greito interneto prieiga. Ne kartą pasitaikė atvejų, kai būstu susidomėję žmonės jo nepirko dėl to, kad nebuvo galimybės įsivesti pakankamai gerą interneto ryšį“, – sako M. Mikočiūnas.

Jo teigimu, pamatuoti pirkėjų susirūpinimą tvarumo, aplinkosaugos iššūkiais, susijusiais su statybų sektoriumi yra gana sudėtinga, nes konkrečių klausimų apie tai pirkėjai paprastai neužduoda.

„Vis dėlto manau, kad savo poziciją šiais klausimais iš dalies žmonės rodo rinkdamiesi statytojus – vis labiau atsispindi tendencija, kad žmonės nenori pirkti būsto iš nežinomų ar prastesnę reputaciją turinčių nekilnojamojo turto vystytojų“, – sako NT ekspertas.

Paklaustas, kaip giliai potencialūs pirkėjai neria į statybinių medžiagų niuansus, M. Mikočiūnas sako, kad smalsesnieji pasidomi ir konkrečių blokelių ar plytų gamintojų pavadinimais, kokybės parametrais, bet tokie dalykai kaip statybinių medžiagų kilmė ar jos paliekamas CO2 pėdsakas nepatenka net į smalsiausiųjų akiratį.

Statybų pramonėje – teršalų pikas

2019-aisiais Jungtinių Tautų aplinkos programos ataskaita skelbė, kad statybos pramonės išmetamų teršalų kiekis pasiekė aukščiausią visų laikų lygį. Vien tik cemento gamyba išmeta apie 8 proc. viso pasaulio išmetamo CO2. O minėtą padidėjimą lėmė perėjimas nuo tiesioginio anglies, naftos ir tradicinės biomasės naudojimo prie elektros, kuriai būdingas didesnis anglies kiekis dėl didelės iškastinio kuro, naudojamo gamybai, dalies.

Statybų sektorius daro didžiulę įtaką daugeliui ekonomikos sektorių, darbo vietoms ir gyvenimo kokybei, o tam reikia ir daugybės išteklių. ES institucijos skaičiuoja, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija išgaunant medžiagas, gaminant statybos produktus, taip pat statant ir renovuojant pastatus sudaro 5–12 proc. visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ES. Tuo tarpu didesnis medžiagų efektyvumas galėtų sumažinti 80 proc. šių teršalų.

Pavyzdžiui, didžioji dalis cemento emisijų yra susijusios su klinkerio gamyba, nes klinkerio degimas vykdomas labai aukštoje temperatūroje, o tam reikia daug iškastinio kuro. Ši problema aktuali visame pasaulyje. Visai neseniai buvo paskelbta, kad Billo Gateso vadovaujamas 2 milijardų dolerių fondas „Breakthrough Energy Ventures“ investavo į kompaniją, kuri gamina mažai anglies dioksido išskiriantį cementą. Į žaliojo cementą gamybą jau investuoja ir Lietuvos įmonės.

Tikroji pigių medžiagų kaina

Dėl savo patrauklios kainos, daug šios statyboms gyvybiškai svarbios medžiagos – cemento, į ES atkeliauja ir į mūsų rinką patenka iš Baltarusijos. Lietuvos statistikos departamento duomenys rodo, kad pastaraisiais metais importuojamo cemento iš Baltarusijos kiekis į Lietuvą stabiliai augo ir 2019-aisiais pasiekė piką. Lietuvoje parduodamas baltarusiškas cementas yra pigesnis nei pagamintas ES – tona baltarusiško cemento kainuoja apie 50 eurų, lietuviško – apie 68 eurus. Natūraliai kyla klausimas, iš kur toks ženklus kainų skirtumas?

