Naujoms paskoloms nustojus pigti, įmonės ir toliau kredituojamos aktyviai. Bendram euro zonos įmonių kredito portfelio augimo tempui tebesant vangiam (gruodžio mėn. metinis augimas sudarė 1,3 %), Lietuvos įmonės kredituojamos gerokai aktyviau – portfelio metinis augimas sudarė 13 proc. ir buvo beveik 1 proc. punktu didesnis nei lapkričio mėn. Nors metinis naujų paskolų srauto pokytis1 buvo mažesnis nei rudenį (žr. 1 lentelę), mėnesinė skolinimo apimtis tebėra didelė – sudarė 285 mln. Eur ir viršijo tiek ilgalaikį (210 mln. Eur), tiek pastarųjų trejų metų (262 mln. Eur) vidurkius.

Naujo skolinimo kainai nustojus mažėti, įmonės pasyviau persitaria dėl turimų paskolų sutarčių sąlygų. Naujų paskolų įmonėms palūkanų normos per 2024 m. ketvirtąjį ketvirtį beveik nekito ir gruodžio mėn. sudarė 5,2 proc., tad pastaruosius dvejus metus ženkliai augęs įmonių paskolų persitarimų ir portfelio santykis gruodžio mėn. sumažėjo 0,3 proc. punkto ir sudarė 2,8 proc.

Laukiant paprastesnio refinansavimo proceso per 2024 m. persitarta dėl beveik dešimtadalio būsto paskolų portfelio, o naujų būsto paskolų palūkanų normos sumažėjo 1,4 proc. p. Europos Centriniam Bankui gruodžio mėn. viduryje sumažinus palūkanų normas ir būsto paskolų maržoms tebesant istoriškai žemoms (1,5 %), naujų būsto paskolų kaina gruodžio mėn. sumažėjo 0,2 proc. punkto ir sudarė 4,1 proc. Pigesnis skolinimasis lėmė spartėjantį būsto kreditavimą: metinis srauto pokytis gruodžio mėn. sudarė 53 proc., o visas būsto kredito portfelis per metus išaugo 8,7 proc.

Nepaisant nustojusios mažėti vartojimo paskolų kainos, gyventojai gruodžio mėn. aktyviai skolinosi ir vartojimo reikmėms: naujų Lietuvos rezidentams suteiktų vartojimo paskolų srautas (57 mln. Eur) buvo 56 proc. didesnis nei prieš metus, o metinis portfelio augimas sudarė 33 proc. Tad kol bendras euro zonos namų ūkių kredito portfelis auga vangiai (0,7 % per metus), Lietuvoje gyventojų kreditavimas ir toliau spartėja – gruodžio mėn. paskolų gyventojams portfelio metinis augimas sudarė 9,8 proc. Mažėjanti skolinimosi kaina dar neįsigaliojus būsto paskolų refinansavimo tvarką supaprastinantiems įstatymo pakeitimams skatino Lietuvos gyventojus derėtis ir dėl palankesnių jau turimų paskolų sutarčių sąlygų, tad per rugsėjo-gruodžio mėn. reikšmingai (0,6 proc. p.) sumažėjo būsto paskolų likučio palūkanų normos. Gruodžio mėn. namų ūkių būsto paskolų persitarimų srautas antrąjį mėnesį paeiliui mažėjo ir sudarė 103 mln. Eur, o mėnesinio srauto dalis – 0,8 proc. portfelio. Apskritai per 2024 m. iš viso buvo persitarta dėl apie 9 proc. viso būsto paskolų portfelio, o dažniausiai persitarta dėl palankesnių paskolų maržų (fiksuotas apie 0,4 proc. p. sumažėjimas).

Nors gyventojų terminuotųjų indėlių palūkanų normos mažėja, skirtumas tarp būsto paskolų kainos ir sutarto termino indėlių palūkanų normų pasiekė istoriškai žemą lygį. Gruodžio mėn. neženkliai sumažėjo tiek gyventojų, tiek įmonių sutarto termino indėlių palūkanų normos ir siekė atitinkamai 2,7 ir 2,6 proc. Apskritai nuo metų pradžios naujų sutarto termino indėlių palūkanų normos gyventojams sumažėjo 0,9 proc. punkto, įmonėms – 0,8 proc. punkto, tačiau būsto paskolos pigo dar sparčiau. Skirtumas tarp naujų būsto paskolų ir sutarto termino indėlių palūkanų normų gyventojams gruodžio mėn. siekė istoriškai žemą lygį – vos 1,5 proc. punkto. Įmonių segmente šis skirtumas taip pat nuosekliai mažėja ir yra beveik 0,4 proc. punkto mažesnis už ilgalaikį vidurkį. Gyventojų sutarto termino indėlių srautas gruodžio mėn. buvo teigiamas ir sudarė 123 mln. Eur, tačiau terminuotųjų indėlių dalis namų ūkių indėlių portfelyje gruodžio mėn. sumažėjo 1,1 proc. punkto.

Šį sumažėjimą lėmė spartus vienadienių indėlių portfelio ūgtelėjimas – įprastas reiškinys dėl kasmet gruodžio mėn. išmokamų premijų. Įmonių terminuotųjų indėlių dalis visame įmonių indėlių portfelyje mažėja jau ketvirtą mėnesį paeiliui ir sudaro 16,4 proc. Apskritai per metus gyventojų indėlių padaugėjo 12,1, o įmonių – sumažėjo 0,4 proc. (portfeliai sudarė atitinkamai 25,7 ir 10,9 mlrd. Eur).