Austrijos urbanistės patarimas Lietuvai: neverskite miesto kaimu, o kaimo – miestu2019-02-04 11:29 Skraidančių taksi „uostas“, „hiperkilpa” ar magnetinės levitacijos (angl. maglev) traukiniai – galbūt šie išradimai per artimiausius dešimtmečius pakeis Lietuvos kraštovaizdį bei infrastruktūrą. Užsienio specialistai įspėja, kad tai, kokiu keliu pasuksime, priklausys ne tik nuo specialistų įžvalgų, bet ir visuomenės nuomonės bei siūlymų. Šiuo metu baigėsi LR teritorijos bendrojo plano (LR BP) rengimo pirmojo etapo – esamos būklės rengimo stadija. Atsižvelgus į pateiktas išvadas, Aplinkos ministerija kartu su ekspertų komanda rengs šalies teritorijos bendrąjį planą ir brėš naują ilgalaikę šalies viziją. Bendrasisplanas.lt iliustr. „Kaip Lietuva atrodys 2030–2050 m., kokie bus jos miestai, kokią plėtros kryptį rinksis verslas, kaip rūpinsimės aplinkosauga ir kultūra – tai kiekvienam piliečiui aktualūs klausimai, kurie svarbūs ir privačiam sektoriui, tiek nevyriausybinėms organizacijoms, tiek visiems, kuriantiems ir galvojantiems apie Lietuvos ateitį. Tačiau jei neįvardinsime atsakymų šiandien, vargu, ar juos turėsime ir 2030 m. Svarbiausia, surasti bendrą kompromisą ir racionalius sprendimus, nes LR BP taps šalies ateities plėtros gairėmis“, – Aplinos ministerijos išplatintame pranešime cituojama Rėda Brandišauskienė, aplinkos viceministrė.
Dėmesys sritims nuo kraštovaizdžio iki urbanizacijos ir susisiekimo
Pasak esamos situacijos analizės rengėjos ir projekto koordinatorės, UAB „Gaučė ir Ko“ vadovės, dr. Kristinos Gaučės, LR BP IV forumo metu didžiausias dėmesys buvo skirtas kultūros paveldo ir kraštovaizdžio, socialinės infrastruktūros klausimams.
Visgi, pasak dr. K. Gaučės, įvardinti problemas svarbu, tačiau susikoncentravus vien į jas, sukurti Lietuvos viziją bus sunku, todėl verta pradėti nuo siekiamybių ir vertybių išgryninimo.
„Pavyzdžiui, jeigu šalies vertybe įvardinome saugumą, tuomet siekiamybė būtų, kad mūsų niekas niekada neužpultų, o šalies vizija – Lietuva yra saugi šalis. Dirbtuvėse dalyvavę žmonės taip pat akcentavo gyvenimo kokybės, ekonominio aktyvumo, tautinio ir erdvinio identiteto bei saugumo svarbą. Taip pat aptarta teritorinė sanglauda urbanistinėse struktūrose, teritorinis identitetas, Lietuvos jūrinis potencialas, regioninė specializacija, sveika gyvensena, socialinė aprėptis, kraštovaizdžio autentiškumas ir, svarbiausia, bendradarbiavimas siekiant šių tikslų“, – dalijosi dr. K. Gaučė.
Užsienio šalių patirtis – diskusijų kultūra, valstybių ir miestų sanglauda
„Žvelgiant į Lietuvą iš ES perspektyvos, atrodo, kad čia vis dar vyksta kova tarp miesto ir kaimo. Ko gero, dauguma šalies gyventojų sieja save su gamta ir jos ištekliais ir tai yra mūsų identiteto dalis, tačiau reiktų suprasti, kur baigiasi kaimas ir kur prasideda miestas. Lietuvos miestai yra ne tik vidiniai vystymosi varikliai kultūrine ir ekonomine prasme, bet ir langas į pasaulį ir juos derėtų stiprinti, kad taptume matomi ir konkurencingi. Tokie paradoksai, kai žmonės gyvena Vilniaus priemiestyje turi kelis nuosavus automobilius ir skundžiasi, kad ten nėra gerai išvystyta viešojo transporto infrastruktūra, nes nori turėti puikų susisiekimą, išdarko ir silpnina Vilnių, kaip miestą“, – sako Daiva Jakutytė-Walangitang, Austrijos Technologijos Instituto urbanistė.

Probleminiai Lietuvos arealai – viename žemėlapyje. Plačiau jį paanalizuoti bei susipažinti su kitomis šalies situacijos analizės dalimis galima ČIA.
Pasak jos, užsienio šalių, kurios taip pat kūrė bendruosius planus, praktika rodo, kad vieno teisingo pavyzdžio ar šablono nėra, yra tik tam tikri sėkmingo vystymosi dėsniai, į kuriuos atsižvelgus, galima išvengti ilgalaikių, sunkiai pataisomų klaidų.