Pirmiausia, Europos Sąjungos gamintojai yra įsipareigoję laikytis tarptautinio reglamentavimo, nustatančio taršos leidimus. ES veikia apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema. Sistemos dalyviai – tai ūkinės veiklos, kurios yra atsakingos už didelius į atmosferą išmetamo CO kiekius. Joms ir yra taikoma ši taršos leidimų prekybos sistema ir nustatomos kasmetinės CO2 kvotos, t. y. kiekis, kuris yra leistinas, o už papildomai išmestą CO2 reikia susimokėti perkant taršos leidimus leidimų biržoje. Prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistema apima tokias gamyklas kaip elektrinės, katilinės, plieno ir metalo, cemento bei kitas. Gaminant 1 toną įprastinio cemento į aplinką neišvengiamai išmetama beveik tona CO2 dujų.

„Kaip žinia, statybos pramonė apskritai yra imli energijai ir į atmosferą išskiria didelius CO2 kiekius. Dėl šios priežasties gamintojai, norėdami įgyvendinti savo bei ES tikslus dėl klimato kaitos mažinimo turi ne tik pirkti taršos leidimus, bet ir investuoti į tvarius gamybos būdus, kurie leistų sumažinti poveikį aplinkai. Pavyzdžiui, ieškoti būdų, kaip iškastinį kurą pakeisti alternatyviu, utilizuoti kai kurias kenksmingas aplinkai atliekas, kaip panaudotos padangos arba stiklo duženos, atlikti antrinį gamybos likučių panaudojimą ir pan. Tuo tarpu Baltarusijoje nėra tokių aplinkosauginių reikalavimų, tad taršos leidimų jiems pirkti nereikia, o ir minėtų investicijų planuojama mažiau“, – aiškina Lietuvos statybų industrijos asociacijos prezidentas Gintautas Skripkiūnas. Jis pažymi, kad tokia situacija kelia ne tik aplinkosauginių, bet ir ekonominių iššūkių, nes žema baltarusiško cemento kaina iškraipo rinkos santykius Lietuvoje ir kelia konkurencingumo iššūkių – Lietuvos gamintojai nėra pajėgūs konkuruoti su šalia Vilniaus esančiomis Baltarusijos cemento gamyklomis.

Baltarusiškas cementas = baltarusiška elektra

G. Skripkiūnas atkreipia dėmesį į dar vieną svarbią dedamąją cemento kainos dėlionėje. Cemento gamyba yra labai imli elektros energijai – apie 50 proc. cemento savikainos sudaro būtent elektros kaina. Startavus ES saugumo reikalavimų neatitinkančiai Astravo atominei elektrinei cemento kaina dar labiau atpigo – 2021-iaisi ji yra maždaug 14 proc. mažesnė nei buvo praėjusiais metais.

„Nesunku suvokti, kad iš esmės pirkdami baltarusišką cementą remiame ir Astravo atominės elektrinės veiklą, kurios elektra naudojama įvairioms į mūsų rinką patenkančioms prekėms gaminti“, – pažymi G. Skripkiūnas.

Ekspertų teigimu, net jei šalia Vilniaus veikianti atominė elektrinė būtų uždaroma, tai – ilgas, brangus ir sudėtingas procesas. O kiekvienas, rinkdamasis statybines medžiagas savo reikmėms, gali palaikyti tvaresnę gamybą pirmiausia pasigilinęs į tokių medžiagų kilmę.

„Sunku tikėtis, kad žmogus, pirkdamas namus pats taip giliai nagrinėtų statybinių medžiagų niuansus. Vis dėl to šiandien akivaizdžiai matome augantį visuomenės nepasitenkinimą tvarumo principų nesilaikančiais gamintojais įvairiose kitose srityse, tad manau, jog ir visuomenės edukacija, ir sąmoningumas statybų klausimais ateityje tik didės“, – sako NT ekspertas M. Mikočiūnas. 
Statybunaujienos.lt




