Europa žiemą pasitinka su energetinėmis rizikomis

Europos energetikos sektorius šią žiemą pasitinka menkai pasiruošęs: trūksta dyzelino, gamtinių dujų saugyklos nepakankamai užpildytos, Hormūzo sąsiauris vis dar uždarytas, o Rusijos ir Ukrainos energetinis karas tęsiasi. Europos energijos rinkos veikia susisiekiančių indų principu, todėl Lietuva neišvengiamai pajus šių įtampų poveikį.

Energijos kainų šuolis jau padidino bendrą infliaciją Lietuvoje iki 6,7 proc., tačiau žiemą ji gali dar labiau paspartėti. Tikėtina, kad žiemos pabaigoje infliacija gali pasiekti ir dviženklį lygį. Energetinių išteklių brangimas skatins ir kitų prekių bei paslaugų kainų augimą.

Gamintojų kainų indeksas Lietuvoje rugsėjį šoktelėjo net iki 19 proc. Tai rodo, kad prekių gamintojai ir paslaugų teikėjai jau jaučia didelį sąnaudų spaudimą, kurio dalį neišvengiamai perkels galutiniams vartotojams.

Energetikos kainos gali išlikti aukštos visą žiemą

Priešingai nei pavasarį, šiuo metu rinkos dalyviai nebesitiki, kad energetinių išteklių kainos greitai sumažės. Naftos ateities sandoriai rodo, kad visą žiemą jos kaina gali išsilaikyti virš 100 JAV dolerių už barelį, palyginti su 65 JAV doleriais praėjusią žiemą.

Tikimasi, kad gamtinių dujų kainos Nyderlandų TTF prekybos taške bus beveik tris kartus didesnės – sieks 85 eurus už MWh, palyginti su 31 euru už MWh. Elektros kaina Vokietijos rinkoje gali beveik padvigubėti – nuo 100 iki 200 eurų už MWh.

Brangsta ir biokuras, todėl Lietuvoje galima pagrįstai tikėtis bent 25 proc. didesnių šildymo sąskaitų.

Šildymo sąskaitas lems ir žiemos orai

Kol kas Lietuvos gyventojai dar nejaučia viso artėjančios infliacijos bangos poveikio. Didžiausias išbandymas prasidės žiemą, kai teks daugiau mokėti už degalus, elektrą, gamtines dujas ir šildymą.

Tolesnė energetinių išteklių kainų raida Europoje ir Lietuvoje priklausys ir nuo žiemos orų. Atšalus padidės energijos paklausa, o tai dar labiau spaustų kainas. Tokiu atveju gyventojams tektų gerokai paploninti pinigines.

Jei žiema bus šilta ir vėjuota, kainos gali augti ne taip sparčiai, kaip baiminamasi. Energijos būtų suvartojama mažiau, o vėjo jėgainės pagamintų daugiau elektros.

Todėl šiemet orų prognozes gali tekti stebėti ne mažiau atidžiai nei energetikos rinkų grafikus. Šilta žiema Europai būtų gera ekonominė naujiena – mažesnis energijos vartojimas sumažintų kainų spaudimą. Šalta žiema reikštų priešingą scenarijų ir galėtų dar labiau paaštrinti energetikos krizę.

Šilta žiema jau padėjo Europai išvengti didesnių sunkumų 2022–2023 m. žiemą. Ar ji padės ir šį kartą?

Dyzelino trūkumas gali palaikyti aukštas degalų kainas

Elektra ir šildymas nėra vienintelės rizikos. Dar viena silpnoji Europos energetikos rinkos grandis – dyzelinas.

Europa susiduria su struktūriniu šio kuro deficitu: pati nepagamina tiek, kiek suvartoja, todėl trūkstamą dalį turi importuoti. Anksčiau reikšminga dalis tiekimo srautų atkeliaudavo iš Rusijos ir Artimųjų Rytų, o dabar Europos galimybės apsirūpinti dyzelinu yra labiau ribotos.

Svarbus ir sezoniškumas. Žiemą dyzelino paklausa didėja, todėl jo kainos gali patirti papildomą spaudimą. Dėl to gali susiklostyti iš pirmo žvilgsnio keista situacija: pasaulinė naftos kaina mažės, tačiau dyzelinas Europoje nebūtinai pigs kartu su ja.

Jei rinkoje trūks būtent dyzelino, jo kainą lems ne vien naftos barelio kaina, bet ir konkretaus produkto pasiūla.

Kodėl naftos pigimas nebūtinai sumažins kainas degalinėse?

Lietuvos vairuotojams ši situacija ypač aktuali, nes dyzelinas mūsų šalyje yra itin svarbus kuras. Be to, galutinę kainą degalinėje lemia ne tik didmeninė degalų kaina, bet ir mokesčiai.

Todėl net palankesni pokyčiai pasaulinėje naftos rinkoje nebūtinai reikštų tokį patį kainų sumažėjimą Lietuvos degalinėse.

Artėjančią žiemą susiduriame su keliomis rizikomis vienu metu: aukštomis elektros kainomis, prasidedančiu šildymo sezonu, struktūriniu dyzelino deficitu ir didele priklausomybe nuo klimatinių sąlygų. Kol kas šių veiksnių poveikis gyventojų biudžetams nėra matomas visa apimtimi, todėl dabartinė ramybė gali būti apgaulinga.

Šilta žiema galėtų sušvelninti energetikos krizę

Nebūtinai išsipildys pats blogiausias scenarijus. Šilta žiema reikšmingai sumažintų energijos paklausą, o pagerėjusi geopolitinė situacija galėtų greitai pakeisti rinkos lūkesčius. Energetikos rinkose padėtis gali keistis itin sparčiai.

Vis dėlto šiuo metu pagrindo tikėtis ramios žiemos turime mažiau nei pavasarį. Tuomet buvo galima manyti, kad energetinių išteklių kainų šuolis bus laikinas, o iki šildymo sezono situacija stabilizuosis.

Dabar matyti, kad problema niekur nedingo, o pats nepalankiausias metų laikas energetikos vartojimo požiūriu dar tik prasideda.