„Kaip rodo Vokietijos bei Šveicarijos pavyzdžiai, svarbiausia, kad tie žmonės, kurie kūrė šalies bendrąjį planą, dalyvautų ir tolimesniuose jo procesuose, jį vykdytų. Pavyzdžiui, Lietuvos atveju, tai galėtų būti valstybės valdoma bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ arba didžiausios nekilnojamo turto įmonės, sukaupusios didžiulę ekspertinę patirtį bei galinčios įvertinti šių sektorių plėtrą ateityje ir padėti formuoti planą taip, kad jis šaliai būtų prasmingas. Lietuva taip pat galėtų perimti Vokietijos ir Šveicarijos bendradarbiavimo pavyzdį ir sujungti jėgas su kitomis Baltijos šalimis bei taip tapti labiau konkurencingomis Europos mastu“ – sako D. Jakutytė-Walangitang.
Ji pastebi, kad Vokietijoje bei Šveicarijoje buvo dedamos didžiulės pastangos, kad pasikeistų diskusijų kultūra.
„Svarbu, kad ir į LR BP būtų žvelgiama kaip į kompleksinį procesą, o ne tik statišką planą, kuris kažkokiu būdu turės būti vykdomas. Viešose diskusijose išsakytos skirtingos nuomonės ir lūkesčiai, drąsiai iškelti ambicingi planai dešimtmečiams, atsižvelgiant į šalies vertybes, gali Lietuvai iškristalizuoti bendrą viziją ir konkrečius jos siekimo žingsnius“, – sėkmės receptais dalijasi D. Jakutytė-Walangitang. (Parengta pagal AM inf.) Architektūra. Interjeras2025-07-07 08:17 Naujamiestis – vienas iš greičiausiai augančių sostinės rajonų ir strateginė Vilniaus teritorija, kur sprendimai dėl plėtros šiandien gali nulemti ne tik šio rajono, bet ir miesto gyvybingumo ateitį, sako NT ir verslo ekspertai. Sparčiai besikeičiantis buvęs pramoninis rajonas vis dar neturi aiškaus... 2025-07-04 13:49 Daugeliui kava yra daugiau nei rytinis gėrimas. Tai ritualas, malonumas ir jėgų suteikiantis eliksyras, galintis į gerą pakeisti net sunkiausią dieną. Tačiau kalbant apie tokį svarbų gėrimą, dažnas nesusimąsto, kaip pasirinktas kavos ruošimo būdas gali paveikti jos skonį. Net ir naudojant tą pačią k... 2025-07-03 10:02 Tęsdama ilgalaikį įsipareigojimą remti Ukrainos pokario atsigavimą, Italijos architektų studija „Scandurra Studio" buvo pakviesta pristatyti projektą „Ateities mokykla Ukrainai" 2025 m. Lvivo urbanistiniame forume, kuris vyko birželio 11-13 d. 2025-07-02 11:59 Nacionalinis plėtros bankas ILTE skyrė kiek daugiau nei pusę milijono eurų Kėdainių rajone esančio Kalnaberžės dvaro atnaujinimui. Pasak projektą įgyvendinančios UAB „Rangon“ vadovo, siekiama atgaivinti nykstantį kultūros paveldą ir pritaikyti jį šiuolaikiniams visuomenės poreikiams. 2025-07-01 08:41 Pirmadienį, birželio 30 d., Panevėžyje, Juozo Miltinio dramos teatre įvyko Nacionalinių architektūros apdovanojimų (NAA) 2025 ceremonija, kurios metu pagerbti geriausi architektūriniai kūriniai Lietuvoje. 2025-06-30 14:39 Vilniaus centrinėje dalyje, tarp A.Juozapavičiaus ir Žvejų gatvių, esantis sklypas įgys naują veidą – baigėsi konkursas, kuriame penkios architektūros studijos varžėsi dėl galimybės sukurti gyvenamąjį kvartalą prie Mindaugo tilto. Laimėtoju pripažintas studijos „Aketuri Architektai“ projektas „FLUME... 2025-06-30 08:34 Bet kuris kokybiškas produktas gimsta dar braižymo lentoje, o jo kelionė tęsiasi tol, kol patikimai tarnauja daugelį metų. Todėl renkantis jungiklius, svarbu ne tik dizainas – dar svarbiau, iš ko ir kaip jie pagaminti. Originalūs JUNG jungikliai išsiskiria išgaamžėmis medžiagomis, pažangiomis gamybo... 2025-06-27 15:46 Stresas, įtampa, nuovargis – dažni šiuolaikinio žmogaus palydovai. Todėl vis svarbesniu tampa klausimas – kur mes galime atgauti jėgas? Pasak psichologo, atsakymas slypi ten, kur praleidžiame daugiausia laiko – mūsų namuose. Tinkamai kuriama namų aplinka gali tapti ne tik atsipalaidavimo erdve, bet ... 