Komentaras

nuotrauka
2022-08-09 10:02
Lietuvoje, o ypač sostinėje, kaip ant mielių augant nekilnojamo turto (NT) kainoms, vis didesnei daliai gyventojų svajonė įsigyti nuosavą būstą tampa sunkiau įgyvendinama. Situaciją dar labiau apsunkina būsto palūkanų normų augimas, kas reiškia didesnes įmokas bankui, jei būstas perkamas su paskola.
nuotrauka
2022-08-08 13:04
Remiantis naujausiais paskelbtais Lietuvos statistikos departamento liepos mėn. duomenimis, metinės infliacijos spartėjimas Lietuvoje slopsta. Vis labiau įtraukiant aukštesnės palyginamosios bazės efektą, kai kainos lyginamos su jau padidėjusiomis kainomis prieš metus, metinė infliacija prasidėjus r...
nuotrauka
2022-08-05 09:50
Nuo karo Ukrainoje pradžios gausybė įmonių, vedinų etinių ar ekonominių motyvų, pasitraukė iš Rusijos ir Baltarusijos rinkų. Dalis įmonių pasirinko kitą kelią: paskelbė apie laipsninį pasitraukimą ir pranešė, kad minėtose šalyse turimą turtą parduos. Tiesa, pasukusios pastaruoju keliu susidūrė su Ru...
nuotrauka
2022-08-02 13:51
Narystė Europos Sąjungoje (ES) Lietuvos vandentvarkos sektoriui leido pasinaudoti daugiau kaip 1 mlrd. eurų finansavimu, sustiprinusiu geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo pajėgumus. Europos Komisija (EK) sako, kad investicijos yra pakankamos tam, kad imtume tvarkytis savarankiškai, bet ka...
nuotrauka
2022-08-02 09:44
Sklando mitas, kad bankai yra linkę neišduoti būsto paskolų vyresniems asmenims dėl baimės neišsimokėti paskolos pensijoje. „Luminor“ būsto kredito produkto vadovė Žydra Rakauskaitė pabrėžia, kad amžiaus riba, iki kurios būtų galima pasiimti paskolą, – neegzistuoja, viskas priklauso nuo pajamų tvaru...
nuotrauka
2022-08-02 08:58
Antrojo vasaros mėnesio pardavimai ir toliau fiksuoja atostogų metą nekilnojamojo turto (NT) sektoriuje: Vilniuje susitarta dėl 118, o Kaune – 62 naujų butų ir kotedžų pardavimų. Tačiau nepaisant įsivyraujančio neapibrėžtumo, mažėjančios paklausos ir kylančių palūkanų normų, būsto kainos toliau auga...
nuotrauka
2022-08-02 08:53
Liepą Vilniuje parduoti 64 būstai (89 nauji susitarimai, 25 atšaukimai) – tris kartus prastesnis rezultatas nei prieš mėnesį (185 pardavimai, 214 susitarimų, 29 atšaukimai), daugiau nei aštuonis kartus prastesnis nei prieš metus (550, 565, 15) ir prasčiausias rezultatas per dešimtmetį. Pagrindinės p...
nuotrauka
2022-08-01 11:28
„Realco“ duomenimis, liepą Vilniaus pirminėje NT rinkoje parduoti 79 būstai: 32 ekonominiame ir 47 vidutiniame segmente. Palyginti su pernai liepos mėnesiu, kai fiksuoti 565 būstų pardavimai, šiemet per tą patį laikotarpį parduota 86 proc. mažiau būstų.
nuotrauka
2022-07-29 10:31
Šių metų antrąjį ketvirtį Lietuvos ekonomika sumenko. Prie tokios ekonomikos raidos daugiau ar mažiau prisidėjo bene visi pagrindiniai sektoriai, ypač transporto ir saugojimo, nekilnojamojo turto operacijų veiklos. Nors panaši ekonomikos raida buvo numatyta birželio mėn. paskelbtose Lietuvos banko p...
nuotrauka
2022-07-27 09:58
Svarstydami įsigyti nuosavą būstą ir planuodami skolintis pinigų iš banko, stengiamės kuo tiksliau įvertinti savo finansines galimybes, tačiau neretai pamirštame suskaičiuoti ne tik būsto paskolos dydį, bet ir papildomas išlaidas, su kuriomis teks susidurti įsigyjant nekilnojamąjį turtą. Tam, kad vė...
