Kada darbdavys negali atsisakyti?

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kad nemokamos atostogos suteikiamos darbuotojo prašymu. Darbdavys negali vienašališkai išleisti darbuotojo tokių atostogų ar reikalauti, kad jis jų prašytų prieš savo valią.

Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Ieva Piličiauskaitė-Dulkė pabrėžia, kad darbuotojas turėtų raštu pateikti prašymą, nurodyti atostogų laikotarpį ir jų suteikimo pagrindą. Nuo jo priklauso, ar darbdavys privalo tenkinti prašymą.

Pagal Darbo kodekso 137 straipsnio 1 dalį nemokamos atostogos privalo būti suteikiamos darbuotojui, auginančiam vaiką iki 14 metų, – iki 14 kalendorinių dienų. Darbuotojui su negalia, taip pat auginančiam vaiką su negalia iki 18 metų arba slaugančiam ar prižiūrinčiam asmenį su negalia, kuriam nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis, priklauso iki 30 kalendorinių dienų.

Nemokamos atostogos taip pat privalo būti suteikiamos vaiko tėvams įstatyme nustatytais atvejais, kai kitas iš tėvų yra nėštumo ir gimdymo atostogose arba atostogauja vaikui prižiūrėti. Bendra tokių atostogų trukmė negali viršyti trijų mėnesių.

Darbuotojui, slaugančiam sergantį šeimos narį ar kartu gyvenantį asmenį, arba pateikusiam sveikatos priežiūros įstaigos išvadą apie savo sveikatos būklę, nemokamos atostogos suteikiamos tiek laiko, kiek rekomenduoja sveikatos priežiūros įstaiga. Santuokai sudaryti priklauso iki trijų kalendorinių dienų, o dalyvauti mirusio šeimos nario laidotuvėse – iki penkių kalendorinių dienų. Nemokamos atostogos taip pat suteikiamos kolektyvinėje sutartyje numatytais atvejais ir joje nustatyta tvarka.

Kada sprendžia darbdavys?

Jeigu darbuotojas nori nemokamų atostogų dėl kitų asmeninių priežasčių, kurios nepatenka į įstatyme numatytus atvejus, reikalingas darbuotojo ir darbdavio susitarimas.

„Kai įstatymas neįpareigoja suteikti nemokamų atostogų, darbdavys turi įvertinti konkrečias aplinkybes ir sprendimą priimti vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo bei bendradarbiavimo principais“, – pažymi I.Piličiauskaitė-Dulkė.

Jeigu asmeniniams reikalams pakanka dalies darbo dienos ar pamainos, darbuotojas gali prašyti nemokamo laisvo laiko. Paprastai dėl jo sprendžiama susitarus su darbdaviu. Tačiau dėl skubių šeiminių priežasčių, susijusių su liga ar nelaimingu atsitikimu, kai darbuotojas privalo tiesiogiai dalyvauti, darbdavys tokį laiką suteikti privalo.

Už nemokamą laisvą laiką darbo užmokestis nemokamas. Vis dėlto darbuotojas ir darbdavys gali susitarti dėl darbo laiko perkėlimo į kitą darbo dieną ar pamainą. Tokiu atveju už faktiškai dirbtą laiką mokamas darbo užmokestis, tačiau būtina laikytis maksimalaus darbo laiko ir minimalaus poilsio laiko reikalavimų.

Kaip nemokamos atostogos veikia kasmetines atostogas?

Nemokamos atostogos gali turėti įtakos socialinio draudimo stažui, ligos, motinystės ir nedarbo socialinio draudimo garantijoms bei teisei į ligos išmoką. Poveikis priklauso nuo konkrečių aplinkybių, todėl prieš priimant sprendimą verta pasitikrinti, kokios pasekmės galioja konkrečiu atveju.

Svarbu įvertinti ir kasmetinių atostogų kaupimą. Kai nemokamos atostogos suteikiamos Darbo kodekso 137 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais ir neviršija nustatytos trukmės, jos įskaitomos į darbo metus kasmetinėms atostogoms gauti.

Kitais atvejais, kai nemokamos atostogos suteikiamos darbuotojo prašymu ir darbdavio sutikimu pagal Darbo kodekso 137 straipsnio 2 dalį, į darbo metus įskaitoma iki 10 darbo dienų tokių atostogų per metus. Ši riba taikoma bendrai per metus, o ne kiekvienam atskiram atostogų laikotarpiui. Ją viršijanti atostogų dalis į darbo metus kasmetinėms atostogoms gauti neįskaitoma.