2024 gruodžio 2 d. pirmadienis, 13:30
Reklama  |  facebook

Architektų bendruomenė gedi Algimanto Antano Sprindžio

2018-02-01 15:13,      Papildyta informacija apie atsisveikinimą su velioniu 2018-02-01 15:49
Architektų bendruomenė neteko vieno iškiliausių XX a. II pusės architektų, Algimanto Antano Sprindžio, kurio sukurti objektai bei architektūrinės erdvės suformavo nemenką sovietmečiu modernėjančio Kauno centro dalį, tapo neatskiriama tuometinės architektūros kultūros dalimi.
nuotrauka
Vakar, sausio 31 dieną, mirė vienas iškiliausių XX a. II pusės architektų – Algimantas Antanas Sprindys. Lietuvos architektų rūmų nuotr.


Algimantas gimė inteligentų šeimoje 1928 m. vasario 28 d. Gimnazistui ėjo septyniolikti metai, kuomet II Pasaulinio karo grėsmių akivaizdoje įstojo į Telšių kunigų seminariją. Tikslo tapti kunigu neturėjęs piešimui gabus jaunuolis vėliau studijavo Kauno valstybinio universiteto architektūros fakultete (1946– 1952 m.).

Kūrybinės biografijos pradžioje architektas Sprindys, projektavęs be didesnio kūrybinio polėkio, varžomas nepalankių sociokultūrinės sovietmečio aplinkos rėmų, vėliau drąsiai deklaravo, jog architektūra turi keistis, atsikvėpti nuo istorinių stilių citatų. Sukurtas legendinės aludės „Rambynas“ Kaune interjeras (1965 m.), Pramoninės statybos projektavimo instituto vertikalė Kauno centre (1965 m., su bendraautoriais), Kėdainių chemijos kombinato užsakymu suprojektuotas laisvalaikio klubas (1965 m.), Medžiotojų ir žvejų namas Viršužiglyje (1973 m.). Pramoninės siuvyklos „Mada“ proveržis Kauno Laisvės alėjos istorinėje aplinkoje (1966 m.) − drąsus racionalizmo žingsnis buvo manifestas, noras projektuoti ir kurti moderniai, iš architektūrinės formulės eliminuojant istorinės informacijos krūvį.

Laikotarpis Miestų statybos projektavimo instituto Kauno filiale truko 23-ejus metus. Tuomet Architekto Sprindžio veikla telkėsi Kaune: sukurti Vandens ūkio projektavimo instituto rūmai (1974 m.), kavinė „Liepaitė“ (1971 m.), kartu su kolegomis suformuota Juliaus Janonio aikštė (1975 m.), Mieso van der Rohes vizijų sukurtas įtakoje Miestų statybos projektavimo instituto projektas (1975 m.) bei „Architektų kavinė“ (1977 m.). 1976 m. Sprindžio kandidatūrą patvirtinus Kauno miesto Statybos ir Architektūros valdybos viršininku – miesto vyriausiuoju architektu, pasikeitė darbo specifika. Tuo laiku drauge su architektų ir projektuotojų kolektyvu sudarė Kauno miesto išvystymo iki 2000-ųjų m. generalinį planą, tapo nenuilstančiu miesto erdvių raidos strategu.

Prabangi, manieristinė universalinė parduotuvė „Merkurijus“ (1983 m.). − vienas ryškiausių architekto Sprindžio kūrybinės biografijos ženklų. Dėl savo didelio tūrio, laiptinės bokšto, išskirtinės padėties ir reprezentatyvaus puošnumo buvo viena svarbiausių sovietmečio laikotarpiu sukurtų Kauno Naujamiesčio architektūrinių dominančių. 2009 m. vasarą „Merkurijus“ buvo karštligiškai nugriautas, nepaisant jo architektūrinių verčių. Vėlesniu laikotarpiu įgyvendinta architekto Felikso Vizbaro „pilaite“ praminto namo Žaliakalnyje rekonstrukcija į restoraną „Kaukas“ (1982 m.), suprojektuota kavinė „Pakalnė“ (1990 m.), sukurti solidūs buvusio „Ūkio banko“ rūmų J. Gruodžio gatvėje Kaune interjeras ir baldai (1996 m.). Vėlyvuoju periodu suprojektuotas charakteringas, ypač aktyvus Kauno miestovaizdžio formantas − pėsčiųjų tiltas, jungiantis S. Daukanto gatvę su Nemuno sala (1988 m). Persilaužimo ir tautinės savimonės metais, įsteigto Lietuvos kultūros fondo Kauno tarybos pirmininkas architektas Algimantas Sprindys buvo vienas Istorijos muziejaus sodelio atkūrimo, buvusių paminklų atstatymo iniciatorių, o vėliau ir architektūrinės projekto dalies autorius. Tautos Panteono renesanso dvasia gaubė architektą ir atstatant paminklinę Kauno Kristaus Prisikėlimo baziliką (2006 m.; originalaus projekto autorius architektas Karolis Reisonas).

