Kodėl nėra už ką mokėti? Ogi todėl, kad mokame už tai, kuo nesinaudojame. Alternatyva nemokėti yra, bet kai kuriais atvejais atsikratyti beprasmiškų išlaidų gali tik atsisakęs viso palikimo.

Paveldėjai – mokėk

Pasidomėti, kokius mokesčius ir už ką mokame, paskatino istorija, kurią papasakojo Rima V. Moteris rašo, kad ne vienerius metus slaugė tolimą vienišą giminaitį. Kai jis pasimirė, savo lėšomis jį ir palaidojo.

„Giminaitis žadėjo, kad savo nedidelį butuką toli gražu ne prestižiniame sostinės mikrorajone paliks man. Nežinau, ar jis spėjo parašyti testamentą, todėl man ar kokiam kitam giminaičiui, kuris senukui gyvam esant nė akių nerodė, iš tiesų atiteks butas, paaiškės tik po kelių mėnesių. Visą šį laiką šiuo būstu niekas nesinaudos, nes aš gyvenu savo bute ir persikelti neketinu, bet ir išnuomoti ar parduoti anapilin iškeliavusio giminaičio turto negaliu. Tvarkyti ar išmesti senų jo daiktų taip pat nedrįstu, nes nežinau, ar tam, kuris paveldės būstą, jie bus reikalingi“, – pasakoja moteris.

Ponia Rima ėmė rūpintis, kad tam, kuris paveldės giminaičio turtą, nereikėtų mokėti už tai, kuo tuos kelis mėnesius nebus naudojamasi. Bet paaiškėjo, kad nesvarbu, jog per tą laiką niekas neįsipils nė vienos stiklinės vandens, nepalies dujinės viryklės jungiklio, neišmes nė vienos šiukšlės. Mokėti vis tiek reikės.

Savivaldybė: už namo priežiūrą kaimynai nemokės, o atliekų vis tiek bus

Vilniaus miesto savivaldybės Būsto administravimo skyriaus vedėjos Stasės Kvederienės teigimu, šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose nėra numatyta jokių išlygų, kad vienam žmogui mirus, o tikėtinam paveldėtojui dar netapus teisėtu savininku, nebūtų skaičiuojamas mokestis už paslaugas.

„Namo bendro naudojimo objektai, bendrosios namo konstrukcijos turi būti nuolat prižiūrimos, už tai skaičiuojami administravimo, techninės priežiūros mokesčiai. Juk pastatas prižiūrimas, liftas prižiūrimas, administratorius teikia paslaugas. Civiliniame kodekse nurodyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai už jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių bendro naudojimo patalpų ir konstrukcijų priežiūrą ir kitas įmokas privalo mokėti, o mokesčiai skaičiuojami atsižvelgiant į jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų plotą. Administratorius proporcingai skaičiuoja mokesčius patalpų savininkams“, – sakė ji.

Pasak S. Kvederienės, jeigu tuo metu, kai paveldėtojas dar netapo teisėtu savininku, mokesčiai tam butui nebus skaičiuojami, bus pažeisti kitų daugiabučio namo gyventojų interesai ir teisės, nes kažkas juk turės sumokėti ir tą mokesčių dalį.

„Už paslaugas, pavyzdžiui, šaltą vandenį, mokama pagal skaitiklio parodymus. Jei vandens nenaudojote, už jį ir nemokėsite, o administravimo ir priežiūros išlaidas apmokėti reikės. Jei tuos tris mėnesius niekas nemokės, tas, kuris paveldės būstą, turės sumokėti  susidariusią skolą“, – aiškino ji.

Jos kolega, Vilniaus miesto savivaldybės Šilumos ir vandens ūkio skyriaus vedėjas Kęstutis Karosas taip pat atsakė nedvejodamas: mokesčiai turi būti mokami. Anot jo, visai nesvarbu, kad potencialus paveldėtojas, kuris pats tame bute negyvena ir 3 mėnesius negali juo disponuoti, išnuomoti ar parduoti. Nesvarbu ir tai, kad net investicija į būsimą nuosavybę tų lėšų negalima pavadinti, nes dar nežinia, kam iš tikrųjų atiteks mirusiojo būstas.