nuotrauka
2022-07-21 09:29
Įsigyti būstą norintys asmenys dažnai pasirenka savo svajonę finansuoti būsto paskola. Tačiau šis finansinis įsipareigojimas reikalauja atsakingumo ir atidaus savo mėnesinių pajamų įsivertinimo. Kaip tai padaryti kritiškai ir kiek savo pajamų galima skirti būsto paskolai, pasakoja „Luminor“ banko bū...
nuotrauka
2022-07-19 11:29
Prognozuojamas palūkanų normų didėjimas skatina dalį gyventojų apsvarstyti paskolos grąžinimo galimybę anksčiau termino. Nors skolinantis trumpesniam laikui sumokama mažiau palūkanų, finansų specialistai ragina gerai apsvarstyti, nes toks sprendimas vėliau gali virsti finansine našta.
nuotrauka
2022-07-14 09:04
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2022 metų birželio mėnesio reikšmė išaugo 2,9% (2022 metų gegužę buvo fiksuojamas 1,7% augimas). Bendras butų kainų lyg...
nuotrauka
2022-07-12 12:25
Gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų Lietuvoje stebėtinai smarkiai ūgtelėjo antrą ketvirtį. Keturi iš penkių apklaustųjų teigė, kad būsto kainos mūsų šalyje per artimiausius vienus metus didės. Tokio skaičiaus nėra buvę nuo tada, kai SEB banko užsakymu daugiau negu prieš dešimt metų buvo pradėta atli...
nuotrauka
2022-07-12 10:17
Nuo 2008 m. ekonomikos krizės „Euribor“ normos buvo rekordiškai žemos ir netgi neigiamos, tačiau šiuo metu prognozuojamas staigus palūkanų normų kilimas. Tam, kad įmonės galėtų geriau planuoti būsimas išlaidas ir apsisaugoti nuo jų padidėjimo, „Luminor“ bankas rekomenduoja paskolos palūkanų normą fi...
nuotrauka
2022-07-08 09:11
Nekilnojamo turto (NT) plėtros bendrovės „Realco“ ekspertės teigimu, įsigydamos pirmąjį savo būstą jaunos šeimos nebegalvoja, kad jame gyvens amžinai. Be to, toks būstas vis dažniau vadinamas alternatyviu pasirinkimu žengiant svajonių namų link. Viena to priežasčių – vis kylančios NT kainos ir infli...
nuotrauka
2022-07-07 11:14
Dažnai girdime, kad didelės pasaulinės bendrovės tarpusavio ginčus sprendžia ne kurios nors valstybės teisme, o arbitraže. Kodėl pasirenkamas toks ginčų sprendimo būdas? Kaip šioje institucijoje nagrinėjamos bylos, kiek tai kainuoja ir ar visada galima kreiptis į arbitražą? Apie tai – Vilniaus unive...
nuotrauka
2022-07-07 09:27
Lietuvoje nuolat augant laisvai samdomų darbuotojų skaičiui, vis dar sklando mitai, kad projektinę veiklą vykdantiems asmenims yra sudėtingiau pasiimti būsto paskolą. Tačiau ekspertai tikina, kad nors dirbantiesiems savarankiškai reikia didesnio pasiruošimo, paskolą gauti nėra sunku. Į ką bankai kre...
nuotrauka
2022-07-04 09:37
„Realco“ duomenimis, per šių metų birželį pirminėje Vilniaus NT rinkoje parduoti 98 būstai, iš kurių 41 ekonominiame, 53 vidutiniame ir 4 prestižiniame segmente. Paskutinį kartą per mėnesį sostinėje mažiau nei 100 būstų buvo parduota tik karantininiais 2020-ųjų balandžio-gegužės mėnesiais.
nuotrauka
2022-07-01 14:18
Vilniaus naujo būsto rinka traukiasi jau ketvirtą ketvirtį iš eilės: vien per I šių metų pusmetį būsto buvo parduota 64% mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai (1526 butai lyginant su 4225). Tai vyksta dėl visos puokštės besikaupiančių priežasčių.

Statybunaujienos.lt » Komentaras