Nuo 1987 m. docentas Sprindys dėstė architektūrinio projektavimo disciplinas Vilniaus Dailės akademijoje. Jo iniciatyva Kauno fakultete buvo atlikta struktūrinė pertvarka, naudinga architektūros ir dizaino meno kryptims. Pedagoginėje veikloje Sprindys nuosekliai siekė supažindinti studentus su humanitarine architektūros prigimtimi, atkreipti dėmesį į kraštovaizdžio ir nacionalinių vertybių tausojimą.

Architekto kūrybiškumas ir darbštumas ne kartą įvertintas:

  • 1976 m. įteikta LSSR valstybinė premija (su bendraautoriais) už Juliaus Janonio aikštės ir muziejaus teritorijos išplanavimo projektą.
  • 1983 m. skirta SSRS Ministrų tarybos premija (su bendraautoriais) už Kalniečių gyvenamojo rajono planavimą ir statybą.
  • 1985 m. suteiktas LSSR liaudies architekto vardas.
  • 1998 m. suteiktas Architektūros riterio ordinas, Nr. 1.
  • 2006 m. įteikta Metų menininko premija už Paminklinės Prisikėlimo bažnyčios atstatymo projektą.
  • 2014 m., kaip Kaunui nusipelnęs asmuo, apdovanotas 2-ojo laipsnio Santakos garbės ženklu.

Kurdamas architektas A. Sprindys ilgai medituodavo pradinės minties rūke, kol iškristalizuodavo švarią ir aiškią liniją. Jam būdinga sukurti daug vieno architektūros objekto variacijų. Tarsi panirdamas į polilogą su savo paties idėjomis, architektas išgrynindavo projekto tektoniką, išgaudavo konstrukcinės sandaros ir meninių priemonių darną. Toks kūrybinis metodas kaskart iš architekto reikalaudavo atkaklaus darbštumo nei akimirkai nepaleidžiant iš rankų pieštuko. Šiandien, nepaisant jo projektuotų pastatų architektūrinės raiškos savitumų bei vertingųjų savybių, dauguma paveikti rekonstrukcijų arba sunaikinti. Tačiau istorijos kontekste architekto Algimanto Sprindžio darbai išlieka Kauno centro miestovaizdžio architektūrinio tapatumo, jo paties numatyto ir laiko koreguojamo scenarijaus ašimi.

Nekrologą parengė
menotyrininkė dr. Vaida Almonaitytė-Navickienė
VDA Kauno fakulteto docentė
 
 
Vasario 2 d. architekto Algimanto Antano Sprindžio urna bus pašarvota Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilikoje (Žemaičių g. 31a). Lankymas nuo 9 iki 19 val.

Vasario 3 d., šeštadienį, atsisveikinimas su velioniu nuo 9 iki 12 val. Šventos mišios aukojamos 12 val. Architektūros riteris Algimantas Antanas Sprindys bus laidojamas po Šventų mišių Kauno Petrašiūnų kapinėse. Artimieji prašo Algimanto atminimą pagerbti vienu gėlės žiedu.