Pabrėžęs, kad mokesčiai apskaičiuojami proporcingai turimo turto dydžiui, K. Karosas teigė: „Niekas jam nedraudžia disponuoti tuo turtu. Žmogus gali naudotis, gali nesinaudoti, gali ten lankytis ir būdamas neįformintas savininkas. Jis gali tvarkyti tą butą, išnešti atliekas, ir tų atliekų gali būti dar daugiau negu gyvenant bute. Raktus būsimas paveldėtojas turi ir gali naudotis. Atleisti nuo šių mokesčių pagal Civilinį kodeksą nei mes, nei kas kitas negali. Tai yra įstatymas“.

Anot jo, jei kurį laiką niekas nemokės komunalinių mokesčių ar už laiptinės apšvietimą, tas, kuris po trijų mėnesių pagal testamentą ar pagal įstatymą taps mirusiajam priklausiusio turto savininku, turės perimti ir visus būsto įsipareigojimus, mokesčius ir skolas. „Pavyzdžiui, žmogus turi butą, namą, sodybą, ir būna tai ten, tai ten, bet mokėti už atliekų išvežimą jis turi visur. Ir čia tas pats. Nesvarbu, ar aš pats nusipirkau, ar man iš dangaus nukrito (paveldėjau – red. past.), aš prisiimu prievoles, atsakomybę už turtą. Nors ir po trijų mėnesių“, – sakė K. Karosas. 

Teismas nepadės

Sostinės savivaldybės tarnautojas niekaip nenorėjo sutikti, kad kol žmogus nežino, ar jis taps paveldėtoju, nėra prasmės tvarkyti to buto ir juo labiau mokėti už paslaugas, kuriomis nesinaudoja.
„Jūs man paaiškinkit, kaip negali naudotis? Kas draudžia turint raktus nuvažiuoti, būti ten, tvarkytis?“, – kartojo K. Karosas. Anot jo, net jei ginčai dėl to, kas paveldės būstą, persikels į teismą, „tas, kuriam turtas atiteks teismo sprendimu, bus atsakingas ir už tą laikotarpį – po trijų mėnesių ar vėliau kažkas taps to turto savininku ir sumokės visas skolas“.

„Ne vieną kartą teisme ir piliečiai, ir juridiniai asmenys įrodinėjo, kad jie neturi atliekų, bet teismas nustatė, kad nėra tokio egzistavimo – be atliekų. Gal jis kopūsto likučių į tą butą ir neveža išmesti, bet jis galėjo nueiti į parduotuvę, nusipirkti maišelį produktų ir praleisti tame bute dvi dienas. Ir bus atliekų“, – tvirtino K. Karosas.

Jam pritarė ir S. Kvederienė.
„Mokesčius ir skolas už suteiktas paslaugas turės sumokėti turto paveldėtojas. Prieš kelerius metus esame gavę skundą dėl priskaičiuojamų mokesčių, ir buvo konstatuota, kad jeigu nebus skaičiuojami mokesčiai butui, kuris tam tikru metu neturi teisėto savininko (paveldėtojo), bus pažeisti kitų patalpų savininkų interesai ir teisės. Teismai yra pasisakę, kad visai nesvarbu, ar galimas paveldėtojas tuo metu naudojasi ar nesinaudoja turtu“, – pabrėžė ji. 

Tačiau viena išlyga vis dėlto yra. Jei abejojate, ar turtą paveldėsite jūs, ir nuspręsite, kad vėliau, tapęs savininku, sumokėsite per tuos kelis mėnesius susikaupusią skolą, bent jau delspinigių mokėti nereikės.

„Mes rekomendavome administratoriams neskaičiuoti delspinigių už nesumokėtus mokesčius, kol nėra sutvarkyti paveldėjimo dokumentai“, – portalui Statybunaujienos.lt sakė S. Kvederienė.

