VMI apskaičiavo 2,25 mln. eurų pelno mokestį

Advokatų profesinės bendrijos TEGOS patarėjos Loretos Antanaitienės teigimu, šis išaiškinimas gali padidinti tarptautinėms grupėms priklausančių Lietuvos įmonių mokestinę riziką. Mokestinės pasekmės gali kilti net tada, kai galimai apsimestinius sandorius sudarė kitos grupės bendrovės.

Pagal Pelno mokesčio įstatymą, užsienio įmonei išmokami dividendai gali būti neapmokestinami, jeigu įvykdomos įstatyme nustatytos sąlygos. Viena jų – dividendus gaunanti užsienio bendrovė ne trumpiau kaip 12 mėnesių be pertraukų turi valdyti ne mažiau kaip 10 proc. dividendus išmokančios Lietuvos įmonės akcijų.

ESTT nagrinėtoje byloje Lietuvos įmonė dividendus išmokėjo Kipre registruotai pagrindinei bendrovei ir neišskaičiavo pelno mokesčio. VMI neginčijo, kad dividendų gavėja realiai vykdė ekonominę veiklą, tačiau nustatė, kad lėšos per kelių grupės įmonių sandorių grandinę pasiekė galutinį naudos gavėją Kipre.

Mokesčių administratorius dalį šių sandorių laikė apsimestiniais, sudarytais siekiant išvengti dividendų apmokestinimo Lietuvoje. Todėl Lietuvos įmonei apskaičiavo 2,25 mln. eurų pelno mokestį, delspinigius ir baudą. Mokestinį ginčą nagrinėjusi Mokestinių ginčų komisija kreipėsi į ESTT dėl tokio apmokestinimo suderinamumo su ES teise.

Atsakomybė gali kilti ir dėl kitų grupės įmonių sandorių

ESTT išaiškino, kad dividendų neapmokestinimo lengvata gali būti netaikoma, kai dividendus gavusi bendrovė dalyvauja sandorių grandinėje, kurios visi ar kai kurie etapai yra apsimestiniai, o lėšos galiausiai pasiekia visą grupę kontroliuojantį asmenį.

Vertinant galimą piktnaudžiavimą, svarbu analizuoti visą sandorių grandinę. Reikšmės gali turėti per grupės įmones pervedamų sumų panašumas į iš Lietuvos išmokėtų dividendų sumas ir laikas, per kurį lėšos perduodamos. Vis dėlto šie požymiai savaime piktnaudžiavimo neįrodo – būtina įvertinti visas reikšmingas aplinkybes.

L. Antanaitienė atkreipia dėmesį, kad pagal ESTT išaiškinimą mokesčių administratoriui nebūtina įrodyti, jog dividendus išmokėjusi Lietuvos įmonė pati žinojo ar galėjo žinoti apie piktnaudžiavimą. Pakanka nustatyti, kad apie jį žinojo arba galėjo žinoti bent viena sandorių grandinėje dalyvavusi grupės bendrovė ar galutinę naudą gavęs fizinis asmuo.

Tai reiškia, kad net realiai veikiančios užsienio bendrovės statusas savaime negarantuoja dividendų neapmokestinimo. Mokestiniam vertinimui gali būti svarbūs ir už Lietuvos ribų, kitų grupės bendrovių sudaryti sandoriai.

Kaip Lietuvos įmonė gali įvertinti būsimą lėšų panaudojimą?

Pasak TEGOS patarėjos, vienas svarbiausių praktinių klausimų – kokios informacijos Lietuvos įmonė turėtų surinkti prieš išmokėdama dividendus. Mokestis paprastai vertinamas dividendų išmokėjimo momentu, tačiau ESTT išaiškinimas leidžia atsižvelgti ir į vėliau įvykusius sandorius.

Lietuvos įmonei gali būti sudėtinga iš anksto žinoti, kaip lėšos judės per visą tarptautinę grupę, kokiais sandoriais bus grindžiami pervedimai ir ar jie turės realų ekonominį pagrindą. Ne visada aišku ir tai, kokios apimties informacijos reikėtų prašyti iš tiesioginės pagrindinės bendrovės ar kitų grupės dalyvių.

Papildomos išlaidos gali priartėti prie mokesčio sumos

L. Antanaitienė primena, kad nustačius mokestinį pažeidimą gali tekti sumokėti ne tik papildomai apskaičiuotą mokestį, bet ir delspinigius bei baudą. Pasak jos, bauda gali siekti 20–100 proc. nesumokėto mokesčio sumos, todėl bendra finansinė našta gali būti didelė.

Teisininkės vertinimu, taikant naująjį išaiškinimą svarbu atsižvelgti į konkrečias aplinkybes, ypač tais atvejais, kai Lietuvos įmonė nedalyvavo apsimestiniuose sandoriuose ir neturėjo informacijos apie juos. Tokios aplinkybės, jos teigimu, turėtų būti reikšmingos vertinant baudas ir kitas finansines pasekmes.

„Po šio sprendimo Lietuvos įmonėms nebeužteks vien patikrinti formalių dividendų neapmokestinimo sąlygų. Vis svarbesnis taps supratimas, kaip veikia visa įmonių grupė ir kokiais tikslais joje juda lėšos“, – apibendrina L. Antanaitienė.