 
Žymės  Architektai



Asmenybės. Sėkmės istorijos

nuotrauka
2024-09-06 17:02
Profesinės šventės proga tradiciškai pagerbiami geriausieji statybos sektoriaus darbuotojai.
nuotrauka
2024-09-06 07:09
Statybos ir projektavimo įmonė ARCHIS birželį pelnė TOP Lietuvos šeimos verslo vardą. Versle, kurį 1991-aisiais pradėjo Jonas Urbonas, jau darbuojasi ir du jo sūnūs – Rokas ir Vilius Urbonai. Antrosios kartos atstovai tikisi, kad į verslą įsijungs ir trečioji karta: brolių šeimose auga 6 vaikai.
nuotrauka
2024-08-30 10:48,      papildyta 2024-08-30 13:48, Papildyta nuotraukomis
Statybininkų dienos išvakarėse Aplinkos ministerijoje buvo pristatyta šiemet išleista knyga KELIAS Į LYDERYSTĘ. ADAKRO VINCENTO ŠEŠTAKAUSKO ISTORIJA.
nuotrauka
2024-05-01 10:24
Balandžio 30 d. mirė Antanas Butkus (78 metų), inžinierius, ilgametis tuomet YIT KAUSTA (dabar – YIT LIETUVA) vadovas, buvęs Lietuvos statybininkų asociacijos viceprezidentas.
nuotrauka
2024-04-12 16:21
Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) nariams buvo pristatyta knyga apie Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) Garbės prezidentą Adakrą Vincentą Šeštakauską.
nuotrauka
2024-02-29 06:43,      papildyta 2024-03-06 10:15, papildyta nuotraukomis
Vasario 29 d. Julius Laiconas, Lietuvos statybininkų asociacijos vadovų klubo prezidentas, šventė 80-ties metų jubiliejų.
nuotrauka
2023-11-22 09:48
Mirė Lietuvos statybininkų asociacijos Tarybos narys, buvęs AB „Panevėžio statybos trestas“ generalinis direktorius Egidijus Urbonas.
nuotrauka
2023-10-24 11:00
Sekmadienį, spalio 22-ąją, eidamas 78-uosius metus, mirė statybos inžinierius Algimantas Nekrašius.
nuotrauka
2023-10-06 07:27
Būsimiesiems specialistams, kai jie ima rinktis profesiją ar konkrečią mokymo įstaigą, svarbiausia, kad įgytų reikalingų žinių ir praktinių įgūdžių palankiausioje aplinkoje, kad dar mokydamiesi užsitikrintų galimybę sėkmingai įsidarbinti ir siekti karjeros pasirinktoje srityje.
nuotrauka
2023-09-29 07:51
Karjerą pradėjęs kaip darbininkas, Valerijus Iziumovas jau 14 metų yra įmonės YIT LIETUVA statybos direktorius. Bendrovėje jis dirba keturiasdešimt antrus metus: tai jo pirmoji ir, kaip pats sako, tikriausiai ir paskutinė darbovietė.
nuotrauka
2023-09-22 07:39
Įveikęs pirmąjį rimtą karjeros iššūkį, konstruktorius Andrius Gudelis jautėsi geriausiu. Po 10 metų geriausiu jį pripažino ir statybos inžinierių bendruomenė: Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) apdovanojimuose Andrius Gudelis šiemet buvo išrinktas Metų statybos inžinieriumi-projektuotoju.
nuotrauka
2022-08-02 16:25
Eidamas 90-uosius metus mirė Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) emeritas, habilituotas daktaras, profesorius Jonas Gediminas Marčiukaitis.
nuotrauka
2022-04-25 07:43
Penktadienį, balandžio 22 d., Viktoras Voroncovas, LAYHER BALTIC vadovas, buvo apdovanotas Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) auksiniu pasižymėjimo ženklu.
nuotrauka
2022-04-12 07:29
Pirmadienį, balandžio 11–ąją, mirė žymus Lietuvos architektas, redaktorius, aktyvus visuomenės veikėjas Leonardas Vaitys, pranešė Lietuvos architektų sąjunga (LAS).
nuotrauka
2022-01-03 15:00
Apie nekilnojamo turto agentūros „Centro kubas“ įkūrėjo ir ilgamečio vadovo Arūno Strolio mirtį šiandien, sausio 3 d., pranešta socialiniame tinkle „Facebook“.
nuotrauka
2021-12-20 06:55
Pasitinkant didžiąsias metų šventes, Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) sukvietė verslo bendruomenę, visuomenės, politikos ir mokslo lyderius į kalėdinį LPK vakarą.
nuotrauka
2021-11-15 11:33
Eidamas 60-uosiu metus, mirė verslininkas, kelių ir infrastruktūros AB „Panevėžio keliai“ akcininkas, Remigijus Juodviršis. Lapkričio 15 d. R. Juodviršis atgulė Kairėnų kapinėse.
nuotrauka
2021-10-21 06:39
2021 m. spalio 16 d., eidamas 46-uosius metus, mirė Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Aplinkos inžinerijos fakulteto (AIF) Pastatų energetikos katedros docentas, mokslų daktaras Giedrius Šiupšinskas (1976 liepos 24 d.–2021 spalio 16 d.).
nuotrauka
2021-09-19 07:15
Eidamas 88 metus mirė iškilus Lietuvos ir savo gimtojo Salako krašto patriotas, buvęs Lietuvos statybos ir urbanistikos ministras Algirdas Vapšys.
nuotrauka
2021-07-22 10:24
Ankstyvoje paauglystėje pradėjęs domėtis šiuolaikinės elektrotechnikos ir išmanių technologijų galimybėmis, šiandien šešiolikmetis Skirmantas Skurdenis – jauniausias tarptautinį KNX sertifikatą turintis išmaniojo namo sistemos diegėjas Lietuvoje. Vaikino planuose – savarankiškai nuo A iki Z suprojek...

Statybunaujienos.lt » Asmenybės. Sėkmės istorijos