Laikinai atjungti dujas galima, bet neapsimoka

Jeigu dujine virykle niekas nesinaudos, tai ir skaitiklis nesisuks, bet abonentinę mokesčio dalį naujajam buto savininkui teks sumokėti ir už laikotarpį, kai dujomis niekas nesinaudojo.

Bendrovė „Lietuvos dujų tiekimas“ redakciją informavo, kad jie apie buvusio vartotojo mirtį paprastai sužino tik tada, kai naujas vartotojas – būsto bendraturtis, paveldėtojas, kitas mirusio asmens giminaitis ar naujas būsto šeimininkas – atvyksta sudaryti sutarties. Senoji sutartis vartotojui mirus nustoja galioti automatiškai, tačiau jo mokestines prievoles ir įsipareigojimus paveldi naujasis būsto savininkas.

Tiesa, yra alternatyva. Laikinai ar visam laikui galima sustabdyti ir pastoviosios dujų tarifo dalies, kuri padengia dujų saugojimo, transportavimo ir kitus su tuo susijusius kaštus, mokėjimą. Tiesa, prieš tai reikėtų visiškai atsiskaityti už sunaudotas dujas ir jų tiekimo paslaugą, o tada dujų tiekimas į būstą būtų nutrauktas.

„Kreiptis į bendrovę dėl gamtinių dujų tiekimo nutraukimo gali būsto šeimininkas ar tinkamą įgaliojimą turintis asmuo. Būsimojo būsto paveldėtojo prašymas nutraukti gamtinių dujų tiekimą taip pat galėtų būti patenkintas, jei jis pateiktų atitinkamus dokumentus bei sumokėtų mokestį už gamtinių dujų tiekimo nutraukimą. Tačiau naujam būsto savininkui apsisprendus po kelių mėnesių vėl pradėti vartoti gamtines dujas, teks skirstymo operatoriui sumokėti už dujų tiekimo atnaujinimo paslaugą, todėl dėl kelių mėnesių nutraukti, o po to vėl atnaujinti gamtinių dujų tiekimą, vartotojams finansiškai neapsimoka“, – informavo bendrovės „Lietuvos dujų tiekimas“ atstovai.

Kita vertus, jei paaiškėja, kad vartotojas mirė, o nauji būsto savininkai ar būsimi palikimo perėmėjai nesikreipia dėl sutarties jų vardu sudarymo, gamtinių dujų tiekimas į būstą nutraukiamas teisės aktuose nustatyta tvarka. Anot bendrovės atstovų, tai daroma dėl kelių priežasčių: tiekti gamtines dujas nesudarius sutarties draudžiama, be to, taip užkertamas kelias galimam neteisėtam gamtinių dujų vartojimui, tačiau „tokiu atveju už gamtinių dujų tiekimo nutraukimą skirstymo operatoriui turės sumokėti paveldėtojas“.

Laikinai atjungti vandenį galima

„Man pasakė: „Jūs iškvieskite meistrą ir atjunkite vandenį, užaklinkite.“ Sakau, aš neturiu teisės įeiti į tą butą, tai pagal ką jūs ten eisite? Taip ir nesupratau, ar jie tuos kelis litus nuolatinio mokesčio skaičiuos ar neskaičiuos?“, – pasakojo viena portalo Statybunaujienos.lt skaitytoja, kuri į šaltą vandenį tiekiančią įmonę kreipėsi tada, kai dėl ginčas dėl jos giminaitės būsto paveldėjimo pasiekė teismus.

Komentuodami, kaip artimieji, kurie dar nežino, kam atiteks mirusiojo būstas, turėtų elgtis ir kaip bus skaičiuojami mokesčiai tuo metu, kai neaišku, kas taps teisėtu turto savininku, UAB „Vilniaus vandenys“ atstovai sakė, kad jei vanduo nenaudojamas, tai už jį ir mokėti nereikia: „Tokiu atveju mokama pastovioji dalis – pardavimo kaina, o skaitiklio rodmenys tik deklaruojami“.