2025-06-27 14:46 Klaipėdos centrinio pašto pastate, kur numatoma įkurti F. W. Argelanderio mokslo ir meno centrą – pažintis su navigacijos, astronomijos, pašto istorijos ekspozicijomis, pačiu Argelanderiu bei Prūsijos karališkąja šeima, interaktyvūs sprendimai, erdvės mokslui, menui, bendruomenėms. Jau išnagrinėtos ... 2025-06-27 14:34 Naujausias Turto banko užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad, renkantis darbdavį, kas penktam gyventojui svarbi ergonomiška darbo vieta. Psichologas-psichoterapeutas Erikas Siudikas pritaria – kai darbo erdvė jauki, yra oro, šviesos, darnos, kūnas atsipalaiduoja, imama giliau kvėpuoti, mąstyti ir ku... 2025-06-27 10:31 Vilniaus Dailės akademijos ir Islandijos menų universiteto tyrėjos Viltės Adomavičiūtės vystomas projektas „Hempforma“ pateko tarp 22 finalininkų prestižiniame pasauliniame Naujojo europinio bauhauzo (NEB) prizo konkurse. „Hempforma“ siūlo gaminti tyrimais pagrįstas tvarias biokompozitines akustines... 2025-06-27 10:19 Kultūros infrastruktūros centro (KIC) Kultūros paveldo objektų priežiūros ir konsultavimo grupės „FIXUS Mobilis“ įgyvendinamas edukacinis projektas „PASIDAIRYK PATS“ (oficialus pavadinimas „Apsaugok ir sutaupyk: paveldo prevencinė priežiūra“) sulaukė didelio susidomėjimo. Tą patvirtino ir surengta k... 2025-06-27 08:52 Vilniaus koncertų ir sporto rūmai – išskirtinės architektūros ir istorinės atminties objektas – šiandien išgyvena tylų irimo procesą. Neeksploatuojamo pastato priežiūra reikalauja vis daugiau valstybės lėšų, o nesiimant sprendimų dėl jo įveiklinimo, šios investicijos tėra laikinos priemonės, – rašom... 2025-06-26 15:07 Tarptautinės rinkos tyrimų kompanijos „Kantar“ (UAB „TNS LT“) Vilniaus biuras praėjusią savaitę persikėlė į naujas patalpas baigiamo rekonstruoti Šv. Jokūbo komplekso teritorijoje. Atskirame 19 amžiaus pabaigos pastate bendrovė suderino istorinį paveldą su šiuolaikiniu darbo organizavimu. 2025-06-26 14:36 Lietuvos oro uostai (LTOU) skelbia, kad jau sudaryta geriausių architektūrinių idėjų naujam Vilniaus oro uosto atvykimo terminalui pasiūlymų eilė. Tarptautinė komisija, kuri buvo sudaryta iš oro uostų atstovų ir gerai žinomų Lietuvos bei užsienio architektų, įvardino penkias geriausias idėjas, o pir... 2025-06-20 16:31 Istorija be mitų: ekspertų žvilgsnis į Atgimimo aikštę – į taip pavadintą diskusiją archeologus, istorikus, kitų sričių ekspertus bei visuomenę pakvietė Klaipėdos savivaldybė. Prieš tęsiant projekto įgyvendinimą, dar kartą siekta išgirsti įžvalgas apie aikštės istorinį kontekstą bei šiandieninius mi... 2025-06-20 15:13 Ilguvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčioje (Šakių r.) baigiami tvarkybos darbai, pradėti 2022 metų spalį. Kultūros infrastruktūros centro (KIC) užsakymu buvo tvarkoma ne tik bažnyčios pastatas, bet ir šalia esant varpinė. Šie darbai yra labai svarbūs siekiant išsaugoti vertingą regiono sakralinį stati... 2025-06-20 07:45 Ottas Alveris, vienas iš Mustamäe valstybinės vidurinės mokyklos projektuotojų, teigia, kad natūralios šviesos įnešimas į šiuolaikinius viešuosius pastatus yra iššūkis bet kuriam architektui. 2025-06-17 13:04 Daugelį Vilniaus rajonų iš pirmo žvilgsnio pažįstame, tačiau apie jų istoriją žinome labai nedaug. Miesto rajonai dažnai slepia daugybę savo veidų, ne išimtis – ir Viršuliškės. Kaip atrodė rajonas iki 8-ojo dešimtmečio? Kaip keitėsi Viršuliškės išdygus pirmiesiems daugiabučiams? Visa tai galima suži... 2025-06-16 09:25 Gegužės 23 d. apie pusantro šimto moksleivių iš 7 Lietuvos mokyklų ir jų mokytojai bei palaikymo komandos, įvairių įmonių atstovai ir ekspertai rinkosi į Kauno „Mokslo salą“. Čia vyko KTU Statybos ir architektūros fakulteto jau šeštus metus organizuoto moksleivių projekto „Design. Engineer. Construc...
|