Tačiau jei planuojate, kad paslauga bus nesinaudojama ilgiau negu mėnesį, vandens tiekimą galima laikinai sustabdyti.

„Norintiems nemokėti ir pardavimo kainos, galima laikinai atjungti vandens tiekimą. Ši paslauga mokama ir kainuoja apie 10 eurų. Jei vartotojas ilgam išvyksta, jis turėtų kreiptis dėl laikino atjungimo ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki numatomos atjungimo dienos. Toks pat terminas galiotų ir šiuo atveju. Už vandens tiekimo atnaujinimą mokėti nereikia“, – informavo „Vilniaus vandenys“. 

Kokius dokumentus, įrodančius, kad turite teisę to prašyti, teks pateikti, priklausys nuo konkrečios situacijos.

Alternatyva: susimokėk arba atsisakyk palikimo

Šilumos tiekėjams (o jų sąskaitos neretai pačios didžiausios) irgi teks susimokėti, nes „gyvatuką“ ar radiatorių atjungti iš esmės yra sudėtinga. Nebent sumažinsite temperatūrą, jei šildymas bute reguliuojamas. O kai atsiras naujasis teisėtas būsto savininkas, jis ir sumokės susidariusią skolą. 

Gerokai lanksčiau tokią situaciją vertina kitų paslaugų, pavyzdžiui, kabelinės televizijos paslaugų teikėjai. Anot vienos iš tokia veikla užsiimančių bendrovių vadovo Pauliaus Dambrausko, jei bute gyvenantys žmonės sutinka toliau naudotis paslaugomis, tiesiog pasirašoma sutartis su kitu asmeniu.
„O jei nėra kas perima paslaugas ar jų nebereikia, mes nutraukiame sutartį, nesvarbu, ar ji buvo terminuota, ar ne. Net jei yra nedidelis įsiskolinimas, nespaudžiame artimųjų, nes kai šeimoje nelaimė, aiškintis dėl pinigų ne laikas. Tik prašome, kad mums gražintų įrangą“, – sakė jis.

Tartis su artimaisiais linkę ir mobiliojo ryšio paslaugų teikėjai. Visų portalo Statybunaujienos.lt kalbintų įmonių atstovai teigė, kad nutraukti mirusio kliento sutartį arba perrašyti ją savo vardu gali bet kuris šeimos narys, atvykęs į bendrovės saloną ir pateikęs jo mirties liudijimą bei savo asmens dokumentą. Dažniausiai buvusio kliento įsigyta įranga, kaip ir jo įsipareigojimai, atitenka paveldintiems jo turtą, tačiau jei sutartis nutraukiama, neatmetama galimybė, kad telefoną, kompiuterį aar modemą bus galima grąžinti. Jei jie nudėvėti, svarstomos kitokios galimybės.

„Pasitaiko, kad ir į nuostolius nurašome, – teigė telekomunikacijų paslaugas teikiančios bendrovės atstovas. – Mes suprantame, kad artimiesiems tai sunkus metas, todėl klientui mirus vykdyti jo įsipareigojimus primygtinai nereikalaujame“.

Vis dėlto, tai greičiau malonios išimtys, kurias linkę daryti nebūtinųjų paslaugų teikėjai. O bendra taisyklė tokia: jokių „force majeure“, kai asmuo miršta ir komunalinėmis, vandens, šilumos ar dujų tiekimo paslaugomis laikinai nesinaudoja, įstatymuose nenumatyta, o susidariusias skolas teks prisiimti paveldėtojams. Kokio dydžio „skolą“ tektų sumokėti konkrečiu atveju, kiekvienas galime suskaičiuoti pats.

Tiesa, yra ir dar viena alternatyva. „Jei paveldėtojas galvoja, kad skola labai didelė, jis gali bet kada atsisakyti paveldėjimo“, – priminė K. Karosas.